Geras berniukas

Khoroshiy malchik

   „Geras berniukas“ – tai filmas apie devintoką Nikolajų Smirnovą, kuris, gyvenęs santykinai ramų ir neperspaustą paauglio gyvenimą, staiga atsiduria emocinių išgyvenimų kratinyje. Keistas nuotykis su anglų kalbos mokytoja (vaidina Ieva Andrejevaitė), mokyklos direktoriaus rodomas dėmesys, užgimusi aistra jo dukrai ir gaisras naujoje kompiuterių klasėje – štai toks iššūkis kone per dieną išnyra prieš Nikolajų.

   Kaip ir paminėjau įžangoje, per vieną dieną paauglio gyvenime atsiradusių keisčiausių niunasų be galo daug, kas siužetą padaro gana komplikuotą ir savotiškai kuriozišką. Tačiau, nepaisant to, istorija plėtojama sąlyginai lengvai ir paprastai. Per įvykių chaotiškumo prizmę atsiskleidžia pati paauglio figūra, kuri, kaip dažnas žino, būtent kasdien ir išgyvena vieną didžiulį emocinį srautą. O šioje istorijoje emocinio chaotiškumo tikrai nepagailėta. Būtent čia Nikolajus ir blaškosi po save bandydamas susigaudyti, kas iš tikrųjų vyksta jo gyvenime.

   Filme daugiausiai viskas stebima iš paties Nikolajaus perspektyvos – jo gyvenimiškas suvokimas, emociniai išgyvenimai ir kontaktas su aplinkoje kylančiais išbandymais. Tad siužetas pasirodė sufokusuotas būtent į paauglių auditoriją, stengiantis šmaikščiai išfiltruoti  visas esmingiausias jų problemas – tą pirmąją, ne itin sėkmingą, meilę, konkurenciją bei tarpusavio nesutarimus. Istorijoje figūruoja jauną sielą siekiantys pažaboti mokytojai, kas žino iš kurios galaktikos nukritę tėvai ir pasipiktinimą keliantys suaugusieji. Veiksmas nėra iškeliamas į labai plačią erdvę – viskas vyksta pakankamai ribotoje aplinkoje su esminiais pagrindiniais veikėjais, tada istoriją seksis sekti pakankamai lengvai ir dėmesingai.

   Filmo scenarijus visiškai paprastas: daugiausiai sudarytas įkūnyti esminę siužeto idėją. Veikėjai visiškai buitiškai kalba apie aptariamus gyvenimiškus dalykus ir aiškinasi savo aistras. Tiesa, jis nėra toks visiškai jau „sausas“. Kai kurie veikėjai tikrai turi savo šarmingų momentų, kurie tikrai suteikė malonų postūmį siužeto vystimuisi, bet esmė tame, kad scenarijus pasirodė grynai funkcionalus ir net paaugliškas, kas būtų natūralu tokio siužeto filmui.

   Istorijos veikėjai pakankamai ryškūs. Jie emocionalūs, įtikinantys, autentiški. Puikiai žaidžiama žiūrovo emocijomis: per visą tą paauglišką chaosą, pats, rodosi, pasiklysti tarp veikėjų problemų ir bandai su jais ieškoti išeities iš kiekvienam savitai primenamų asmeninių problemų. Veikėjai daugiausiai niūrūs ir problematiški, tad nors ir stengtasi iš šios idėjos suformuoti komediją, asmeniškai dėl personažų nuotaikų čia labiau jautėsi tragikomedija ar net drama.

   Techninė filmo pusė visiškai standartiška. Optimalus operatoriaus darbas, standartiškas montažas, garso takelis taipogi labai nesįstringantis. Tiesiog standartiškos sandaros rusiškas filmas. Nei daugiau, nei mažiau.

   Taigi reziumuodamas galiu teigti, jog tai yra pakankamai šiltas ir realiai kasdienybę atspindintis projektas, galbūt su kiek per daug siužetinių posūkių. Tai filmas, kuriame tikras rusiško kino mėgėjas neabejotinai sau ras peno apmąstymams ir puikiai pažįstamą atmosferą. Tačiau rimtesnių kriterijų nueiti pamatyti šį filmą nerandu. Siužetiškai jis nepasirodė labai dosnus ir nesukėlė kažkokio dvasinio virpėjimo. Keletas dienų sutrikusio paauglio batuose. Ir tiek. Yra daug vertingesnių jūsų gero laiko investavimo laukiančių projektų.

5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
4.0
Techninė pusė
5.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles