Everestas

Itin vyriškų ir tikroviškų kriminalinių veiksmo trilerių specialistas, režisierius Baltasaras Kormakuras, kviečia į dar vieną kvapą gniaužiančią kelionę. Islandijos kino kūrėjas, beveik visą savo gyvenimą kūręs nacionalinius projektus, 2012 m. pristatęs gana vykusi trilerį „Kontrabanda“, o 2013 m. veiksmo komediją „2 Ginklai“, savo trečiam holivudiniam projektui pasirinko itin retą temą. Naujausias jo projektas tapo ne tik vienu laukiamiausių, bet ir vienu svarbiausių šių metų kino įvykių, kurio veiksmas perkelia mus į šaltą ir pavojingą Everesto viršūnę.

Apie ką mes čia…

Žinomas alpinizmo instruktorius ir kalnų specialistas Robas Holas nusprendžia užkopti į aukščiausią pasaulio tašką – Everestą. Vyras į savo gretas sukviečia patyrusius alpinistus, tikrus drąsuolius, kuriems didžiausią malonumą teikia ekstremalūs nuotykiai. Gamta ir jos stichijos neprognozuojamos, todėl vyrai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe…

Kūrinio vidus

Holivudas ir didžiausios kino studijos jau daugelį metų svajojo apie šį projektą, bet pirmoji jam pasiryžo šiais metais tikrą aukso amžių išgyvenanti studija „Universal“, kuri apie alpinistų gyvenimą pasakojančiame filme įžvelgė nemažą potencialą. Kaip žinia, prieš gerus dvidešimt metų filmai nuolat gvildeno šią temą, todėl galiausiai, žiūrovams pabodus stebėti kalnų tyrinėtojų kančias, temos buvo atsisakyta. Kaip geriausią šios temos atstovą galima paminėti visai neprastą 1993 m. filmą „Alpinistas“, kuriame puikiai pasirodė Sylvesteris Stallone.

Naujasis filmas siūlo žiūrovams ne tik kvapą gniaužančius nuotykius kalnuose, bet ir itin dramatišką trilerį. Filmo potekstėse atsiskleidžia tikrojo žmogiškumo paieškos ir ribos, kuomet išlikti žmogumi itin sunku. Tikroviškumo juostai suteikia dėmesys kiekvienai detalei – sužinome ne tik įvairių alpinizmo terminų ar kopimo įmantrybių, bet ir gauname vyriškumo pamoką. Filme sukuriamas tikro vyro paveikslas, vaizduojama, kokius sprendimus jis priima ir kaip elgiasi sunkiausiose situacijose, kaip nesitraukia iš nelaimės vietos ir kovoja.

Žinoma, be šių poteksčių, filmas žavi ir nuotykių pateikimu. Prasidėjusi pozityviai ir ganėtinai žvaliai, juosta transformuojasi į psichologinę dramą su įtampos prieskoniu. Nenuspėjama įvykių plėtotė tampo nervus ir priverčia spėlioti, kas šioje pavojingoje kelionėje išgyvens, o kas pasiliks kalnuose. Širdis pradeda vis smarkiau ir smarkiau daužytis, tenka nuolat kažką gurkšnoti, nes nuo tokios įtampos džiūsta lupos. Ne „Pašėlęs Maksas“, žinoma, bet dėmesio taip pat vertas reginys.

Filme herojų išties daug, kiekvienas turi savotišką braižą, stilių ir pasaulėžiūrą, kiekvienas šioje kelionėje svarbus, todėl sunku įsivaizduoti, kad jiems galėtų atsitikti kažkas blogo. Nors juostoje dominuoja Robas, bet nemažai dėmesio gauna ir Skotas bei Bekas. Taip pat puikiai žiūrisi Dago bei Gajaus personažai. Moteriškasis desantas su Jane priešaky irgi nepaveda. Kiekvienas veikėjas savo vietoje, nei vienas iš jų neerzina ir nei vienas iš jų netampa nereikalingu bagažu. Žinoma, dėl to dėkoti reikėtų puikiai kino režisieriaus akiai.

Baltasaras Kormakuras sukūrė ypatingą ir ganėtinai įtikinamą juostą. Tai kelionė, kurios metu mes patys tampame dalyviais ir, filmui pasibaigus, dar nesugebame pajudėti, nes šaltis, kuris skverbiasi pro ekraną, ir toliau mus stingdo.

Techninė juostos pusė

Įspūdžių ir jaudulio kupinas nuotykis nebūtų toks įkvepiantis bei energingai nuteikiantis, jeigu ne stulbinantis kameros darbas, kurį mums padovanojo tikras savo darbo žinovas Salvatore‘as Titinas. Operatorius itin glaudžiai susiejo kopimą į kalnus ir žmogiškąją tragediją, todėl juostos žiūrovai gali pasijusti lyg būtų veiksmo epicentre ir patys koptų į Everestą.

Panoraminiai vaizdai – vienas maloniausių reginių, kokio man jau keletą mėnesių neteko matyti kino ekranuose. O kai dar prie viso to prisideda 3D vaizdas, sunku net suprasti, ar mes esame kino salėje, ar jau kopiame kartu su filmo herojais į aukščiausią pasaulio tašką.

Muzika filme standartinė – kartais kompozicijos ne itin gerai parinktos, o kartais jos tiesiog nuostabiai perteikia atmosferą ir personažų nuotaikas. Pritrūko epiškumo ir dinamikos, bet puikus, kiekviename žingsnyje mus lydintis, garso montažas padėtį pataisė.

Juostos montažas, siužetinė linija ir, žinoma, istorijos vystymas netrikdė, o įtampa, intriga ir daug, labai daug adrenalino tapo svarbiu filmo koziriu. Retai kada galima taip puikiai praleisti laiką žiūrint tokio pobūdžio filmą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindiniuose vaidmenyse atsidūrė visas šių dienų perspektyviausių ir itin talentingų aktorių kolektyvas. Nors dauguma galvoja, kad tai yra naujausias Jake‘o Gyllenhaalo projektas, deja, šis aktorius čia atlieka tik antraplanį vaidmenį. Ir jį atlieka gerai, bet iki „Kirtis dešine“ pasirodymo jam visgi pritrūko ryžto.

Užtat pagrindiniame vaidmenyje matome puikų aktorių, kuris jau šiais metais bandė sužlugdyti žmoniją. Kalbu, žinoma, apie Jasoną Clarke‘ą, kuriam atiteko Robo Halo vaidmuo. Aktorius suvaidino taip, lyg pats patirtų tragediją savo kailiu. Aš juo patikėjau, jis išties nusipelnė plojimų po filmo.

Antraplanių herojų atlikėjais tapo ir puikiai žinomas ekranų vilkas Joshas Brolinas, ir talentingoji britė Keira Knightley. Akis džiugino ir nuostabaus grožio Robin Wright. Galiausiai, filme pasirodė ir šiek tiek po „Įsikūnijimo“ karštligės primirštas Samas Worthingtonas, Emily Watson ir Johnas Hawkesas. Kiekvieno jų pasirodymai geri, įsimintini.

Verdiktas

„Everestas“ – tai kvapą gniaužianti kelionė į aukščiausią pasaulio tašką su puikių aktorių būriu. Taip pat tai ir Intriguojanti ir abejingų nepaliekanti išlikimo drama pavojų kupinuose kalnuose, kurios metu jaučiama ypatinga įtampa. Šis dinamiškas ir preciziškai sukurtas trileris taip pat tampa ir tikrojo vyriškumo, atsakomybės bei žmogiškumo pamoka.