Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos

The Fault in Our Stars

„Likimo keliai nežinomi“

Prieš du metus debiutavęs režisūroje su romantine drama „Įstrigę meilėje“, Johnas Boone‘as tęsia tradiciją ir pristato savo antrą darbą, paremtą pagal milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčios ir bestselerių tapusios penktos Johno Grynos knygos „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ motyvus.

Kino kūrėjas kviečia persikelti į visiškai liūdną, tačiau optimizmu kvepiantį pasaulį, kuriame didžiausiu stebuklu tampa tyras meilės jausmas, apsukęs jaunų ir jautrių žmonių širdis, norinčius vienintelio dalyko žemėje – būti amžinai kartu.

Apie ką mes čia…

Vėžiu sergančią Heizelę aplanko tikra laimė. Liga laikinai palieka merginą ramybėje, tačiau ji visiškai nesijaučia dėl to laiminga. Vieną dieną jos gyvenime atsiranda šmaikštus ir kritikos nebijantis jaunuolis Gasas, kurį mergina akimirksniu įsimyli. Jis jai padeda atgauti jėgas, pasijusti reikalinga ir mylima, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jų laukia ilgas, sunkus ir kupinas išbandymų kelias…

Kūrinio vidus

Paaugliškos meilės istorijos į kino sales dažniausiai pritraukia labai daug smalsuolių, tačiau jei tai filmas, paremtas bestselerių tapusia knyga, tai – garantuota sėkmė. Nesvarbu, kokio banalumo tai būtų filmas, akivaizdu, kad jis be didžiausių pastangų sudomintų moteriškos lyties kino mylėtojas. Su šia juosta situacija susiklostė šiek tiek kitaip. Beveik kiekvienais metais kino kūrėjai mus maitindavo Nicholaso Sparkso vienodomis ekranizacijomis tik su skirtingais veikėjais, todėl šis filmas – šviežias vėjo gūsis savo žanre ir šioje labai jautrioje tematikoje, kurios galia priverčia išspausti ašaras net patiems ištvermingiausiems kino žiūrovams.

Juosta labai primena jau minėto Nicholaso Sparkso knygos ekranizaciją „Įsimintinas kelias“, kurios pamatu tapo vėžiu sergančios merginos ir labai išvaizdaus vaikino tarpusavio santykiai, virtę į nenugalimą meilę. Idėjos labai panašios, tačiau šiame filme žymiai subtiliau pateikta pati tematika ir jaunų žmonių santykiai. Taip pat puikiai išlaikoma atmosfera, neleidžianti žiūrovui nei nuobodžiauti, nei jaustis nepatogiai dėl rodomos minties, kurią supa itin nemalonūs vaizdai, priverčiantys susigraudinti. Čia vienas iš tų filmų, kuriuos žiūrint reikia šalia savęs turėti petį į kurį būtų galima išsiverkti. Iš tikrųjų, kaip ekranizacija, filmas labai puikiai atvaizduoja pačią knygą, parodo svarbiausius momentus iš jos ir, kas svarbiausia, moka atskleisti kiekvieno pagrindinių veikėjų vidines puses, ko negalima pasakyti apie daugelį panašių projektų.

Filmo personažai perteikti su gilesne mintimi nei buvo galima įsivaizduoti paskaičius pačią knygą. Kiekvienas iš jų perteikia mums tikrą gyvenimišką drąsą, parodo situacijas, kurios gali palaužti mus, tačiau ir atsakymus į kiekvieną jų, kaip reikia atlaikyti sunkumus visiškai skirtingais būdais. Taip pat, pats meilės kontekstas toks artimas realiam gyvenimui, jog bežiūrint filmą galima pastebėti save, pamatyti daromas klaidas, kaip elgiamės su mus supančiais artimaisiais. Taip pat, paauglių meilė, kuri gana subtiliai parodyta šiame filme, leidžia tikėti stebuklais ir tuo, jog pasaulyje ne viskas yra prarasta, kad jaunimas nėra toks bjaurus, kokį mes matome iš šono. Žinoma, yra visokių žmonių, tačiau būtent šis filmas verčia tikėti tuo, kad dar ne viskas prarasta. Pagrindiniai filmo veikėjai harmoningai susiliejo su visuma, todėl nė vienas jų nepriverčia susierzinti peržiūros metu ar pasijusti nejaukiai.

Nesinori išpasakoti pernelyg daug, nes visas malonumas slypi šio filmo peržiūroje ir jo intriguojančiai žavioje siužetinės linijos eigoje, kurią papildo šilti ir jausmingi pokalbiai apie gyvenimo prasmę ir laimės ieškojimą. Tai filmas sielai, kurį privalo pamatyti kiekvienas save gerbiantis romantikas ir merginos, kurioms norisi savo kelyje sutikti artimą žmogų. Tokį, kuris tenorėtų būti šalia ir dalintis šiltu širdies jausmu, sugebančiu apsukti galvas net ir pačiam didžiausiam nedorėliui. Filmas pasibaigia labai įdomia mintimi, kurią vysto režisierius viso filmo metu, ir tai galėtų vadintis visos šios juostos šūkiu. Juosta rekomenduotina žiūrėti kine, kad būtų galima pajusti visos salės sielvartą ir su kitais žiūrovais atsiduoti tam nelemtam jautrumui, kuris paverčia mus jausmingais žmonėmis.

Techninė juostos pusė

Režisieriaus ne tik gerai perteikė visą knygos idėją, tačiau ir puikiai pasidarbavo su techniniu filmo apipavidalinimu, ypač su garso takeliu. Gerai priderintos muzikinės kompozicijos prie kiekvienos filmo scenos, todėl galima neabejoti, jog filmo metu bus galima išgirsti itin jautrias ir svarbią žinią nešančias dainas. Iš labiausiai įsimenamų garso takelio kūrinių reiktų paminėti Starfucker „I‘m Alive“ ir OneRepulic „What You Wanted“, kuriais kūrėjai ištobulino pačias jautriausias scenas.

Operatoriaus darbas ne toks įsimintinas kaip norėtųsi, tačiau pavaizduota aplinka labai jaukiai susipina su bendra tematika. Taigi, bendrai kameros darbas nesudaro papildomo diskomforto peržiūros metu, tačiau tam tikrais momentais veikėjai, visgi, buvo pavaizduoti pernelyg šaltai ir nevaizdžiai.

Montažo darbai nekelia abejonių, nes visas pasakojimas vystomas labai sklandžiai, pasakojimo maniera nenukrypsta nuo užmatytos pirminės idėjos, todėl bendrai galima teigti, kad filmo pamatas tapo stiprus būtent dėl gerai sumastyto scenų išdėstymo. Taip pat ir garso montažas neleidžia nuliūsti, nes būtent pačiuose atsakingiausiose ir labiausiai nervingose scenose garsas sukeldavo papildomų emocijų liūną.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pirmą kartą per paskutinius metus galima pasakyti labai garsiai – pagaliau jauni aktoriai nesumovė filmo su savo dirbtine ir neįtikinama vaidyba. Iš tiesų, labai neįtikėtinas reiškinys, kai paaugliams skirtame filme pagal tokios pačios auditorijos pastatytą knygą, pagrindinių vaidmenų atlikėjai spinduliavo savo paprastumu ir tikroviškumu.

Labai stipriai ir šviesos greičiu į Holivudo elitą kylanti, Oskarui nominuota „Divirgentės“ žvaigždė aktorė Shailene Woodley pasirodo iš ganėtinai įdomios perspektyvos. Mergina puikiai atlieka savo vaidmenį, kuris šiame filme pelno labai svarbią funkciją, skirtą jautriausiems žiūrovams. Taip pat S. Woodley sugeba priversti ją pamilti jau vien nuo pirmų jos pasirodymo minučių. Akivaizdu, kad jos gali laukti Jennifer Lawrence ateitis.

Gasą įkūnijęs Anselas Elgortas, kurį taip pat galima pamatyti jau minėtoje „Divirgentėje“, demonstruoja ne prastesnę vaidybą už pagrindinės veikėjos atlikėją. Aktorius pateikia savo patį stipriausią karjeros vaidmenį. Labai paprastas ir mielas pasirodymas, kuris tikrai neliks užmirštas po kelių minučių pasibaigus filmui.

Jaunai porelei į pagalbą antrame plane ateina tikras Holivudo veteranų pulkas, kuris tolygiai išsidėsto ir kartu demonstruoja puikius aktorinius sugebėjimus. Williemas Defoe, Laura Dern ir Samas Trammelas susidoroja su jiems patikėtomis rolėmis be priekaištų. Kiti aktoriai, kurie epizodiškai užpildydavo foną, nepateikia nieko įsimintino, todėl nenuostabu, kad antrame plane karaliausiantis trio priverčia atkreipti į save lygiai tokį patį dėmesį, kaip ir į pagrindinį įsimylėjėlių duetą.

Verdiktas

„Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ – tai itin jautrus, liūdnas, bet optimizmo ir gerų minčių kupinas filmas, kuriame galima atrasti daug puikių minčių apie gyvenimo galią, meilę ir žmogišką drąsą, slypinčiame kiekviename mūsų. Tai ne tik gera knygos ekranizacija, tai dar ir vienas geresnių tokios tematikos filmų per pastaruosius keletą metų.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles