Fantastiškas ketvertas

Fantastic Four

Po dešimties metų nuo pirmojo „Fantastiško ketverto“ pasirodymo didžiuosiuose kino ekranuose, studija „20th Century Fox“, patyrusi didelį fiasko pasirodžius antrajai istorijos daliai, pasiryžta dar kartą ekranizuoti vieną seniausių „Marvel“ komiksų ir pateikti jį visiškai kitokioje formoje, nei mes buvome matę originaliose juostose.

Už filmo pastatymą atsakingas Joshua Trankas, jau turintis patirties panašios temos filmuose su jo 2012 m. kuklaus biudžeto hitu „Vaizdo dienoraštis“, pristato ne tik visiškai naują ir beveik nieko bendro su komiksais neturinčią ekranizaciją, bet dar ir išskirtinį, labai niūrų ir nemaloniai atgrasų stilių, primenantį „DC“ komiksų visatą. Toks stilius šiuo metu pasitaiko vis dažniau komiksų ekranizacijose, atkartojant Christopherio Nolano sugalvotą superherojų pasaulį.

Apie ką mes čia…

Dalyvaudami slaptame teleportacijos projekte, Rydas, Džonis, Sju, Benas ir Viktoras tampa nenusisekusio eksperimento aukomis, dėl kurio jie visi įgauna nežmogiškų galių. Rydas tampa lankstus ir gali kaitalioti savo kūno formą, Džonis valdo ugnį, Sju sugeba pranykti, o Benas transformuojasi į akmeninį žmogų. Tačiau ne visiems pavyksta susitaikyti su savo likimu.

Jaunasis vunderkindas ir jų draugas Viktoras pasikeičia į tikrą pabaisą, kurio protą užtemdo blogos mintys apie viešpatavimą ir visišką Žemės planetos sunaikinimą. Viktorą gali sustabdyti tik buvę jo keturi bičiuliai, kurie pavieniui yra bejėgiai prieš tokį galingą priešą, tačiau kartu jie tampa puikia komanda, tikru fantastiniu ketvertu, saugojančiu Žemę nuo jos pranykimo visatos bedugnėje…

Kūrinio vidus

Daug kas kritikavo pirmąjį „Fantastinio ketverto“ pasirodymą kino ekranuose, daug kas dar labiau kritikavo žymiai prastesnį tęsinį. Atsižvelgus į pirmuosius du filmus ir naujausią, Joshua Tranko režisuotą istoriją, pirmieji turėjo didesnį potencialą ir priminė tiek „Marvel“ komiksų visatą, tiek animacinius filmus, kuriuos su malonumu daugelis jau dabar suaugusių žmonių žiūrėdavo vaikystėje.

Didžiausia juostos problema, o jų filmas tikrai turi, yra tai, kad tai visiškai atskiras ir beveik nieko bendro su originaliąją 1966 m. pasirodžiusia istorija neturintis filmas. Taip, čia yra originalūs vardai, čia yra tie personažai, bet tik tiek. Visa kita – scenaristų ir režisieriaus fantazijos vaisius, kuris yra arba neprinokęs, arba pernokęs.

Filmas pasakoja Fantastinio ketverto istoriją nuo pačių ištakų. Taip, mes to nematėme originaliame, nematėme veikėjų susipažinimo ir jų susidraugavimo momentų, bet ar tai buvo reikalinga šiam filmui? Visgi, bet koks superherojų filmas, tai visų pirma pramoga, kurioje turi dominuoti ne vien tik nuobodus pasakojimas, bet dar ir šioks toks veiksmas, neleidžiants nuobodžiauti ir laukti, kada gi kas nors prasidės. Būtent čia mes gauname identišką ankstesniojo režisieriaus projekto „Vaizdo dienoraštis“ schemą. Tai yra blogai, atsižvelgus į tai, kad žiūrovai atėjo pamatyti fantastinį veiksmo filmą, o ne dramą apie mokslininkus ir jų gyvenimo peripetijas.

Taigi, net penkiasdešimt minučių kalbų ir siužetinės linijos plėtojimo prireikė, kad galiausiai išvystume pagrindinių personažų pasikeitimą. Tik įpusėjus filmui, galiausiai išvystame personažų transformaciją, kuri lydima siaubo filmų elementų. Tai didžiausia režisieriaus klaida. Po tokių kraupių ir visiškai nesuvokiamų scenų, nebūdingų „Fantastinio ketverto“ komiksams, vėl grįžta tyla ir dar vienas pusvalandinis laukimas, kol kažkas atsitiks. Pamačius herojų kančias, galima sau užduoti klausimą: kokio amžiaus auditorijai skirtas šis filmas? Vaikams bus pernelyg sunku žiūrėti į tikrai nemalonius vaizdus, paaugliams per nuobodu, nes trūksta veiksmo, o suaugusiam žmogui tai dar viena komiksų ekranizacija, neturinti jokio šarmo.

Kalbant apie patį veiksmą, kurio filme vos penkiolika minučių, jis tikrai kokybiškas. Veiksmo scenų pastatymas, kova su priešu ir mažytis miesto naikinimas atrodo labai patraukliai ir įtemptai, o taip pat ir paties blogio įsikūnijimo pasipriešinimas JAV kariuomenei laboratorijoje. Nors visas vaizdas priminė siaubo filmą, tačiau tai buvo šviesiausios juostos akimirkos, kurios galiausiai leidžia pamiršti pernelyg ilgą ir nereikalingą įžangą. Gaila, kad pačiame filmo gale buvo atskleistas šių superherojų komandos potencialas, kuris kaip ir turėtų dominuoti nuo pačios pradžios iki finalinių titrų.

Patys veikėjai, o tiksliau, jų psichologiniai portretai, atskleisti gerai.Dramatiškoji jų pusė puikiai perteikiama, todėl žiūrovas itin gerai ir nuodugniai supažindinamas su visais keturiais super galias turinčiais jaunuoliais ir pačiu blogio įsikūnijimu Viktoru Von Dūmu. Kas įdomiausia, vienintelis Viktoras tampa visos juostos pažiba ir pačiu įdomiausiu herojumi. Nors jo pavidalas kardinaliai skiriasi nuo to, ką galima pamatyti komiksų puslapiuose ir, tuo labiau, animaciniuose filmuose ir serialuose, bet toks vaizdas negadina bendro įspūdžio. Deja, bet to paties negalima pasakyti apie Fantastiškąjį ketvertą, kuris tiesiog nublanksta prieš jį. Na, neturi charizmos ši komanda, neturi, ką jau čia padarysi. Vieninteliai Džonis ir Benas parodo dar kažką įdomesnio, bet Stju ir Rydas, tai visiškas šio pasakojimo nesusipratimas. Kalbu apie veikėjų pateikimą, o ne apie aktorius, kurie juos įkūnijo. Na, ir dar pastebėjimas, jog visi herojai per jauni, tiesiog per jauni šiam pasakojimui.

Filmas taip ir pasibaigia, kaip ir prasidėjo, todėl nesulaukiau to, ko tikėjausi. O tikėjausi veiksmo, tikėjausi įdomių veikėjų, gerų dialogų, „Marvel“ komiksams būdingų juokelių, šiek tiek šviesesnės pateikimo atmosferos. Žinoma, jeigu pirmoji dalis atsipirks ir bus kuriama antroji, manau tada jau viskas įsivažiuos ir bus galima pamatyti tikrai įdomų Fantastiškojo ketverto pristatymą, kuriam studija „Fox“ turi išties nemažus planus. O kol kas, tai vienas prastesnių pagal komiksus ekranizuotų filmų, primenantis dramą ir kartu savo pastatymu rimčiau už 2005 m. pasirodžiusią viziją atrodantis „Fantastinio ketverto“ perkėlimas į didžiuosius ekranus.

Techninė juostos pusė

Specialiųjų efektų filme ne tiek ir daug, kaip tarkim studijos „Marvel“ projektuose, tačiau jie ir nereikalingi didesnę filmo dalį rodant laboratorijas ir veikėjų pašnekesius. Tačiau, kai jau įvyksta stebuklas ir herojai pakliūna į kitą dimensiją, žiūrovus pradedama lepinti kokybiška vizualine puse. Tiek pačios planetos pavaizdavimas, tiek finalinė kova atrodo puikiai. Gaila, kad šis saldainis buvo nuslėptas nuo mūsų didesnę filmo dalį.

Garsinis juostos apipavidalinimas stiprus. Taip, garso montažas labai gerai nuteikia Dūmo šėlsmui laboratorijoje, o finalinė kova dėl puikaus garso atrodo epiškai, bent jau herojų susidūrimas su visagaliu Viktoru. Pats filmo montažas neypatingas, istorija pateikiamas standartiniu būdu, jokių aštresnių siužetinės linijos išvedžiojimų nepastebima.

Filme sužavi muzika. Už garso takelį galima ir medalį duoti, jis čia puikiai tiko, o ir draminis muzikinių kompozicijų apipavidalinimas karts nuo karto sugriebia už širdies. Tai bene geriausias visos techninės pusės dalyvis, už kurį reikia dėkoti dviem Oskarams nominuotam Marcui Beltrami ir į tris auksines statulėles pretendavusiam Philipui Glassui.

Kameros darbas neblogas. Herojų transformacija ir finalinė kova žiūrisi labai įtemptai. Labiausiai žavi tai, kad viskas kamera paimta iš įvairių rakursų ir sujungta į vieną didelį vaizdą, primenantį almanacho filmavimo principą, kuris ir dominuoja visas filmo rodymo minutes. Jeigu neužtempta istorija, gautume visai įdomų ir šiek tiek „Vaizdo dienoraštį“ primenantį atvaizdą, o tai nebūtų taip jau ir blogai. Kartais tinkamai pritaikytas drebančios kameros efektas sugeba tapti dideliu filmo privalumu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Atmetus visiškai prastą režisūrą, istoriją ir nuobodų siužetinės linijos pateikimą, atkeliauja dar viena bėda. Tai visiškai neatsakinga ir kraupi aktorių atranka. Nieko blogo prieš konkrečius filme pasirodančius aktorius neturiu, nes visi jie tikrai puikūs savo srities specialistai, bet deja, tai filmas ne jiems.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas, puikiai dramoje „Atkirtis“ pasirodęs Milesas Talleris, visą savo ekraninį laiką vaidina. Taip, jis vaidina, jis sugeba išspausti emocijas ir perteikti savo herojų, tačiau jis nebuvo panašus į Rydą, o tuo labiau į superdidvyrį. Jis nespinduliavo jokia charizma, kuri galėtų nukreipti dėmesį nuo prastai vystomos istorijos.

Lygiai tą patį galima pasakyti apie Kate Marą, kurį suvaidino Sju Storm, Jamie Bellą, įkūnijusį Beną Grimą, pusę filmo vaikščiojusį akmeniniu pavidalu bei Michaelą B. Jordaną. Pastarasis, nors ir geras aktorius, bet visiškai iškrenta iš konteksto. Juokinga, kad studija bandė sulaužyti nusistovėjusias komiksų ekranizavimo taisykles ir pakvietė juodaodį suvaidinti Džonio Stormo. Nesu rasistas, bet šis veikėjas visados buvo baltaodis, o toks eksperimentas parodė, jog bandyta atsikratyti tam tikrų stereotipų dėl juodaodžių superherojų.

Vieninteli puikiai tiek su grimu, tiek paprastame pavidale pasirodęs aktorius – Toby‘is Kebbelas, suvaidinęs Viktorą Von Dūmą. Tai stiprus, charizmatiškas ir šiurpą keliantis veikėjas, kuris akimirksniu užtemdė visą herojų brigadą. Juokingiausia, jog filme yra momentas su juo ir beždžionėle. Kaip žinome, būtent šis aktorius įkūnijo pagrindinį „Beždžionių planetos aušros“ antagonistą Kobą. Jeigu ir bus tęsinys, tikėkimės, jog jame bus vietos Viktorui, nes tai šviesiausia viso aktoriaus kolektyvo akimirka.

Antraplaniuose vaidmenyse sutinkame Timą Blake‘ą Nelsoną, Regą E. Cathey ir Jodį Lyn Brockton. Visi jie pasirodė neblogai, priekaištų tikrai nesukelia nė vieno iš šių aktorių pasirodymas.

Verdiktas

„Fantastiškas ketvertas“ – tai labai monotoniškas, nuobodžiai vystomas ir visiškai neįdomus pasakojimas apie vieną iš seniausių „Marvel“ superherojų komiksų puslapiuose pasirodžiusią komandą. Filmo veiksmas prasideda likus tik dvidešimčiai minučių iki pabaigos. Nors juosta ir atskleidžia veikėjus, jų dramą, tačiau dėl visiško prašovimo į lankas su aktoriais, filmas dar tampa ir visiškai necharizmatišku reginiu, kurį iš visų jėgų bando gelbėti Viktoro Von Dūmo pastangos sunaikinti pasaulį.

5.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
3.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
5.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles