Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti

Fantastic Beasts And Where To Find Them

Yra be galo gera po 5 metų pertraukos nuo paskutinio filmo apie Harį Poterį vėl pasinerti į magišką ir kvapą gniaužiantį burtininkų pasaulį. Ir žinot kas geriausia? Kad jaučiasi vientisumas ir tęstinumas tarp šio filmo ir Hario Poterio epopėjos. Režisierius ir vėl nukelia žiūrovą į tą patį nepaprastą, bet lengvai įtikimą pasaulį, kurį taip myli milijonai Hario Poterio gerbėjų.

Filmas nukelia 70 metų atgal prieš prasidedant Hario Poterio istorijai, į 1926-uosius metus ir šįkart – į Niujorką. Iš Londono į jį atvyksta kiek keistokai atrodantis, nešinas lagaminu vyras vardu Njutas Miglapūtys (Eddie Redmayne). Netyčiomis jo lagaminas užkliudomas ir kažkas iš jo pasprunka – kurmį primenantis nematytas gyvūnas, kuris grūdasi sau į sterblę visus blizgančius daiktus, kuriuos tik randa. Njutas bando jį pagauti ir per sumaištį su paprastu žmogumi sumaišo lagaminus, o pats yra raganos Tinos (Katherine Waterstone) pagaunamas ir nuvedamas į tarptautinę burtininkų reikalų ministeriją, kur turėtų būti nubaustas dėl magiškų gyvūnų įvežimo į Niujorką (nes tai draudžiama). Kadangi jo nubausti nepavyksta, nes lagaminas pasirodo esantis ne tas, Tina leidžiasi su Njutu surasti žmogaus, kuriam netyčia atiteko lagaminas pilnas magiškų gyvūnų. Tuo tarpu, Niujorke siaučia paslaptingas monstras, kuris griauna namus ir gatves, o burtininkų saugumo vadas Juodasis (Colin Farrell) kartu su Aurorais (tarsi burtininkų „specialieji agentai“) stengiasi įminti, kas kėsinasi atskleisti žmonėms, jog egzistuoja paralelinis ir labai slepiamas burtininkų pasaulis. Šios dvi istorijos susipina ir įtraukia žiūrovus į mirtinai pavojingus nuotykius.

Juosta iš tiesų yra labai neblogas tramplinas sekančioms dalims, kurių, kaip gandai sklinda, bus dar keturios. Kodėl tramplinas? Nes piktasis Griundevaldas taip ir neįvedamas į istoriją (atidesni prisimins, kad tai tas pats burtininkas minimas jau pačioje pirmoje Hario Poterio knygoje ir kurį nugalėjo Albas Dumbldoras) iki pat pabaigos. Tad filmas labiau supažindina (arba primena) žiūrovui burtų pasaulio žaidimo taisykles bei užsimena, kad yra blogietis ir įveda naujus veikėjus. Taigi, tai yra 2-iejų valandų ir 13-kos minučių įžanga į tai, kas vyks tolimesniuose filmuose.

Kiek ilgoka įžanga, išties, tačiau kadangi įvedamos ir kitos istorijos linijos, yra ką pamatyti. Yra scenų, kurios gal kiek ištęstos ar pritemptos arba pernelyg klišinės. Kas susiję su istorija, nusivyliau Yates’o specialiu žiūrovo klaidinimu, kuris įkyriai tęsėsi ilgiau nei pusę filmo. Man nelabai patiko ir pabaiga, kuri kvepėjo pernelyg geru „happyendingu“, nors turėjo kvestionuoti burtininkų pasaulio taisykles. Taip pat buvo momentų, kai logiškai tikrai negalėjai paaiškinti veikėjų veiksmų arba to, kodėl jų veiksmai neužkliūna kitiems. O kas liečia pagrindinius veikėjus – Tina, sakyčiau, vietomis prėska, o pagrindinio veikėjo Njuto elgesys lengvai autistiškas. Eddie Redmayne vaidyba man apskritai pasirodė nelabai „limpanti“, nes jo kūnas judėjo nemažai, o galva visąlaik buvo vienoje pozicijoje ir aš tik ir teatsimenu kaip atrodo jo kairė veido pusė – beveik visąląik ją ir matai. Kovalskio (Dan Fogler) personažas irgi nenustebino, nes yra tipiškas komiškas storuliukas, kuris įsimyli gražuolę. Colinas Farellas savo rimtumu ir įtemptomis šnervėmis kėlė juoką ir negalėjai suprasti kodėl niekas nepastebi, kad su jo veikėju Juoduoju kažkas tikrai negerai. Vienintelė, kuri man išties patiko, puikiai atitiko ir atliko savo vaidmenį, buvo mintis skaitanti Kvinė (Alison Sudol). Buvau sužavėta jos veikėja ir kokia kerinti ji buvo. Kaip bebūtų, pagrindiniai veikėjai labai skirtingi ir tuo žavūs, nors kartais charakterio jiems ir pritrūksta. Turbūt todėl žiūrovai gali lengvai susitapatinti su pagrindiniais herojais, nes jie, kaip ir mes, nei iš tolo netobuli.

Nepaisant vaidybinių ir siužetinių trūkumų, po filmo lieka gera emocija, nes vaizdai filme itin stiprūs. Labai stilingai laikmetį atspindi tiek kostiumai, šukuosenos ir aksesuarai, tiek ir visa aplinka: interjerai, automobiliai, įvairūs rakandai. Todėl tai yra dar viena užburianti pasaka, kurią mielai žiūrėsiu dar ir dar kartą kaip kad žiūriu Hario Poterios filmus, ypač Kalėdiniu laikotarpiu. Taip pat žavu, kad kaip ir praeituose Yates’o filmuose, išlikęs žmogiškumas, natūralios emocijos ir vien dėl to panirti į tai, kas vaizduojama ekrane, labai lengva. Šis tęstinumas, be abejo, jaučiamas ir dėl to, kad tai dar viena kolaboracija tarp rašytojos J. K. Rowling bei David Yates, kuris pastatė paskutinius keturis Hario Poterio filmus ir režisuos ateinančias „Fantastinių gyvūnų” dalis. Šių dviejų kūrėjų vaizduočių sinergija randa labai vaizdingą formą ekrane, kur burtų pasaulis atrodo toks natūralus ir įtikimas, kad sunku patikėti, jog realybėje taip nėra.

Autentiškai atrodančios lokacijos, žadą atimantys specialieji efektai, nuostabūs, stilingi kostiumai, puikiai atkurta atmosfera ir visai įdomi istorija su netikėta pabaiga – toks yra šis filmas, kuris patiks ne tik Hario Poterio fanams, bet ir naujai atrandantiems tokio žanro filmus. Pamatysit, vietomis nuo vaizdu net šiurpuliukai bėgios po kūną, o žandikaulis atvips.

8.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
10
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Visiškas mėšliukas / 2016 lapkričio 21

    Nieko gero, geriausiu atveju vidutinis filmas, labiau primena pigų filmą apie gangsterius arba dar pigesnį nebaisų siaubeką apie Salemo raganas, bet tikrai ne Hario Poterio priešiststorę, burtų buvo, bet pačios magijos ir stebuklų nulis, o burtus ir per Ekstrasensų mūšį rodo….. Beje Eddie Redmayn’ui geriau reikėjo likti prie keistuolių ir gėjų vaidmenų, o ne savo perkreipta fizionomija gasdinti vaikus, tas pats galioja ir Jonie Depp’ui, kuris čia atrodė ne baisus, o apgailėtinas…. Beje mergaitėms patiks, po filmo plojo atsistoję….

  2. Vytautas / 2016 lapkričio 22

    Joa, vidutinė magiška pasakaitė, prigrūsta šablonų. Jokio išskirtinumo, mistikos ir pan.

  3. Trolis / 2016 lapkričio 30

    Labai pritariu šitai recenzento minčiai. Mane visiškai tokie patys jausmai apėmė po filmo peržiūros. Citata:
    „Kiek ilgoka įžanga, išties, tačiau kadangi įvedamos ir kitos istorijos linijos, yra ką pamatyti. Yra scenų, kurios gal kiek ištęstos ar pritemptos arba pernelyg klišinės. Kas susiję su istorija, nusivyliau Yates’o specialiu žiūrovo klaidinimu, kuris įkyriai tęsėsi ilgiau nei pusę filmo. Man nelabai patiko ir pabaiga, kuri kvepėjo pernelyg geru “happyendingu”, nors turėjo kvestionuoti burtininkų pasaulio taisykles. Taip pat buvo momentų, kai logiškai tikrai negalėjai paaiškinti veikėjų veiksmų arba to, kodėl jų veiksmai neužkliūna kitiems.“

  4. nesvarbu / 2017 sausio 17

    tragiškas. 😀 net neperžiūrėjau iki galo, neištempiau, nepalyginsi Hario Poterio ir šios nesamonės. vien filmo siužetas nepritraukiantis. Fantastiniai gyvūnai ? dafuck? 😀 voldemortas skambėjo geriau 😀