Amžinieji

„Juodoji našlė“ (angl. „Black Widow“) ir „Šang-Či ir dešimties žiedų legenda“ (angl. „Shang-Chi and the Legend of the Ten Rings“) buvo tik apšilimas prieš „Amžinuosius“ (angl. „Eternals“) – tikrąjį „Marvel“ ketvirtos fazės startą ir jų didžiausią fantastinį epą. Dešimt naujų superherojų, tūkstantmečius apimanti mitologija, ir naujos plačios visatos kertelės – „Amžinieji“ tiesiog trykšta idėjomis ir galimybėmis, kurias galima paversti į įspūdingą reginį. Bet didžiausia staigmena pažiūrėjus šį filmą tampa tai, kaip ši neeilinė istorija buvo paversta į tokį neišskirtinį superherojų nuotykį.

Siužetas

Amžinieji yra nemirtingi žmonijos sergėtojai, atvykę į Žemę prieš civilizacijos gimimą ir saugantys planetos gyventojus nuo juos naikinančių padarų Deviantų. Jų kosminių valdovų paliepimu, pagrindiniams herojams neleidžiama kištis į žmonijos konfliktus ar daryti jiems įtaką. Prieš penkis šimtus metų, paskutinis Deviantas buvo sunaikintas ir Amžinieji iki šių dienų laukia, kada jiems bus galima grįžti atgal į gimtąją planetą. Tačiau padarams netikėtai pasirodžius, Amžiniesiems vėl tenka suburti komandą ir užbaigti paskirtą misiją.

Filmas

Jeigu po Keršytojų sagos pabaigos kilo abejonių, ar ši visata gali išsiplėsti dar plačiau, „Amžinieji“ turėtų jas išsklaidyti. Tai yra didžiausias „Marvel“ filmas, tik ne veikėjų skaičiumi, o istorijos mastu. Pasakojimas prasideda nuo pačios pradžių pradžios – tai yra, nuo visatos atsiradimo ir taip į bendrą pasaulį įžengia gyvybes kuriantys ir naikinantys dievai, neaprėpiamo masto kosminės būtybės ir nemirtingi superherojai, kurių istoriją sekame per 7000 metų. Taip vėlai įtrauktas toki dydžio išplėtimas automatiškai sukelia bendros visatos problemų, nes ima atrodyti, kad visi įvykiai, rodyti ankstesniuose dvidešimt penkiuose filmuose tampa ne tokie reikšmingi ar svarbūs, jei sugretiname juos su „Amžinųjų“ pasakojama istorija. Ir savaime kyla klausimas, kur šie ištikimi žmonijos sergėtojai buvo, kai kiekvienas Keršytojų susidūrimas vos nesibaigdavo (ir tas vienas kartas iš tikrųjų baigėsi) pasauline / galaktine katastrofa? Tam yra paaiškinimas – toks paprastas, kad jį būtų galima išversti į: „Nekreipkit į tai dėmesio…“

Įdomu, kad perteikti visą šią didybę buvo pasirinkta iki šiol nedidelio biudžeto autorinius filmus kūrusi režisierė Chloe Zhao, neseniai gavusi geriausio filmo Oskarą už „Klajoklių žemė“ (angl. „Nomadland“). Ir jai pavyksta suteikti žmogiškų bruožų šitam fantastiniam epui. Pagrindiniai veikėjai yra tūkstantmečius žmonijos istoriją stebėjusios būtybės, tačiau ta ilga gyvenimo trukmė ne visiems yra privalumas, ir, nepaisant dieviškos kilmės, jų vidiniai konfliktai yra paprasti, bet suprantami. Sunki pareigos našta, normalaus gyvenimo troškimas, kai esi kitoks, negalėjimas mylėti artimo žmogaus dėl psichikos ligos– šie konfliktai visai tiktų kuriam nors iš  C. Zhao filmų, o superherojų reginiui tai suteikia retai matomo rimtumo. Pagrindiniai veikėjai rodomi kaip tikri žmonės su trūkumais, o jų bendravime bei retkarčiais pasitaikančiuose ginčuose juntama, kad kartu jie gyvena jau labai ilgai.

Na ir reikėtų skirti papildomų taškų už progresyvią įvairovę – superherojų komandoje atsiranda homoseksualus bei klausos negalią turintys personažai. Taip, čia yra „Disney“ studija, kurie apie socialinę progresiją skelbiasi daug daugiau nei ką nors iš tikrųjų daro, todėl galima skeptiškai svarstyti, ar tai yra nuoširdu, ar tiesiog dar vienas rinkodaros triukas pelnyti simpatijų. Tačiau „Amžinuosiuose“ šių veikėjų įtraukimas yra sveikintinai natūralus ir prideda istorijai daugiau to žmogiškumo, kurio taip siekia C. Zhao. Ir kadangi šis filmas jau uždraustas Kinijoje, Saudo Arabijoje bei kitose panašiai konservatyvių pažiūrų šalyse, norėtųsi naiviai tikėtis, kad „Amžinieji“ galbūt bus menkas žingsnis žengiant masinio populiarumo filmų nepriklausomybės nuo griežtesnės cenzūros link.

Kalbant apie šios juostos privalumus, galima paminėti, kad vizualiai tai yra vienas patrauklesnių „Marvel“ filmų. Itin reklamuotas buvo C. Zhao reikalavimas filmuoti natūraliose aplinkose, o ne žaliais ekranais apklijuotoje studijoje. Ar galima jausti didelį skirtumą, kuomet pradedama lazeriais šaudyti į kompiuterinius padarus? Tikrai ne. Bet tas natūralus grožis labiau tinka rimtiems, tyliems ar didingiems momentams. O gryna kompiuterinė magija yra gerai išnaudojama kosminio grožio perteikimui. Atrodo, kad nuolatinis specialiųjų efektų naudojimas tokiuose filmuose jau nebegali nustebinti, bet kai kurie vaizdiniai čia atrodo tikrai kietai.

Tačiau tas didelis mastas prastai atsiliepia pagrindiniams herojams. Tai yra antras pagal ilgumą „Marvel“ filmas (ir už mėnesio jį pralenks naujasis žmogus-voras), bet net virš dviejų su puse valandos neužtenka pilnai papasakoti tokios apimties istorijos. Daugiau dėmesio yra skiriama Amžinųjų mitologijai ir praeičiai nei patiems veikėjams, o kadangi jų dar yra dvigubai daugiau nei Galaktikos sergėtojų, jiems nėra skiriama laiko pilnai atskleisti. Šalutiniai veikėjai yra įdomesni už pagrindinę, bet be savo vidinio konflikto jie daugiau nelabai ką teturi, ir filmo pabaigoje nėra taip gerai paruošti ateities nuotykiams.

O dabar didžiausias klausimas – kodėl „Amžinieji“, turintys šitiek daug įdomių elementų ir potencialo, tapo kritiškai prasčiausiai įvertintu „Marvel“ filmu? Nes „Amžinieji“ vis tiek yra tas pats prakeiktas, šitiek kartų matytas ir neišskirtinis „Marvel“ filmas. Kur humoras neleis, kad nuotaika taptų per daug niūri, net jei kartais tai praverstų pasakojamai istorijai. Kur visi šie didingi kosminiai elementai tampa tik reklama ateities filmams. Kur visi socialiniai, romantiniai ir filosofiniai klausimai yra išsprendžiami daužantis kompiuteriniais efektais ant dar vienos pasaulinės apokalipsės slenksčio. Ir tai nebus problema tiems, kurie būtent dėl to mėgaujasi šiais filmais ir matys tai kaip privalumus, o ne trūkumus, bet tuo pačiu gi galima tikėtis kažko daugiau nei to paties iš populiariajame kine dominuojančios filmų serijos. Bet „Amžinieji“, stipriau nei ankstesni filmai, demonstruoja sugebėjimą iš nestandartinių medžiagų padaryti standartinį produktą. Nesvarbu, kokia įdomi yra adaptuojama istorija, ir nesvarbu kas sėdi už kameros, „Marvel“ nesugeba arba tiesiog nenori nukrypti nuo to, kas yra užtikrintai veiksminga ir pelninga.

Išvada

Tad „Amžinieji“, kad ir koks įdomesnis jis galėjo būti, tėra dar vienas „Marvel“ filmas su tais pačiais privalumais, ir net ilga filmo trukmė bei rimtesnio tono režisierės C. Zhao antspaudas neužtvirtina tokio masinio potraukio kaip ankstesnieji filmai. Bet jei domina, kokiomis kryptimis „Marvel“ ketina nuvesti savo superherojus, „Amžinieji“ pasiūlo intriguojantį žvilgsnį į serijos ateitį.