„Legendinė gauja grįžta“

1999 metais pasirodęs „Amerikietiškas pyragas“ sukūrė labai dideli ažiotažą. Kontraversiškas, šmaikštus bei vulgarus filmas, kupinas įvairios savikritikos amerikietiško žmogaus atžvilgiu, sulaukė didelio pasisekimo tarp jaunų žiūrovų ir dabar yra laikomas kultine komedija, pagal kurią yra lygiuojamasi kuriant tokio pobūdžio filmus. Filmas, sulaukęs dviejų kino tęsinių bei keturių video formate išleistų dalių, po devynerių metų pertraukos pagaliau sugrįžta į didžiuosius ekranus. Visas senas aktorių kolektyvas vėl susirinko į vieną vietą, kad surengtų žiūrovams nepakartojamą ir nepamirštamą pasirodymą, kurio jie ilgus metus laukė žiūrėdami neskoningai sukurtus plagiatus.

Filmo centre pavaizduotas būrys senų mokyklos draugų, kurie kartas nuo karto svajoja apie tas pašėlusias dienas, kai nerūpestingai leido laiką, o į ateitį žiūrėjo pro pirštus. Kiekvienas iš jų pasuko skirtingais gyvenimo keliais, nors viduje, giliai jų širdyse, gyvena nuotykių trokštantis plevėsa. Džimas, aplink kurį sukasi visa istorija, gyvena sau ramiai su keista, tačiau mylinčia jį visa širdimi žmona Mišele. Vaikas bei vedybinis gyvenimas nėra rožėmis klotas, nes reikia pamiršti  tai, kas vienijo jį su kitais savo klasiokais. Seksas, dėl kurio pamišęs Džimas, jam šiuo metų yra prabanga, todėl tenka imtis radikalesnių priemonių pažaboti savo aistras. Styvenas Stifleris irgi nusiramino – dirba atsakingą darbą vienoje iš New Yorko įmonių. Kevinas susituokė ir tapo tikrąją to žodžio prasme namų šeimininke, Finčas nuolat filosofuoja šiame tuščiame pagal jį pasaulyje, svajodamas apie vienintelę ir nepakartojamą, meilės jausmo vertą merginą, kuria iki šiol idealu  laikė Stiflerio mamą. Ozas bei Heter po ilgos ir romantiškos draugystės išsiskyrė. Nors abiejų viduje jausmai dar pasiliko, tačiau jie jau turi kitas antras puses. Klasės susitikimas, kuris organizuojamas trylikos metų sukakties proga, leis jiems nors akimirkai sugrąžinti pašėlusias bei linksmas gyvenimo dienas.  Proga, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime, duoda visiems bičiuliams vilties, jog jie nesuseno, o tik pasikeitė laikai.

Scenarijaus atžvilgiu visas veiksmas vyksta aplink vyrišką kompaniją kaip ir originalioje trilogijoje, nors šį kartą epizodiškai daugiau įterpti yra ir merginų personažai. „Amerikietiškas pyragas“, kuris davė žalią šviesą bei didžiulį populiarumą vulgarių komedijų kūrimui, šioje franšizės dalyje tiesiog išsikvėpė. Neskoningi, banalūs ir nuvalkioti juokeliai bendram filmo kontekstui priduoda tik daugiau neigiamų nei teigiamų emocijų. Keli epizodai tiesiog šokiruoja savo nusiritimu iki degradiško „Džeko ir Džilės“ lygio. Graudžiai žiūrimas ir tas faktas, kad visi personažai – jau suaugę vyrai, tačiau jų veiksmai rodo ką kita. Verkšlenimai bei sentimentai dėl senai praėjusių laikų sukuria dramos, o ne komedijos atmosferą. Silpnai įgyvendintas romantiškas juostos kontekstas. Vienas svarbiausių ir teisingiausių filmo momentų, kurių buvo labai nedaug, yra kritika šiuolaikinio jaunimo atžvilgiu. Kūrėjai puikiai pateikė jaunimo vertybes ir tai, kad su kiekvienais metais jų poelgiai bei elgsena degraduoja iki urvinio žmogaus lygio, vedamo vien tik instinktais. Šviesiausias filmo momentas buvo epizodas, kai kelioms sekundėms pasirodė puikusis Patrickas Nillas Harrisas, kurį visas pasaulis pamilo dėl Barnio Stinsono personažo iš „Kaip aš sutikau jūsų mamą…“. Kiekviena vulgari komedija gali pasigirti gražiomis merginomis bei vaikinais,  tačiau čia mes galime pamatyti tik Karos puikią figūrą bei nuostabias kūno linijas, kurios ir džiugino beveik viso filmo metu. Kad ir kaip būtų, žiūrint  šią juostą susidaro įspūdis, jog filmas pavėlavo keliais metais.

Techninė filmo pusė yra puiki. Nuostabus garso takelis, kuris jau tapo oficialiu pyragų himnu, nors ir akimirkai, bet sugrąžiną į tą nostalgijos kupiną laikotarpį, kai pasirodė pirmasis filmas. Išgirsti galima teminę visų dalių daina „Laid“, kurią puikiai atliko Mattas Nathansonas, o dar prie vakarėliškos atmosferos prisidėjo ir visiems puikiai žinomas Montellio Jordano hitas „This is how we do it“.

Aktoriai – tai didžiausias šios juostos privalumas, nes filmo kūrėjai surinko visą originalų trilogijos kolektyvą, kurio dėka žiūrovas pajaus tikrą nostalgiją prisiminus savo jaunystę, kai su būriu draugų žiūrėdavo šią kultinę juostą. Seniai kino ekranuose matytas Jasonas Biggsas vėl sugrįžta į savo bene garsiausio personažo amplua. Toks pats nevykėlis ir drovuolis, kuriam nesiseka sekso reikaluose net ir turint žmoną. Jo personažas – tai vos ne karikatūra visiems vedusiems vyrams. Žiūrint į Alysson Hanning, suvaidinusią Džimo žmoną, galima teigti, jog ji neatsisveikino su savo kitu labai panašiu vaidmeniu iš serialo „Kaip aš sutikau jūsų mamą…“. Filmo didžiausia žvaigždė žinoma yra Seannas Williamas Scottas , suvaidinęs kultini komedijų personažą Styveną Stiflerį. Būtent jo personažo dėka filmas išlaikė nors mažą dalį to, kas buvo originaliajame „Amerikietiškas pyragas“. Chriso Kleino pasirodymas buvo irgi gana keistokas, nes iš šono atrodė, kad tai parodija iš Arnoldo Shwarznegerio išvaizdos. Etikos nestokojantis santūrusis Polas Finčas, už kurį reikia padėkoti Eddie‘ui Kayne‘ui Thomasui, pasirodo iš kitokios pusės, nei jo pateiktas personažas originaliajame filme. Žavusis Kevinas ,šį kartą atauginęs barzdą, atrodo žymiai rimčiau, nors vis vien matosi jo personažo tikras braižas Vikės atžvilgiu. Didžiausiai nuostabai, bet labai didelį laiką ekrane gavo Johnas Cho, kuris visada vos tik kelioms akimirkoms pasirodydavo. Gražioji lytis blankiai pasirodė – nesimatė visiškai to karščio, kuriuo spindėjo kadaise Tara Reid, Mena Suvari, užtat Karos bei Mijos personažai spindėjo seksualumu. Visų filmų talismanas ,be kurio neįmanoma būtų įsivaizduoti šios franšizės, aktorius Eugene‘as Levy‘is, suvadinęs Džimo tėtį, galėtų konkuruoti tik su Stifleriu. Nereikia pamiršti ir kitų, antraplanių vaidmenų, kuriais nors akimirkai, bet pasidalino senojo pyrago aktoriai. Šerminatorius, Nadia bei Džesika irgi dalyvavo šioje nostalgijos šventėje . Nors tikėtis iš tokio pobūdžio filmo vaidybos  ir nereikėtų, ji nebuvo prasta, netgi visai malonus vaizdas iš to, ką pateikia aktoriai.

„Amerikietiškas pyragas: klasės susitikimas“ – tai eilinė vulgari bei nuvalkiota komedija, kuri neturi tokios šmaikščios ir žvalios atmosferos, kurią mums buvo pateikę originalios trilogijos kūrėjai.  Filmas, kuris bando būti juokingas, tačiau, kaip bebūtų gaila, jokios nuostabos po peržiūros jis nepalieka.