Visi mėgsta gerą sugrįžimo istoriją ir šįkart ji priklauso Ben‘ui Affleck‘ui. Po virtinės nesėkmių karjeroje bei asmeniniame gyvenime, aktorius grįžo į vėžes prisijungdamas prie kokybiškų projektų. Ir praėjus septyniems metams po paskutinio, nepasisekusio jo filmo „Nakties Įstatymai“ (angl. „Live by Night“) jis sėkmingai atsistatė ir į režisieriaus vietą su neblogų atsiliepimų sulaukusia sportine drama „Air“.

Siužetas

Filmas yra apie 1984-metais įvykusį lemtingą „Nike“ sandorį su Maiklu Džordanu prieš jam tampant krepšinio legenda, ir jo vardu paremtos sportbačių linijos sukūrimą. Tuo metu „Nike“ stipriai pralaimėjo didesniems konkurentams „Adidas“ bei „Converse“, su kuriais krepšininkas išreiškė didesnį norą bendradarbiauti, tačiau krepšinio guru Sonis Vakaro (Matt Damon) priėmė didžiulę ir tuo metu neatsakingą riziką išleisti visą turimą biudžetą ant vieno žmogaus. Filmas parodys jo kovą prieš įmonės vadovus, verslo partnerius ir paties M. Džordano tėvus, kad įvyktų rekordus laužantis sandoris.

Filmas

„Air“ nepersikelia į krepšinio aikštelę ir neturi prikaustančių rungtynių, kur pagrindinių veikėjų sėkmė kybo ant paskutinio taško. Ir nors krepšininkas Maiklas Džordanas yra visų šių įvykių centre, jo pasirodymas filme labai minimalus. Užtat čia yra daug vadybos posėdžių, verslo susirinkimų bei korporacinės kultūros. „Air“ iš tikrųjų pasakoja apie auksinę galimybę pastebėjusius verslininkus, pilkuose kabinetuose priimamus milijonų vertus sprendimus ir juos sekančią įtampą bei chaosą. Tad pagyrimai Ben‘ui Affleck‘ui – jo dviejų valandų filmas su dėl biudžeto, išlaidų ir sportbačių pergyvenančiais vidutinio amžiaus biznieriais nėra nuobodus. Scenarijus vystosi sklandžiai, o lengvas humoras paįvairina sausas verslo diskusijas. Istorija yra nesunkiai prieinama visiems žiūrovams, bet krepšinio žinovai iš jos gaus daugiau, filme primesta su industrija susijusių įdomių faktų ar paslėptų juokelių.

Daugiausia „Air“ sėkmės kyla iš gerai parinktos aktorių komandos. Kiekvienas jų yra puikus, nes rolės jiems atrodo pritaikytos pagal stiprybes. Matt’as Damon‘as jau ne pirmą kartą tampa sporto guru, kur jis yra protingiausias žmogus kambaryje su natūralia charizma, kad neatrodytų per daug pasikėlęs. Ben‘as Affleck‘as vėl įšoka į lengvai komedinį vaidmenį, Viola Davis sukuria dar vieną stiprios bei rūpestingos mamos portretą ir smagu matyti po kelių metų pertraukos netikėtai pasirodžiusį Chris’ą Tucker‘į. Visi aktoriai ne tik gerai atlieka savo vaidmenis, bet ir atsipūtę mėtosi dialogais bei juokeliais, paversdami visą tą korporacinę biurokratiją šmaikščia ir natūralia.

„Air“ yra gerai sudėtas ir papasakotas filmas, bet toks kuris ne itin užkabina ar emociškai paveikia. Istorijos pateikimas neturi kažkokių įdomesnių kabliukų, nes viskas eina per standartinį sportinės dramos šabloną. Taip pat, filmo apsiribojimas neišlįsti iš biurų ir kabinetų sumenkina galimybes papasakoti labiau įtraukiantį siužetą. Pavyzdžiui tai, kad filmas (su vieno trumpo pokalbio išimtimi) nelenda į veikėjų gyvenimus ir ką šis sandoris reikštų jiems už įmonės ribų. Geresni žanro pavyzdžiai kaip „Žmogus pakeitęs viską“ (angl. „Moneyball ) parodo, kad atskleidus veikėją labiau nei jo darbo persona ir užsiminant apie pasekmes asmeniniame gyvenime, suteikiama daugiau įsitraukimo, kurio „Air“ pristinga.

Galų gale, sunku atsikratyti nuomonės, kad filmas tėra eilinė korporacinės sėkmės istorija apie ne itin stulbinantį dalyką kaip naujų sportbačių sukūrimą. „Air“ tikrai bando būti apie kažką daugiau nei vien tik tai. Be tradiciškai pozityvaus sentimentalumo pabaigoje, galima rasti įdomesnių ir labiau įkvepiančių temų. Filmas šiek tiek yra ir apie Maiklo Džordano legendą bei jos įtaką, ir apie šio sandorio pasekmes verslo pasaulyje ir dar apie žmogaus vertės realizavimą, bet nė vienas šių kelių nėra tiek išvystytas, kad veiktų kaip stipri bei įkvepianti istorijos kulminacija. Tad be tokių žmogiškesnių ir labiau su veikėjais bei istorija susisieti padėsiančių elementų, „Air“ siužetas yra lyg Vikipedijos straipsnis. Informatyvus, bet neemocingas.

Išvada

„Air“ turi stiprius aktorius ir solidų scenarijų, tačiau visas reginys veikiausiai nepaliks didelio įspūdžio dėl standartiškai pasakojamos istorijos ir susitelkimo ties korporacinėmis gairėmis. Tai vis tiek yra informatyvus žvilgsnis į „Nike“ sėkmės istoriją, patenkinsiantis sporto žinovus bei neblogos dramos ieškančius žiūrovus.

7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles