Armėnų ekspansija rusų šou versle ir toliau sėkmingai tęsiasi. Tą įrodo būtent tokie projektai kaip šis, kurį kuravo žinomas ir ilgametis studijos „Enjoy Movies“ režisierius Karenas Oganesianas. Jis šį kartą pristato dar vieną romantinį, šiek tiek rimtesnį už pastaruosius savo kolegų armenų darbus, filmą apie skrydžius, santykius ir begalynės meilės jausmą.
Apie ką mes čia…
Niekas taip gerai negali suartinti žmonių, kaip skrydis lėktuvu ir nuotykis Armėnijoje. Būtent taip galvoja kiekvienas jaunas žmogus, kuris pasiryžęs patirti neregėtą meilės, draugystės ir išbandymų nuotykį šioje stulbinančioje šalyje, kuri kaip diena ir naktis skiriasi nuo visą laiką nemiegančios ir nuvalkiotos Maskvos.
Kūrinio vidus
Jau daug kartų buvo sakyta, jog tiek studija „Enjoy Movies“, tiek jos režisieriai yra berankiai asilai, kurie nesugeba sukurti nieko normalaus be jokių vulgarių veiksmų, keiksmažodžių ar sekso eksploatavimo savo juostose, tačiau šį kartą įvyksta tikras stebuklas ir ilgametis šios prakeiktos ir Dievo užmirštos studijos režisierius pasiryžo atstovauti kitam rusų kino gigantui „Nebo“. Ir tai jam tik į naudą. Prie šio ne itin lengvo darbo jam padėjo du pagalbiniai režisieriai – Rezo Giginešvilis ir Romanas Prigunovas.
Naujausias filmas pasakoja kelias istorijas, kaip tai būdinga projektams „Mamos“ ar „Eglutės“, todėl bežiūrint šį projektą galime pamatyti tris skirtingus ir labai šiltus pasakojimus apie meilę, draugystę ir šeimą. Vienu jų tampa aklos merginos ir pasiturinčio vyro meilės istorija. Tai buvo išties mieliausia ir labiausiai graudinanti filmo dalis. Ir kas labiausiai sugraudino, tai tas, jog tokias istorijas pats žinau, ir pažįstu tokius žmonės, kuriems meilė buvo svarbiau už tam tikras materialines ar fizines vertybes. Kitas segmentas priklauso jauniems padykėliams, kurie, kaip ir Romeo su Džiuljeta, nepabūgo savo tėvų ir atsidavė šiam šiltam jausmui. Na, ir pats juokingiausias, bet ir rimčiausias filmo akcentas buvo padėtas ties tuo, ką rusams paskutiniais laikais ne itin gerai sekasi – futbolas. Išties juokingas ir prasmingas pasakojimas apie sirgalių ir futbolininkų barikadas. Visos šios istorijos sujungtos į vieną filmą duoda nemažai peno apmąstymui, o galiausiai, jos visos, kaip ir „Eglutės“, susitapatina.
Nors filmo idėja ar istorijų pateikimas nėra toks ir originalus, tačiau tai netrikdo. Yra ir visai smagių vietų, kurių mes dar nebuvome matę kituose rusų filmuose. Svarbiausia, kad režisierius su scenaristais atsisakė vulgarių ir neskanių juokelių, kuriais paskutiniai tokio pobūdžio projektai smirdėjo iš tolo. Herojai, nors ir ne tokie charizmatiški, tačiau jie bent jau netušti vidumi. Tai labai gyvenimiški ir prie mūsų, paprastų žmonių priartinti personažai, kurie atspindi ne tik rusų visuomenę, bet ir mūsų regiono žmonių mentalitetą. Kiekvieno charakteris skirtingas, kiekvieno veikla ir atsidavimas gyvenimui skirtingas, tačiau visi jie labai panašūs, nes jie žmonės, jie turi širdis, jausmus, norą gyventi, norą mylėti.
Naujausias filmas „Be sienų“, kurio pavadinimas simbolizuoja beribę meilę, nesvarbu, kokiame pasaulio krašte būtum, gali palikti gerą įspūdį. Filmas tikrai netaps kultiniu ar kokiu nors komerciniu fenomenu, tačiau tai yra vienas iš tų darbų, kuris nuteikia optimistiškai. Ir jeigu aš ėjau į jį nusiteikęs išties blogai po anonso peržiūros, filmas mane nustebino savo nuoširdumu. Smagu, kai gali pakeisti nuomonę po to, kai esi iš pradžių neigiamai nusiteikęs.
Techninė juostos pusė
Muzika filme labai standartinė, kaip tokiems projektams. Ji visiškai neišsiskirianti, o keli popsiniai gabaliukai pagyvinantys atmosferą, taip pat nesukelia didesnio džiugesio. Šį kartą buvo prašauta su muzikiniais kūriniais, kurie beje, neįtakojo istorijos, kas jau yra gerai.
Kameros darbas neblogas, ypač smagiai atskleista Armėnijos gamta, kalnai ir parodytas niekada nemiegantis Maskvos miestas, iš kurio daugelis žmonių nori tiesiog pabėgti, bet negali. Tą patį galima pasakyti ir apie filmo vaizdo ir garso montažą, kurie buvo irgi neblogi.
Aktorių kolektyvas
Aktoriais filmas mus galėjo palepinti, pavyzdžiui jaunos kartos rusų komedijų žvaigžde Aleksandru Palu, kurį žiūrovai puikiai pažįsta iš filmo „Karti, karti“ ir jo įkūnyto pliko „marozo“. Taip pat juostoje neblogai pasirodė ir gražuolė Ana Čipovskaja su Ivanu Jankovskiu. Filme taip pat galime pamatyti Egorą Korešovą, taip pat žinomą iš filmo „Karti, karti“ bei legendinę rusų aktorę Iną Curikovą. Visi jie atliko neblogai savo vaidinamus personažus, neužkniso ir leido pasimėgauti filmu.
Verdiktas
„Be sienų“ – tai visai padoriai atrodantis ir mielas rusų gamybos filmas apie stiprų meilės jausmą, kuris gali išsiplėsti, nesvarbu kokiame žemės kraštelyje bebūtume. Tai kartu ir tikroviškai atrodantis pasakojimas, sugebantis žaisti žiūrovų jausmais ir parodantis tuos tikrus, žemiškus personažus, kurie gali susitapatinti su milijonais kitų žmonių, ieškančių laimės ir tos tikros, vienintelės ir tyros meilės.
