„Cukraus karalystė“
Prancūzų animatorių duetas Helene Giraud ir Thomasas Szabo jau 2006 metais pristatė itin naujovišką ir vos ne dokumentinio pobūdžio animacinį serialą apie vabzdžių gyvenimo peripetijas, kuris susilaukė nemažo pasisekimo tiek režisierių gimtinėje, tiek visoje Europoje. Lietuvoje galima prisiminti tai, kad buvo išleisti serialo DVD rinkiniai, kuriuos su malonumu pirko mūsų gyventojai. 2012 metais pasibaigus serialo rodymui, kūrėjai bando perkelti visą savo idėją į plačiuosius vandenis ir tiek mažiems, tiek dideliems žiūrovams pristatyti dar vieną įdomią istoriją kino ekranuose.
Filmo kūrėjai kviečia į išties svajingą kelionę po mažiausių gamtos gyventojų nuotykius, kuriuose galėsime pamatyti, jog net ir pats mažiausias sutverimas gali stoti į nelygią kovą dėl savo tiesų.
Apie ką mes čia…
Darbingi juodi skruzdėliukai vieną dieną aptinką tikrą „aukso kasyklą“. Jiems pasiseka atrasti visą cukraus dėžutę, kuri priverčia juos pasijausti gyvybingesniais. Norėdami pasidalyti su visa savo gentimi, darbštuoliai turi vieną tikslą – nugabenti dėžutę į savo skruzdėlyną. Deja, tai nebus paprasta kelionė, nes iš visų pusių juos sups pavojingi priešai, kuriems irgi reikia jų išskirtinio lobio.
Kūrinio vidus
Kas jau yra matęs animacinį serialą apie vabzdžių nuotykius, gali įsivaizduoti, jog ir pilnametražiame filme žiūrovo lauks puikus humoras ir visai netradicinis animacinis nuotykis. Kas dar nežiūrėjęs šešių minučių trukmės serijų, tam tai bus naujas atradimas animaciniame žanre, tačiau, be abejo, filmas gali ir nepatikti dėl savo neįprasto formato. Žmonės šiais laikais, o ypač vaikai, per daug išlepinti Holivudinės produkcijos, todėl skruzdėliukų nuotykiai jiems gali pasirodyti tiesiog neįdomūs ir labai monotoniški.
Pristatant savo projektą kūrėjai padarė vieną didėlę klaidą. Tai buvo išties nemalonus ir šiek tiek liūdinantis akibrokštas, kai juostos anonse parodytas visas siužetinės linijos veiksmas nuo A iki Z. Neliko jokios intrigos, todėl peržiūros suteikiamas malonumas tiesiogiai nukenčia. Tie, kas nematė video, pristatančio šį animacinį projektą, turėtų patirti žymiai daugiau įspūdžių. Filmo centre atsiduria skruzdėlių karalystė, tačiau tai nereiškia, kad veiksmui įsibėgėjus bent jau trumpam nepasirodys kiti serialo veikėjai. Kas tokie? Tegul tai išlieka paslaptimi, nes buvo tikrai malonu pamatyti kelis žinomus padarėlius, kurie padaro peržiūrą dar malonesne.
Juosta ir jos istorija, tai pamokantis pamatas kiekvienam vaikui, kurie filmo metu pamatys kas yra tikra draugystė, darbštumas, kova dėl savo ir artimųjų gerovės. Nereikia jokių dialogų, užtenka veiksmais perteikti pagrindinę mintį, ką prancūzų animatoriai puikiai sugeba padaryti. Filmas kupinas nenuvalkioto humoro, todėl peržiūros metu ne kartą ir ne du galima smagiai pasijuokti iš visų kuriozinių situacijų. Veiksmas irgi labai žvalus, o kas svarbiausia, judant link pabaigos viskas pasidaro pernelyg dinamiškai perteikiama. Netgi finalinės scenos, primenančios „Įsikūnijimą“, atrodo įspūdingai. Maloniausia dar tai, kad pats veiksmas vyksta realiame pasaulyje, nėra jokios fikcijos, todėl bendras vaizdas primena dokumentinį filmą. Tiems žmonėms, kurie nematę originalaus serialo, bus tikrai smagus atradimas ir po filmuko peržiūros daugelis nubėgs ieškoti animacinio serialo.
Filmukas ir jo kūrėjai įrodo, jog net turint visai menką biudžetą galima padaryti puikų ir nebanalų darbą, kuris džiugins žiūrovus kino salėse. Dėl vieno gaila – žmonės nesupranta, jog tokiais darbais galima auklėti vaikus, nes propaguojamas gėris čia yra žymiai nuoširdesnis nei daugelyje amerikietiškų produktų, kuriuose jau po truputį pradedama pastebėti vulgarumo ir tualetinio humoro pėdsakų.
Techninė juostos pusė
Tikroviškas fonas, kuriame nupiešti veikėjai, atrodo žymiai maloniau nei vien kompiuterine grafika dominuojantys projektai. Nors vabzdžiai atrodo kaip nupiešti, tačiau bent jau tikroviškumo jausmas nedingsta į juos žiūrint. Kiekvienas padarėlis išraiškingas ir mielas akiai, net ir pagrindiniai antagonistai, pasiryžę sunaikinti darnią darbštuolių koloniją. Kartu filmą pagražina ir 3D formatas, kuris, tenka pripažinti, net labai tiko šiai istorijai. Visai kokybiškai perteiktas vaizdas sugeba perkelti mus į veiksmo epicentrą. Pasitelkiant vaizduotę kino salėje galima pajusti net žolės.
Muzikinė filmo palyda irgi visai išraiškingai perteikia bendrą nuotykio atmosferą, kuri meistriškai apibudina rodomas scenas. Veiksmas garso pagalba sugeba perteikti bendrą mintį. Kartu prie to prisideda garso montažo jėga, kuris efektingesnėse scenose sugeba akimirkai prikaustyti prie kėdžių.
Operatoriaus darbas, kuris atliko nemenką vaidmenį šiame nuotykyje, visai vaizdingai sugebėjo perteikti fono svarbą. Menkiausios detalės pagražino bendrą kompoziciją, kuri iš tolo atrodo kaip kokia vasaros fotografijų kolekcija. Gražu ir šilta.
Verdiktas
„Didžioji skruzdėlyčių karalystė“ – tai nestandartinės, sodraus humoro animacijos pavyzdys, kai nenutolstant nuo realybės ir vien tik veikėjų veiksmais galima perteikti tiek daug puikiai apgalvotų minčių, o kartu ir propaguoti vien tik geriausias vertybes.
