Kaip prisijaukinti slibiną 2

How to Train Your Dragon 2

„Slibinų motina“

„Lilos ir Stičo“ nuotykių kūrėjas, režisierius ir scenaristas Deanas DeBloisas, 2010 metais pristatęs dviem Oskarams nominuotą įspūdingą reginį visai šeimai „Kaip prisijaukinti slibiną“ po ketverių metų pertraukos sugrįžta su šios įsimintinos istorijos tęsiniu. Dabar jis pristato žymiai brandesnį ir labiau žavesnį pasakojimą, paremtą žymiosios britų rašytojos Cressidos Cowel trilogijos apie slibinus motyvais.

JAV kino meno ir mokslo akademijos nominuotas režisierius kviečia vėl atsidurti paslaptinguose vikingų ir slibinų laikuose, kai už laisvę ir valdžią teko kovoti kirviais ir kalavijais ir kai draugystė ir ištikimybė buvo vertingesnė už didžiausius pasaulio turtus.

Apie ką mes čia…

Praėjus penkeriems metams nuo tada, kai berniukas Žagsulys ir jo ištikimas draugas Bedantis sutaikė vikingus ir slibinus, į kaimą atėjo ilgai laukta ramybė. Visi gyvena harmonijoje ir santarvėje. Iki tos dienos, kai iš niekur atsiranda naujas priešas. Tai iki šiol nematyto blogio įsikūnijimas, drakonų užkalbėtojas Dragas. Piktadarys nori sieti chaosą ir paniką, užkariauti pasaulį ir prisijaukinti visus gyvus slibinus. Žagsulys su draugais stoja į nelygia kovą, kurioje jie neturi jokių šansų nugalėti…

Kūrinio vidus

Po puikios, o tiksliau – nuostabios ir kartu genialios pirmosios dalies pasirodymo praėjo nemažai laiko, todėl buvo galima pasigesti pamėgtų, 2010 metais pasirodžiusios filmo personažų, kurie kiekvieną kartą žiūrint juostą suteikia neapsakomą džiaugsmą. Tai vienas iš nedaugelio studijos „DreamWorks“ darbų, kuris savo kokybe ir turiniu prilygsta patiems „Pixarams“, todėl nenuostabu, kodėl tiek daug vilčių buvo sutelkiama į tęsinį. Iš karto galima teigti – filmas nenusileidžia savo pirmtakui, o kartais net lenkia jį savo preciziškumu ir pagrindine mintimi, kurią scenaristai sugebėjo išvystyti be jokių priekaištų.

Siužetinės linijos varikliu tampa ne tik draugystė, kaip ir pirmame filme, tačiau ir šeimos vertybės, kurios visos filmo metu buvo nagrinėjamos labai kruopščiai. Visų pirma – tai filmas apie vaikus ir jų santykius su tėvais. Atsižvelgus į pačią tematiką, matome apleistų vaikų paveikslą. Dramatiškas siužetinės linijos įvykių posūkis priveda pagrindinį veikėją prie dilemos – atleisti ar ne savo motinai už tai, kad toji paliko jį. Pasižiūrėjus iš gyvenimiškos pusės dažnai taip būna, kai motinos palieka savo vaikus, o kai tie jau tampa savarankiški, jos vėl pasirodo horizonte ir bando susigrąžinti prarastus metus. Ši filmuko situacija labai priminė kultinę ir penkiais Oskarais apdovanotą 1979 metų dramą „Krameris prieš Kramerį“, kurioje panašiu būdu buvo pasielgta su vaiku. Blogio bei gėrio susidūrimas juostoje taip pat nepamirštamas. Tokios blogio ir gėrio tematikos paveikslas čia išskirtinis. Viso filmo metu bandoma parodyti ką reiškia tikra draugystė ir atsidavimas vienas kitam ir ką reiškia savanaudiški kėslai, kurie dažniausiai sugeba suardyti nuostabius žmonių santykius. Šiuo atveju kalbama apie Bedantį ir Žagsulį, kurie perėję pragarą tapo tikrais ir neišskiriamais bičiuliais. Rimtumo juostoje tikrai netrūksta, todėl akivaizdu, jog juostos kūrėjų vienas iš pagrindinių tikslų buvo propaguoti gėrį.

Filmukas kupinas puikių dialogų, kuriuose netrūksta šmaikščių replikų, bet, kas svarbiausia, viskas išlaikoma padorumo ribose. Iš karto galima teigti, jog kūrėjai nebando privilioti į kino ekranus žmonių vien nekokybiškais ir nuvalkiotais būdais, kaip paskutiniais metais daro beveik visos Holivudo studijos. Juostoje pilna juokingų situacijų ir nutrūktgalviškų nuotykių, kurie neleidžia pasijusti nepatogiai ir nuobodžiauti filmo rodymo laiką. Filmas labai gyvas, todėl kiekviena scena priverčia pasijusti kaip kokiame atrakcione, kuriame už kiekvieno kampo slepiasi staigmenos. Taip pat ir su filmuko veikėjais, kurie nepasikeitė. Tiek Bedantis, tiek Žagsulys teikia tiek pat daug gerų emocijų kaip ir pirmame filme, o atsiradę nauji herojai puikiai papildė juostos foną. Nauji slibinai ir naujas priešas irgi patraukliai susižiūri, o kai kuriuose vietose net galima išsigąsti, nes tokio tamsaus personažo nebuvo galima tikėtis vaikams skirtame filme.

Juostą neabejotinai turi pasižiūrėti kiekvienas pasakų mylėtojas, nes tai šiltas ir labai jautrus pasakojimas apie berniuką, kuriam gyvenime pasisiekė surasti tikrą ir labai ištikimą draugą. Magiškas „Kaip prisijaukinti slibiną 2“ pasaulis žymiai padidėjo, todėl ir čia galima bus susipažinti su visiškai naujomis ir labai patraukliomis akims vietovėmis ir atrasti ramybę peržiūros metu. Tokių pamokančių juostų pastaraisiais metais galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Belieka tikėtis, kad kūrėjams pavyks padengti filmo kūrimo išlaidais ir 2016 metais sulauksime trečios ir paskutinės dalies apie slibinų ir vikingų laikus.

Techninė juostos pusė

Atmetus puikų turinį ir pasižiūrėjus į vizualią juostos pusę susidaro jausmas, kad juostos kūrėjai lenkią laiką. Animacijos kokybė verta aukščiausių pagyrų. Kiekviena detalė nepriekaištingai nupiešta. Kiekvienas slibinas pavaizduotas skirtingai, o kalbant apie aplinką – ji kerinti. Iš tiesų, tai labai kerintis reginys akimis, o kai dar filmą apgaubia trimatės erdvės efektas, tai iš vis pasijaučia visa magiška šio kino galia. Puikūs 3D efektai leidžia priartinti prie savęs visą veiksmą, o svarbiausia, jog galima pasijusti lyg būnant visų įvykių epicentre ir skraidant kartu su slibinais.

Operatoriaus kameros darbas irgi pateikiamas efektingai, todėl kartu su trimate erdve užsidėjus akinius galima atsidurti ne tik įvykių centre, bet iš pirmojo asmens vaizdo pasijusti slibinų kailyje ir patirti neišdildomą malonumą skrajojant padebesiais.

Muzika filmui irgi priduoda atskiro ir itin stipraus konteksto turinčio žavesio, todėl šis nuotykis tampa ne ką prastesniu išbandymu, nei kuris nors kitas žanro filmas, sukurtas studijoje „Pixar“. Kompozicijos parinktos labai atsakingai, todėl galima pajausti stiprėjančia dramą ir epiškumą su kiekviena žymiai efektingesne scena.

Ši vaizdinga istorija pasižymi labai kruopščiu nuoseklumu ir puikiai išdėstytomis scenomis, todėl montažas šiame filme vertas apdovanojimo. Taip pat ir garso montažas gerai sustiprina efektingiausias juostos scenas, kuriose susiduria slibinų armijos. Bendrai, techninė pusė šiame animaciniame filme verta visų pagyrų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pasirinkimas žiūrėti šį filmą originalo kalba bus didžiausias laimėjimas, nes, atvirai kalbant, lietuviškas dubliažas pernelyg sausas ir visiškai neišvaizdžiai perteikia herojų emocijas. Mūsų aktoriai nesugebėjo perprasti veikėjų, todėl gavosi labai nejuokingas variantas.

Originaliame variante galime išgirsti gerai padirbėjusius ir savo balsą paskolinusius aktorius Jay Baruchelį, Gerardą Butlerį, Jonah Hillą, Cate Blanchett, Kristen Wiig, Kitą Haringtoną ir Djimoną Hounsou. Kiekvienas iš jų pridavė savo veikėjui charizmos, o to, deja, negalima pasakyti apie lietuvių darbą.

Verdiktas

„Kaip prisijaukinti slibiną 2“ – tai puikus 2010 metais pasirodžiusios filmo tęsinys, o taip pat ir nuostabi Cressidos Cowel knygos ekranizacija, kurioje galime pamatyti žymiai daugiau juokingų situacijų ir išgirsti dar daugiau šmaikštesnių replikų, vėl susitikti su senais ir susipažinti su naujais herojais bei savo kailiu patirti nepamirštamą nuotykį magiškose slibinų ir vikingų žemėse.

8.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
10
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles