Galaktikos sergėtojai. II dalis

Guardians of the Galaxy Vol. 2

Kai kinuose pasirodo komiksinis filmas, dažniausiai žinome, ko tikėtis. Tačiau kartais taip nutinka, jog iš salės išeiname abstulbę ir be žodžių. Taip nutiko dar 2014 metais, kai kinuose pasirodė pirmoji „Galaktikos sergėtojų“ dalis. Joje praktiškai viskas buvo nepriekaištinga. Mažai klišių, daug geros muzikos, humoro, veiksmo, spec. efektų – visko. Viskas buvo taip gerai, kad filmą norėjosi žiūrėti dar ir dar kartą. Ir praėjus porai metų pasidarė kiek baisu. Kaip bus su antrąja dalimi? Juk dažniausiai tęsiniai yra labai silpni ir praktiškai niekada nepateisina pirmosios dalies sukeltų lūkesčių. Galiausiai atėjo metas įsitikinti, ar „Galaktikos sergėtojai. II dalis“ yra verta pirmtako.

Antroji dalis nukelia mus jau į tolesnius Galaktikos sergėtojų nuotykius. Jie jau dirba kaip komanda ir vis bando užsidirbti. Kol galiausia grupelė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių (mirkt mirkt) pakliūva į bėdą ir juos išgelbsti neaiškus veikėjas su keistos formos erdvėlaiviu. Paaiškėja, kad jis – tai seniai dingęs Pyterio tėvas. Naujai atrasti saitai ir naujos galios apakina praktiškai visus komandos narius, seni priešai tampa draugais ir galiausiai, viskas persipina į tikrą chaosą, kuris galiausiai pradeda vyniotis sunkiai nuspėjama vaga.

Iš tiesų, turbūt visi komiksinių filmų gerbėjai ir, ypatingai, pirmosios „Galaktikos sergėtojų“ dalies fanai, labai atsargiai laukė tęsinio. Kaip gavos, bijoti tikrai nereikėjo. Be galo norėjosi tikėti, kad režisierius Jamesas Gunnas padarys daug, kad tik tęsinys atpirktų fanų lūkesčius. Ir tai įvyko. Labai retai kino pasaulyje įvyksta toks reiškinys, kai tęsinys būna ne tik toks pats geras, bet gaaaaallll neeeeet kieeeeek geresnis. Arba bent jau smagesnis tai tikrai.

Kalbant apie tai, tai yra tiesiog stulbinama ypatingai gražaus veiksmo ir labai gerai apgalvoto humoro derinys. Kiekvienas veiksmas filme turi atoveiksmį, viskas yra paaiškinama ir net labai knibinėjant sunku rasti prie ko prisikabinti. Humoras čia tikrai valdo ir jis dar gerokai patobulėjęs nuo ankstesnės dalies. Ir šįkart labai daug dėmesio skiriama pagrindiniams veikėjams.

Taip, nors buvo jau seniai aišku, kad filme pasirodys Pyterio Kvilo tėvas, nieks nežinojo, kokią dalį filmo jis užims. Ir, akivaizdu, kad užima tikrai labai didėlę. Tačiau, kad ir kaip bežiūrėtume filmą užvaldo Draksas. Jo veikėjas tampa tuo vadinamuoju „comic relief“, kuris bet kokią įtampą galiausiai nužudo savo lėkštu, bet be galo juokingu humoru. Ir raumenimis. Bet labiausiai tai tiesmukumas ir absoliutus nesusivokimas situacijose suteikia labai daug priežasčių juoktis. Paskui jį pagal smagumą, kaip ir buvo galima tikėtis, seka mažasis Grūtas ir mešlėnas (meškėnas) Roketas. Kiti veikėjai taip pat smagūs, tačiau ši trijulė yra be galo smagi ir veda visą filmą į priekį.

Labai giliai į siužetą kapstytis tikrai nereikia. Tai yra pramoginis filmas ir jame esanti siužetinė linija gana stipri. Kaip minėjau, viskas yra daugiau ar mažiau paaiškinama, o iš ankstesnės dalies atkeliavę klausimą taip pat gauna atsakymus. Tad galime tik pasidžiaugti, kad šįkart nebuvo palikta daug siužeto skylių. Dėl ko dar galima pasidžiaugti – pofilminių, titrų scenų. Jų bus ne viena, ne dvi, o net rekordiškai daug – penkios. Tad verta išlaukti iki pat galo.

Techniškai filmas yra labia gražus, specialieji efektai atima žadą, o grimas yra tikrai puikus. Toks pat puikus, kaip ir pirmojoje dalyje. Gal Mantis atrodė labai keistai, bet matyt taip ir turėjo būti. Tačiau pats geriausias techninis dalykas šioje juostoje, kaip ir pirmojoje dalyje, tai garso takelis. Ir vėl, jis užkuria nuo pradžių ir ne kartą filmo metu priverčia ne tik pirštą pakrutint, bet ir palinguot kėdėje ar patrepsėt koja. Viskas yra taip, kaip ir turi būti.

„Galaktikos sergėtojai. II dalis“ sugeba pateisinti visus gerbėjų lūkesčius. Tai yra tiesiog puikus, visiškai nenuviliantis tęsinys, kurį galima jau dabar statyti į kino istoriją. Žinoma, viskas gali būti patobulinta, tačiau tiek džiaugsmo suteikiantis darbas tikrai negali būti blogas. Išplėtoti veikėjai ir atsakomi visi istorijoje kilę klausimai leidžia džiaugtis filmu ir neapsikrauti galvos bereikalingais dalykais. Tai dar vienas puikus „Marvel“ darbas, kurį norėsis žiūrėti dar ir dar kartą.

9.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
10
Režisūra
10
Kinematografija
9.0
Garso takelis
10
Techninė pusė
10
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Žygius / 2017 gegužės 9

    Filmas tikrai įsimintinas ir vertas pasižiūrėti kinoteatre. Kas nepatiko, tai kad padarytas pernelyg vaikiškas ir mielas, poroje vietų, kai buvo keliaujama per kirmgraužas, kovojama su pirmuoju kosminiu „monstru“ ir rodomas Baby Grootas, jaučiausi lyg žiūrėčiau Baby TV. Keletoje vietų net buvau nuleidęs akis ir jaučiau svetimą gėda, buvo mėginama žaisti sentimentų ir amerikietiško patriotiškumo korta, ypač, kai piratai salvėmis atidavė pagarba Yondu, buvo per jau gerokai per daug banalu per saldu ir net buka. Labiausiai įstrigęs minusas iš vizualinės pusės, tai EGO planeta, atrodė žiauriai kompiuterinė ir plokščia, ir kai aiškiai matėsi, kad Peter’is kalbasi su tėvu priešais žalią ekraną, o tai tokio kalibro filmui didelis minusas. Beje „Auksinė“ rasė, taipogi atrodė kaip nužengusi iš pigių 70-ųjų sci-fi filmų. Bet visa tai sudarė tik 5 proc. juostos, visa kita – labai aukšto lygio pramoga.

  2. Vytautas / 2017 gegužės 9

    Pritariu Žygiui, nors man techniniai-vizualiniai nesklandumai neužkliuvo (gal nebuvau itin pastabus), o tie paminėti „svetimos gėdos jausmo“ atvejai – tai aš juos priėmiau, kaip įsipaišančius pokštus („ant bajerio“).
    Vienžo – must see