Kino pasaulis patyrė mažą pergalę 2016-ais, kai „Sony“ studija apžvelgė tų metų moteriško „Vaiduoklių Medžiotojų“ (angl. „Ghostbusters“) perdirbinio rezultatus ir išmetė lauk planus tęsiniui. Filmų būna ir prastesnių, tačiau šitas tiesiog smirdėjo prastais korporaciniais sprendimais ir kažkodėl turėjo didžiulę panieką originaliam 1984-ų filmui bei jo gerbėjams. Bet „Sony“ nepasiduoda ties šia frančize ir jos neišsenkamomis finansinėmis galimybėmis. Kadangi dabar dešimtmečius vėluojantys tęsiniai yra ant bangos, kodėl nepabandžius dar kartą ir šįkart daryti taip kaip visi daro? Taigi, „Vaiduoklių Medžiotojai: Iš Anapus“ (angl. „Ghostbusters: Afterlife“) tęsia 1984-ais pradėtą istoriją, kur visi ikoniški elementai yra perduodami naujai kartai. Ir jei 2016-ųjų perdirbinys užgavo gerbėjus su savo niekinančiu požiūriu į originalą, „Iš Anapus“ jaučiasi kaip labai perdėtas atsiprašymas su didžiule nostalgijos bomba.
Siužetas
Sunkiai gyvenamą vietą išlaikanti vieniša mama Kelė (Carrie Coon) ir jos du vaikai Trevoras (Finn Wolfhard) bei Febė (Mckenna Grace) atvyksta į mažą miestelį, kur neseniai miręs jos tėtis paliko apleistą namą ir visas jame tūnančias paslaptis. Vaikai atskleidžia tiesą, kad jų senelis buvo vienas iš Vaiduoklių Medžiotojų ir atvyko apginti miestelį nuo naujos grėsmės.
Filmas
Pradinis „Iš Anapus“ tikslas yra pristatyti naują veikėjų kartą, kuri iš senosios perimtų protonų ginklus ir galėtų restartuoti frančizę. Šiuo aspektu tikslas pasiektas. Filmas skiria pakankamai laiko supažindinimui su jaunaisiais herojais, kur kiekvienas veikia kaip senosios Vaiduoklių Medžiotojų komandos atitikmuo, bet vis tiek yra savotiškai simpatiškas. Daugiausia dėmesio gauna aktorė Mckenna Grace, jos veikėja Febė yra puikus jauno Egono Spenglerio atvaizdas. Taip pat sužiba ir jos kompanionas Podkastas (Logan Kim), kuris teoriškai skambėtų kaip įkyrus veikėjas, bet čia jis suteikia lengvo šmaikštumo. Ir visada malonu matyti patikimą, lengvabūdišką Paul‘ą Rudd‘ą. Filmui praverstų viena kita papildoma scena kur visi komandos nariai yra kartu, o ne atskirai, bet visumoje, naujieji veikėjai yra pristatyti gerai, o jų entuziazmas išbandant Vaiduoklių Medžiotojų aparatūrą tiesiog užkrečiantis.
Bet čia ir baigiasi naujovės, nes „Iš Anapus“ iš tikrųjų nėra tiek nusiteikęs duoti kažką naujo, kiek perdaryti kas jau yra pažįstama. Atrodo lyg naujų veikėjų neužtenka pritraukti serijos gerbėjų dėmesį, todėl perdirbinys buvo apipiltas su daug daug nostalgijos 1984-ųjų filmui (mažiau mylimas 1989-ųjų tęsinys yra visiškai ignoruojamas). Viskas gerai, kuomet numetamas vienas kitas Easter Egg‘as ar primenamas senas juokelis, bet „Iš Anapus“ visiškai nusirita į nostalgijos duobę su perdirbtais juokeliais, tais pačiais veikėjais ir netgi priešais, jau papasakotomis siužetinėmis linijomis, atkartotomis scenomis, ir tada paskutinės penkiolika minučių… Paprastai sakant, kur geresni pavyzdžiai kaip „Krydas“ (angl. „Creed“) ar „Bilas ir Tedas“ (angl. „Bill & Ted“) sugebėjo atsispirti nuo senos istorijos ir iš jos išlankstyti kažką kitokio, „Iš Anapus“ ją entuziastingai naudoja, kad atkartotų kas jau yra mylima.
Iš dalies tai yra suprantama – perdirbinį režisuoja pirmųjų dviejų „Vaiduoklių Medžiotojų“ režisieriaus sūnus Jasonas Reitmanas ir abejonių tikrai nekils, kad už šį filmą buvo atsakingas tikras serijos gerbėjas. Jo visus šiuos sugrįžimus į praeitį pavadinti nostalgija būtų per švelnu, šiuo atveju tai yra visiškas originalo šlovinimas. Jei ankstesniuose filmuose protonų ginklai ir Ekto-1 buvo paprasti darbo įrankiai, čia jie pateikiami su mistika ir pagarba, o senieji Vaiduoklių Medžiotojai iš moksliukų pavirto legendomis apie kurių egzistavimą sklinda gandai ir seni Youtube klipai. Tačiau būtent dėl tokio buitinio paprastumo 1984-ųjų originalas išliko toks mylimas. Kur pats vaiduoklių gaudymas nebuvo toks svarbus kaip labai lengvabūdiška ir nerūpestinga istorija apie neįprasto verslo įkūrimą. Tuo tarpu, „Iš Anapus“ funkcionuoja kaip eilinė superherojų gimimo istorija, akcentuojanti labiau standartines pramogas kaip triukšmą, pašėlusį veiksmą ir spalvotus specialiuosius efektus.
Ir taip pat reikėtų užsiminti apie senosios komandos nario Egono Spenglerio rolę. Nepaisant to, kad jį vaidinęs aktorius Harold Ramis mirė prieš septynis metus, jo veikėjas turi netikėtai didelį vaidmenį šiame filme ir jo įtraukimas sukelia įdomių pasvarstymų. Viena vertus, svarbi šio perdirbinio kūrimo priežastis buvo H. Ramis‘o išlydėjimas, kurį filmas atlieka tikrai gražiai ir nuoširdžiai. Serijos gerbėjams tai turėtų būti emocingas momentas. Kita vertus, ar nebuvo galima to padaryti kukliau, o ne rašyti visą naujojo filmo istoriją aplink mirusį personažą? Ir ką tai kūrybiškai ir etiškai sako apie Holivudą, kuris jau ne pirmą kartą į ekranus grąžina mirusius aktorius ir jų veikėjus?
Tad kyla klaustukas kam šis perdirbinys iš tikrųjų yra skirtas, trisdešimt septynių metų senumo filmo gerbėjams ar visiškai naujiems ir jaunesniems serijos atvykėliams? Tikriausiai buvo mėginta patenkinti abi puses ir šitai filmo kūrėjams visai pavyksta. Nostalgijai neatsparūs „Vaiduoklių Medžiotojų“ fanai skaniai suvalgys visus tuos sugrįžimus į praeitį ir bus labai patenkinti finaliniu aktu, tuo tarpu visiški naujokai filmui bėgant praras dalį konteksto, tačiau siužetas yra solidžiai pasakojamas ir puikiai supažindina su naujais herojais bei vaiduoklių medžiojimo aparatūra. Ir visumoje, „Iš Anapus“ yra smagus filmas bei lengva kino pramoga. Visi įprasti elementai yra atlikti gerai: malonūs veikėjai ir humoras, keletas šiurpesnių momentų bei visai įtraukiančių veiksmo scenų, ir gerai pateikta kelionė nuo smulkios pradžios testuojant ginklus iki pasaulio gelbėjimo su trankiais kompiuteriniais efektais.
Išvada
„Vaiduoklių Medžiotojai: Iš Anapus“ yra modernus standartinis blockbusteris su labai dideliu nostalgijos kiekiu, kuris ne tik parodo režisieriaus pagarbą originaliam filmui, bet ir kūrybiškumo bei inovacijų trūkumą su daugybe perdirbtų elementų. Nors istorija jau matyta tiek iš 1984-ųjų „Vaiduoklių Medžiotojų“, tiek iš panašių perdirbinių, jos kokybiškas pateikimas bei nauji veikėjai paverčia šį nuotykį paprasta ir smagia pramoga.
