Džonas Vikas 3

John Wick: Chapter 3 - Parabellum

Na, kaip? Kaip gi jiems pavyko trečią kartą iš eilės padaryti nepriekaištingą veiksmo filmą?

Su įvardžiu „jie“ turiu omenyje Chad Stahelski ir Derek Kolstad, du genijus(nepabijokime šio žodžio) genijus, sukūrusius ir dovanojusius mums geriausią šių laikų veiksmo herojų – Džoną Viką. Visa frančizė prasidėjo nuo to, kad šie du žmonės turėjo idėją: sukurti filmą, kuriame siužetas ne sustotų dėl veiksmo scenų, o tos scenos būtų integrali siužeto dalis. Kad visas smurtas ir pjautynės padėtų mums giliau pažinti veikėją. Ir mes tai gavome Džono Viko pavidalu. Atsimenu, kai pamačiau pirmąją dalį, supratau, kaip seniai nebuvau matęs gero veiksmo filmo.

Didžiausia Viko sėkmė slypi tame, kad jo kūrėjai, kaip ir bet kurie talentingi menininkai, moka vogti. Ir nesakau, kad tai blogai – Kventinas Tarantino visą savo karjerą parėmė ant nedidelių vagysčių iš įvairių filmų ir mokėjimo jas sujungti į tobulą kokteilį. Panašia formule veikia ir Stahelski bei Kolstad duetas. Jie paima įtakos iš japoniškojo anime žanro, pasiskolina kovos menų stilius bei vadinamąjį „Gun Fu“(ginklų kovos menas) iš senų „Hong Kongo veiksmo“ filmų(taip, yra toks žanras). Neo-noir estetika paimta iš senų Akiros Kurosawos filmų, keršto motyvai iš senojo „spaghetti western“ žanro, antiheroizmą iš režisieriaus John Woo filmų — ir taip toliau. Kai į puodą sumeti visko po truputį, ir šitą guliašą maišo patyręs šefas – voila. Mes turime filmą, kuris Keanu Reeves populiarumą galimai pakels aukščiau nei tai padarė „Matrica“.

Kadangi visa ši formulė suveikė pirmąjai daliai, režisieriai nieko nelaukę ėmėsi antrosios. Kadangi tęsiniai retai būna geresni už pirmtakus, „Džono Viko 2“ sėkmė nustebino daugelį. O sekmė buvo pelnyta – protingai nepasirinktas joks lengvas kelias ir viskas vėl buvo daroma iš naujo, stengiantis neatkartoti pirmosios dalies. Rezultatas – filmas, kuris pralenkė pirmąjį savo įtampa, veiksmo scenų choreografija, siužetu, bei veikėjais. Visi laimingi bei visi patenkinti. Ir labai aukštai iškelta kartelė. Tad kas toliau?

Ir štai mes prieiname prie trečiosios „Džono Viko“ dalies, pavadintos „Parabellum“(lot. – ruoškis karui). Karui ruošemės – karą ir gavome. Vien per pirmąsias dvidešimt minučių pamatėme vienas geriausiai per visą frančizę surežisuotų veiksmo scenų(drįsčiau teigti, kad išvis vienos geriausių mano matytų). Ir panašu, kūrėjai nestabdo – be jokios abejonės kruviniausia dalis kol kas. Šitiek smurto, kraujo ir nuolatos akmeninis Viko veidas tai darant, atrodo, turėtų pabosti, bet, apsaugok Dieve, taip dar nėra. Visa salė su didžiuliu pasigerėjimu stebėjo Džoną su įvairiausiais ginklais kapojantį savo priešus lyg tai matytų pirmą kartą. Ir kai tik filmas, atrodo, leidžia mums atsikvėpti – mes vėl įmetami į žudynių sūkurį. Skamba barbariškai, bet tai yra nuostabu.

Siužetas mums atskleidžia vis daugiau detalių apie šio super-žudiko praeitį ir apie tai, kaip visas žudikų pasaulis yra pastatytas. Pamatome daugiau veikėjų, susijusių su mistine „Taryba“, valdančia šį nusikalstamą pasaulį. Šioje vietoje panašu, kad kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – esu skeptiškas šiam žudikų mitologijos kūrimui bei vis daugiau naujų veikėjų bei instancijų įvedimui, tačiau kol kas tai veikia. Tikiuosi, kad veiks ir toliau, nes vis didinant šios fiktyvios visatos dydį, yra pavojus paslysti ir sukurti daug siužeto skylių. Lai taip nebūna. Žinoma, įspūdingo siužeto nesitikėkite.

Nesitikėkite ir labai geros Keanu Reeves vaidybos – jo akmeninis veidas nesikeičia jau trečią filmą. Tiesa, vienintelis dalykas, ko labai tikėčiausi iš Keanu, tai bent jau PASTANGOS kalbėti rusiškai be akcento. Nes kaip jis bando kalbėti rusiškai dabar, abejoju, kad jį suprastų žmogus, kurio gimtoji yra rusų. Bet tebūnie – mes juk nepykstame dėl medinės vaidybos ant Stalonės Rembo. Nepykime ir ant Viko.

Daugiau nieko negaliu jums pasakyti. Jūs žinote, kodėl eisite į šitą filmą. Ties trečiu frančizės filmu žino jau visi. Ir jie, ir jūs, ir aš einame žiūrėti daug kraujo, skerdynių, įspudingos kovos scenų choreografijos ir tiesiog nuostabaus veiksmo kokteilio. Pasiduokite šiai pagundai ir Džonas Vikas jums bus geriausia dviejų valandų pramoga. Ir paminėkite mano žodžius, kad ši frančizė taps veiksmo filmų klasika.

7.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Tomas / 2019 gegužės 23

    Pats filmas geras, bet persistenge. Visa filma tave maitina veiksmo scenom. Saudo musasi, saudo musasi. Aisku to ir tikejaus is fimo, bet ne tokio kiekio. Tave tiek maitina kovos scenom, kad net filmui dar nesibaigus tampi per sotus ju. Likus kokiems 30 min iki pabaigos norisi, kad jau pasibaigtu pats filmas, tampi nekantrus, nes kovos jau atsibodo. Kitaip tariant tiek daug kovos scenu, kad tai tampa rutina, kuri pabosta. Tarkim ziuretum filma „Tamsos riteris“ ir Betmenas ant kiekvieno kampo gatves susitinka blogiuka ir musasi istisai. Ir atejus finalinei kovai su pagrindiniu antagonistu ar butu tai idomu ziureti? Kas dar nepatiko ir nuvyle, kad Dzonas tapo supermenu t.y. filmas tapo fantastiniu veiksmo labiau nei veiksmo filmas. Yra nemazai scenu kur galvoji WTF, kas cia darosi…