„Karo lobių ieškotojai“

Žinomiausias Holivudo lovelasas ir viengungis, aktorius, prodiuseris ir savo režisuotų filmų scenaristas, dviejų Oskarų laureatas George‘as Clooney‘is kartais mėgsta atsisėsti ir į filmo kūrėjo kėdę. Dėl to žiūrovams tenka dar viena pramoga – įsitikinti jo visapusišku talentu tiek prieš kameros objektyvą, tiek už jo. Šį kartą „Labanakt ir sėkmės“, „Odinių galvų“ ir „Purvinų žaidimų“ režisierius pristato tikrais faktais paremtą karinį nuotykį, kuriame bus parodytas vienas iš pačių nemaloniausių karo padarinių – istorinio paveldo statusą turinčių kūrinių naikinimas.

Ponas Clooney‘is kviečia į labai žvalų, nuotaikingą, bet rimtą potekstę turintį nuotykį, kuriame susibūrusi brangenybių medžiotojų komanda bandys pasipriešinti vokiečiams, siekdami apsaugoti svarbiausius žmonijai meno dirbinius.

Apie ką mes čia…

Susiformavęs Antrojo pasaulinio karo meno kūrinių specialistų būrys turi vienintelį tikslą – apsaugoti ir išgabenti iš Vokietijos vertingiausius eksponatus, kuriuos pasisavino Hitleris su savo nacių šutve. Blogiausia tai, kad nė vienas iš jų nėra laikęs rankoje šautuvo ir nėra dalyvavęs karinėse operacijose, todėl šios slaptos operacijos sėkmė pakimba ant plauko…

Kūrinio vidus

Prieš kino ekranuose pasirodant filmui buvo labai daug pokalbių dėl galimų Oskarų ir kitų prestižinių apdovanojimų. Filmo režisierius laiku suprato, kad nieko nebus, apie ką kalbėjo kino žinovai, tad jis nustūmė juostos premjerą į vasarį ir tuo pačiu leido pasireikšti Martino Scorseses „Volstryto vilkui“. Iš tiesų, tai puikus komercinis ėjimas, nes filmas labai skiriasi nuo praeitų George‘o darbų. Tai nuotykinis ir ganėtinai šmaikštus nuotykis, paremtas tikrais įvykiais, aprašytais bestseleriu tapusioje knygoje. Kas turėjo galimybę pasiskaityti literatūrinį kūrinį, tai akivaizdžiai pamatys, jog filme perteikta būtent tokia pati atmosfera, kuri lydėjo skaitant knygą.

Nusakyti filmo žanrą visiškai nesunku – tai karinė nuotykių drama. Iš tikrųjų, tai jokių karo veiksmų filme beveik nėra. Jeigu kas nors galvos, kad čia bus panašu į Steveno Spielbergo režisuotą karinį epą „Gelbstint eilinį Rajaną“, tai smarkiai klys, nes filmas savo rodomu veiksmu labiausiai primena „Indianos Džounso“ nuotykius. Teko girdėti ir tai, kad filmą lygina su Quentino Tarantino „Negarbingais šunsnukiais“, tai dar vienas grubus nonsensas. Netgi stilistiškai filmai skiriasi, o ką kalbėti apie siužetinę liniją ir jo turinį. Atsižvelgiant į bendrą kontekstą, tai nebent „Oušeno vienuoliktukas“ artimiausias šiam filmui. Čia taip pat surenkama specialistų komanda, kurios vienas vienintelis tikslas – pavogti turtus. Pavadinti filmą nuotykine drama irgi galima, nes visą rodymo laiką rodoma ganėtinai šmaikšti situacija ir pati misija, kurios veiksmas rutuliojasi žvaliai. Filme netrūksta įtampos. Su kiekviena nauja scena ji auga, kol galiausiai prieinama prie galutinio taško, nulemiančio visos operacijos pasisekimą. Šioje filmo dalyje akivaizdžiai matomas „Operacijos Argo“ nuplagijavimas. Matyt Clooney‘is taip buvo pamalonintas Oskaru už geriausią metų filmą, jog pabandė pasinaudoti šiuo triuku antrą kartą. Tai vienintelė neskaniausia šio pasakojimo vieta, privertusi nelabai gražiai pagalvoti apie žinomą aktorių.

Pati tematika labai politizuota, tačiau nieko keisto tame nėra, visi puikiai žinome, kokių politinių pažiūrų yra ponas Clooney‘is. Operacijos apipavidalinimas, nors ir patriotiško konteksto nuotykis, tačiau, atvirai pasakius, to ir reikėjo. Iš tiesų, kaip ir knygoje aprašyta, būrys meno specialistų aukojo save, kad pasaulis po karo galėtų grožėtis savo paveldu. Galbūt šiais laikais tai ir atrodo juokinga, kai savanaudžiai žmonės gyvena tik dėl asmeninių tikslų, tačiau pasižiūrėjus į šių vyrų drąsą pasidaro aišku, jog sunkiausiais žmonijai laikais dar buvo pasiaukojimas ir tikras didvyriškumas. Kita medalio pusė šiek tiek silpnesnė. Filmo dialogai pernelyg suspausti, nėra kokių nors firminių frazių ar įsiminamų veikėjų, kurie galėtų savo charizma pakelti filmo lygį į didesnes aukštumas. Šiuo atveju filmas praranda savo veikėjų potencialą, kuris buvo vaizduojamas ant jį pristatančių stendų ir plakatų. Surinktas būrys žinomiausių aktorių, tačiau jų suvaidinti veikėjai visiškai neišsiskiriantis iš minios. Kiekvienas iš filmo herojų atitinkamai plačiai pristatomas, tačiau atsižvelgus į bendrą juostos vaizdą, tai vienintelis Frankas Stoukas buvo išryškintas. Nenuostabu, jį vaidino filmo režisierius.

Trukumų filmas turi ir išties ne tokių mažų. Karinis siaubas vaizduojamas fone atrodo pernelyg pasakiškai. Trūksta kraujo, brutalumo ir tikroviškumo atmosferos. Knygoje, nors ir vaizduojamas tokio pat pobūdžio vaizdas, tenka nuliūsti, jog Clooney‘is nepabandė šiek tiek peržengti literatūrinio kūrinio barjerą ir savo ruoštu atkurti vokiečių nusiaubtą pasaulį, interpretuojant jį žymiai grubesnėmis scenomis. Filmo cenzas pasikeistų, tačiau kartu priduotų filmui atitinkamo šarmo ir didesnio rimtumo. Juosta labai smagi peržiūrai ir puikiai pramogai kine, tačiau tikėtis stebuklo irgi nereikia, visgi tai ne meninio lygio darbas, kuris pretenduotų į kokį nors pasaulinį pripažinimą. Tenka dabar laukti su nekantrumu žymiai rimtesnio režisieriaus sugrįžimo su kitu savo projektu, kuris vėl leistų jam atsidurti tarp stipriausių pasaulio kino kūrėjų, siekiančių Oskaro.

Techninė juostos pusė

Filmo produkcijos lygis labai aukštas, bet čia, kaip ir kiekviename režisuotame Clooney filme, matosi gerai investuotas biudžetas. Filmo dekoracijos autentiškai atkuria ano laikotarpio atmosferą. Sugriauti pastatai, architektūra ir mados tendencijos atkuriamos be kokių nors priekaištų, o viską vainikuoja kompiuterizuotas fonas, kuris bent jau kažkiek bandė perteikti karo padarinius.

Filme netrūksta ir gero garso takelio, kuris savo ritmiškomis melodijomis pagyvina veiksmo siužetinę linija, o kartu ir sukuria malonų nuotykių perpildytą bendrą istorijos kontekstą. Kartu garso montažo darbas prideda jėgos sprogimams ir kitiems kariniams veiksmams, kurių filme nėra tiek daug, kaip norėtųsi.

Operatorius taip vaizdžiai perteikė kiekvieną svarbų ir filme aptariamą meno kūrinį, jog bent jau per ekrano prizmę galėjome su jais susipažinti. Tikrai ne daugelis žmonių domisi menais, tad filmo metu jiems bus pristatyta tikra pamoka ir galbūt po šios vaizdingos operacijos parodymo atsiras dar daugiau meno mylėtojų.

Filmo montažo darbas prasčiausias techninės pusės dalyvis. Kelios scenos atrodo taip, lyg jas nukarpytų, todėl iš dalies tam tikrais momentais nukenčia siužetinės linijos stabilumas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Visas žvaigždžių pulkas, pasirašęs suvaidinti pas George‘ą, nesuklydo. Jų pavardės privertė bėgti ir pasižiūrėti šio nuotykinio veikalo kine. Nors personažai pernelyg paprasti ir nieko išsiskiriančio neparodo, tačiau bent jau didžiausias malonumas buvo stebėti kiekvieną iš jų didžiajame ekrane.

Pagrindinį vaidmenį atlikęs filmo režisierius kaip ir visuomet apsipatenkinęs ant savo pečių laikė visą filmą. Būtent jo personažui buvo leista labiausiai pasipuikuoti ekrane, bet, kaip jau ankščiau minėta, nuostabu nebuvo.

Mattas Damonas, senasis režisieriaus draugas dar iš „Oušeno“ laikų, taip pat neparodo nieko įsimintino. Jo vaidmuo netgi vienas iš silpniausiai išreikštų, tačiau vaidybos prasme aktorius pasirodo iš labai geros pusės.

Vienas iš įdomesnių filmo veikėjų – Cate Blanchett vaidinama Klara. Aktorė dar kartą parodo, jog vaidybos prasme ji gali konkuruoti su bet kokia kita šios profesijos atstove. Tikėkimės, jog šiais metais ji triumfuos ir Oskaruose už puikų vaidmenį Woody Alleno filme.

Papildomų aktorių gvardija, susidedanti iš charizmatiškų Johno Goodmano, Jeano Dujardeno, Bobo Balabano, Billo Murray ir Hugho Bonneville‘io, kaip jau pastebėta anksčiau, neparodė jokių įspūdingų ir įsimenamų vaidmenų, tačiau jų buvimas šiame filme priduoda jam labai didelės galios.

Verdiktas

„Brangenybių medžiotojai“ – tai nuotaikingas ir visai nenuobodus nuotykinis Antrojo pasaulinio karo tematikos filmas, kuriame žiūrovai galės iš arti susipažinti su neišgalvota bei tikrai faktas paremta neįtikėtina istorija, apipavidalinta autentiškomis dekoracijomis, puikiais kostiumais, įspūdingu būriu aktorių ir pakenčiama Gerorge‘o Clooney‘io režisūra.