„Išliks tik vienas“

Režisierius ir scenaristas Gary‘is Rossas, padovanojęs tokius filmus kaip „Plesentvilis“ bei „Favoritas“, po devynerių metų pertraukos grįžta į kino pasaulį kaip režisierius ir pristato mums pirmą „Bado žaidinių“ sagos dalį, sukurtą pagal to paties pavadinimo Suzanne Collins literatūrinio kūrinio trilogiją.

Filmo centre pavaizduotas futuristinis pasaulis, o tiksliau tai, kas liko iš buvusios Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai uždara žmonių bendruomenė, kurios centre yra Kapitolijus, o aplink jį dvylika apygardų. Kiekvienais metais kiekviena apygarda privalo dalyvauti taip vadinamose bado žaidynėse. Jaunuoliai nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų būna išrenkami ir nuvežami į bendra stovyklą, kurioje jie įgaus patirties, naujų žinių bei išvystys savo sugebėjimus. Po apmokymo jie turės susikauti dėl vieno vienintelio tikslo – gyvybės, nes tik vienam iš jų nusišypsos laimė iš arenos grįžti gyvam. Veiksmas sukasi aplink dvyliktos apygardos dalyvius. Tai pasiaukojusi dėl savo sesers Ketnė Everdyn bei tylenis Pitas Melarkas. Kiekvienas iš jų kenčia, kiekvienas iš jų turi silpnybių, tačiau tai, ką jie atras žaidynių metų, pakeis jų gyvenimus kardinaliai. Žaidynės prasideda ir tegul išliks tik geriausias.

Scenarijus yra pateiktas identiškai ir nenukreiptas savo linkme nuo originalaus šaltinio. Žinoma, įsigilinus pastebima, kad pats kūrinys nepasižymi originalia idėja, o jo turinyje galima įžvelgti nemažai panašumų su kitais literatūriniais darbais. Uždarą bendruomenę, kurią kontroliuoja įtakingos personos, o žmonės yra lyg marionetės, irgi matome Lois Lowry 1993 metais išleistame „Siuntėjuje“. Nors bendras šių literatūrinių kūrinių turinys yra kitoks, tačiau abiejuose matoma propaganda politikos bei visuomenės atžvilgiu. Kitas labai panašaus pobūdžio darbas –  Koushuno Takami novelė „Karališkasis mūšis“, išleista 1999 metais Japonijoje. Bendras kontekstas yra beveik identiškas. Irgi galima įžvelgti nukrypimus ties Wiliamo Sheakspeare‘o „Romeo ir Džiuleta“. Pati juosta turi užslėptą savyje puikią žinią apie visuomenės problemą nemokant išlaikyti civilizuotų santykių tarp artimiausių žmonių. Metaforiškai pristatytos apygardos yra lyg vienas iš mūsų bendruomenės luomų, žemiausias, kuris nėra svarbus ir kiekvienas aukščiau stovintis gali žeminti. Žaidynės, kurios primena senovinę Romą ir jos Koliziejaus gladiatorių kovas, yra parodytos būtent tokia pačia struktūra. Romoje publikai reikėjo duonos ir žaidynių, čia žaidynių ir kraujo. Smurtas, kuris visos juostos eigoje pateikiamas labai minimaliai, įgyja psichologinio spaudimo visiems dalyviams. Žaidynės, aplink kurias vaikšto mirtis, iš dalies pasidaro ne žiaurios, o tiesiog  sentimentalios, nors tai sukuria humaniškumo bendram filmo fonui. Pačios dalyvių mirtys yra parodytos gana greitu planu, tačiau efektingai bei jausmingai.

Techninė filmo pusė yra dvejopa. Iš vienos pusės tai puikiai pateikta atmosfera grojant nuostabiam garso takeliui, kurio dėka emocionaliai sukurta žaidynių schema, tačiau operatoriaus darbas, kuris yra labai keistas bendrame juostos kontekste, visai gadina šios juostos nuotaiką. Bėgiojimas personažams iš paskos bei kameros neišlaikymas rankose sukuriant realistišką vaizdą ekrane atrodo klaikiai. Jausmas toks, kad tai yra veiksmo filmas, kurio metu visą laiką tik šaudymas bei bėgimas. Puikios dekoracijos, kurių dėka sukurtas futuristinis pasaulis dega savo prašmatnumu, o personažų kostiumai bei šukuosenos pateikia estetiškumo bei idilijos. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į spalvas, kurios žaidžia su žiūrovu sukurdamos emocinį nepastovumą. Aplinka bei veiksmo vietos irgi prisideda prie bendro juostos efekto. Miškas, kuriame ir vyksta didžiausias filmo veiksmas, yra galbūt pavojingesnis už pačius dalyvius. Jis parodytas iš labai paslaptingos pusės, todėl sukurtas muzikos emocinis pamatas labai dera prie jos aplinkos.

Padirbėti su Gary‘iu Rossu atėjo jaunos ir vyresnės aktorių kartos gvardija. Pagrindinio vaidmens atlikėja, 2011 metais Oskarui nominuota už geriausia moters vaidmenį filme „Vinterio kaulai“, jaunoji bei labai talentinga Jennifer Lawrence pasirodo puikiai. Jos personažas – tai stiprios bei valingos, nepasiduodančios, o kartų jausmingos ir silpnos merginos atvaizdas. Emocionaliai ji parodė personažo kitimą su kiekvienu naujų žingsniu, o tai tiesiog tikslus atkartojimas tos merginos, apie kurią parašė Suzanne Collins. Pitą Melarką suvaidino kylantis į Holyvudo Olimpą talentingasis Joshas Hutchersonas. Nuostabus pasirodymas, kurio metu galime stebėti pasimetusį, savimi nepatenkintą, kuklų bei veržlų vaikiną, kuris emocionaliai nepasiduoda. Antraplanius filmo personažus suvaidino tokie kino meistrai kaip nepakartojamas Woody Harrelsonas, atsakingas už mokytojo Heimicho personažą, o Efę įkūnijo nepakartojama Elizabeth Banks, kuri yra dažnas komedijų svečias. Kristi į akį gali ir pasikeitęs mėlynaplaukis Stanley Tucci bei jo komentavimo kolega Toby‘is Jonesas, suvadinęs Klaudijų. Pastebimas buvo ir muzikantas Lenny‘is Kravitzas bei kino legenda Donaldas Sutterlands, pasirodęs epizodiškai. Liamas Hemswortas, kuris seka savo brolio pėdomis užkariauti kino pasaulį, palyginus su kitais aktoriais atrodo blankiai. Jo personažas pateiktas labai ribotai. Mielas ir nuoširdus Ru personažas yra puikaus Amandlios Stenberg nuopelnas.

„Bado žaidynės“ – tai puiki ir tiksli to paties pavadinimo knygos ekranizacija su silpnai išreikšta smurto idėja, bet duodanti peno apmąstymui apie šiuolaikinio pasaulio padarytas žalas visuomenei ir kaip jos gali ateityje įtakoti pasaulio kitimą destrukcijos linkme. Nuostabi naujos trilogijos pradžia.

7.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Dafaq / 2012 rugpjūčio 10

    „su silpnai išreikšta smurto idėja“. Autoriau, tu filmą tikrai žiūrėjai?..

    • viesiaxxx / 2012 rugpjūčio 12

      Knygoje buvo labai tiksliai aprašyta kiekviena smurto scena, o filme to buvo galima pasigęsti, todėl filmo prodiuserių gobšumo dėka iki galo neįgyvendinta liko pagrindinė literatūrinio kūrinio mintis.

    • Dafaq / 2012 rugpjūčio 15

      Autoriau, supraskite vieną kartą:
      daugumai žmonių yra giliai pofig, kas buvo knygoje, eilėraštyje, prozoje ar kitame literatūros kūrinyje. Jie žiūri filmą ir iš to susidaro įspūdį.
      Aš susidariau įspūdį, kad tai buvo labai blogas filmas, kuriame rodomas atviras paauglių smurtas.

    • lalala / 2013 balandžio 17

      Taip ten buvo smurto, bet juk šis filmas (ir knygos) to nemoko.

  2. Donatas Žvirblis / 2012 rugpjūčio 11

    Šriftus susitvarkykit, neįmanoma skaityti.