Lietuviško kino premjeros žiemos laikotarpiu padažnėja. Ir tai yra natūralu, nes būtent tuo metu kine žmonių būna daugiausiai. Ir ta proga išvystame tikrai ne vieną darbą. Reiktų pripažinti, kad retas filmas bent kiek išpildo kiek iš anksčiau sukurtus lūkesčius, o kiti nesugeba sukurti ir didesnio įspūdžio net savo anonsais. Yra ir tokių, kurie savo anonsais geba atmušti nuo žiūrėjimo. Tačiau naujausias filmas „12 kėdžių“ nepatenka nė į vieną šių kategorijų. Jis nei lūkesčių kėlė, nei apskritai sukūrė kažkokią emociją. Gal dėl to, kad kyla per daug didelių asociacijų su Sovietų Sąjungos laikais sukurtu filmu „12 kėdžių“, gal dėl kiek neįprastų vaizdų, sunku pasakyti. Bet, kad jau kūrėjų komanda žadėjo visiškai kitokią interpretaciją, tai kodėl ir neįvertinus.

Filmas, kaip kurtas pagal Jefgenijaus Petrovo kūrinį, visgi, pasakos tą pačią 12 kėdžių paieškos istoriją. Tik, žinoma, kitaip, nei tai buvo daroma keliose kitose šios knygos interpretacijose. Čia, Benderis ir Kysa bus kiek kitokie veikėjai, o ir paieškos bus kitokios. Faktas tik tas, kad ieškodami kėdžių Benderis ir Kysa patirs labai daug nuotykių, sutiks naujas meiles, ar dar labiau prisidirbs. Įdomu ir tai, kad filmo pabaiga bus gerokai netikėta. Bent jau tiems, kurie yra N plius K kartų matę tą žinomiausią versiją.

Esu tikras, kad šia recenzija neabejotinai užsitrauksiu kūrybinės grupės rūstybę. O priežastis yra labai paprasta. Žiūrint bendrąja prasme, juosta yra absoliuti katastrofa. Žiūrėti 2-3 minučių siužetėlius, kuriuose vaidenasi Algis Ramanauskas ir Justas Mamontovas, yra viena, tačiau 103 minutės šizofrenijos, sumaišytos su antisocialiniu asmenybės sutrikimu, trikdo praktiškai visą rodymo laiką. Visos istorijos metu tu sėdi ir lauki, kada iš už kampo išlys dar koks nukvakęs diedas su peruku ir sovietiniais akiniais, kuris spjaus tiesiai tau į akis.

Visgi, tą patį duetą, Algį Ramanauską ir Justą Mamontovą, reiktų pagirti už nors ir šlykščios, bet labai patriotiškos istorijos pateikimą. Su didžiausiu malonumu buvo galima stebėti, kaip kiekvienas vatnikas ir varšavkė buvo lazdavojama paskutiniais žodžiais, o koloradkės kišamos ten, kur šviesa nešviečia. Ir akivaizdu, kad tai iš esmės ir buvo filmo varikliukas ir tikslas – pasityčioti iš kiekvieno asilo, palaikančio raudonosios kaimynės rėžimą. Visos „kūjo ir pjautuvo“ draugijos, tradicinės išgertuvės, „prie ruso buvo geriau“ ir visos kitos nesąmonės. Tai, kas vis dar yra girdima mūsų aplinkoje ir niekaip neišgyvendinama – didžiausias pasityčiojimų objektas ir dėl to norėtųsi paspausti jiems rankas. Ir jei iš visko tie patys vatnikai sugebės juoktis, tai tikslas pasiektas – durniai juokias iš savęs.

Na, o dabar grįžkime ir prie to, kas nėra gerai. O nėra gerai tai visi siaubingi, klišiniai, iki absurdo viršūnės pritraukti dialogai, kurie juokingi gali pasirodyti nebent tiems patiems atsilupusiems marozams, iš kurių filme ir yra tyčiojamasi. Bene vienintelio Benderio tekstai buvo sudėlioti taip, kad atrodytų teisingai, protingai ir kiek juokingai. Kalbant apie juokus… Dar suprasčiau, kad tik man nebūtų buvę juokinga. Deja, kartu su manimi sėdėjusi auditorija prunkštelėjo vos du-tris kartus. Tai iš esmės kaip ir nurodo, kokio lygio humoras yra šiame filme. Žiūrėti į dantis renkančias bobutes, ar apsiskrėpliavusius diedus tikrai nejuokinga, o netgi labai šlykštu. Aš suprantu, kad iš „Radio show“ laikų atkeliavę bajeriai vis dar kelia nostalgiją, bet yra tik šlykšti krūva nesąmonių, skirta paties žemiausio intelekto publikai.

Beje, techniškai filmas net stulbinamai geras. Sunku pasakyti, kaip jis buvo filmuotas, bet iš pirmo vaizdo – naudotos kameros, tikrai ne fotoaparatai. Atrodo, kad kūrybinė grupė nesistengė eiti pigiausiu keliu, o bandė kurti kokybiškai. Ir tai jiems gavosi net labai gerai. Vizualiai – vaizdas ne pigus, montažas geras, kai kur perėjimai iš vienos scenos į kitą atrodė baisiai pigiai dėl besivartančių vinječių, tačiau tai galima būtų priskirti pačiai istorijai. Ar ne taip? Bet šiaip, vizualiai filmo kokybė smarkiai nustebino. Ir garso takelis filme labai geras. Įtraukti „Saulės kliošą“ – puiki mintis.

Ko tikrai negalėčiau pasakyti apie aktorius. Iš visos šutvės čia pasirodančių norisi pagirti tik pagrindinį aktorių – Mantą Stonkų. Visuomet kokį kaimietį kvailelį vaidinęs aktorius pagaliau gavo progą pasižymėti pagrindinėje rolėje ir jam tai pavyko labai gerai. Tai tikrai geriausias viso filmo aktorius, tempęs paskui save visus kitus veidais žemę rėžiančius teatralus. Įtikinama vaidyba, labai nuoširdžiai perteiktas personažas, jokio perspaudimo. Taip, kaip ir turėtų būti vaidinama kine. Prie geresnių pasirodymų dar norėčiau priskirti jo „meilę“ Nataliją Janičkiną. Nedaug jai teko pasirodyti ekrane, bet ji savo vaidmenyje atrodė natūraliausiai, jei iš šios aibės išimsime M. Stonkų. Paprastutė mergina, kelios eilutės pasakytos gerai, o daugiausiai pasakojo veidas, ko, greičiausiai, ir buvo stengiamasi pasiekti. Ir ne, nereikia man aiškinti, kad ji nuoga stovėjo laiptinėje, tai įtakos nedaro.

Prie labai nervinančių, bet sąlyginai neblogai pasirodžiusių aktorių dar būtų galima priskirti Julių Žalakevičių. Jo Kysa buvo toks siaubingai erzinantis, kad vien dėl jo norėjosi išeiti iš salės, nors tai nereiškia, kad aktorius suvaidino blogai. Lygiai tą patį galima būtų pasakyti apie Inetą Stasiulytę. Visi likę – labai blogai. Ir vėl per gerklę lendanti teatralinė vaidyba arba pigaus lietuviško televizijos produkto atkartojimas. Aš jau nekalbu apie Andrių Užkalnį ir jo stalo „šaiką“.

Iš vienos pusės, „12 kėdžių“ galėtų būti net visai neblogas patriotinis filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius sugeba įtikinti ir net sukelti šiokį tokį pasitenkinimo jausmą. Vat, žiūri kaip daužo vatnikus ir smagu. Techniškai labai teisingai sukurta juosta, su visai neblogais režisūriniais sprendimais pretenduotų į vieną kokybiškesnių dar šių metų darbų. Bet iš kitos pusės, jis yra toks, koks yra. Su perspausta ironija, šlykščiais ir nuvalkiotais juokeliais, kvailais personažais ir kita absurdo komedija filmas tiesiog spjovė didelį ir žalią sau tiesiai į akis.

4.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
4.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
5.0
Aktoriai
4.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Napoleonas / 2016 gruodžio 30

    Dėkui.

  2. Vytautas / 2016 gruodžio 30

    Techniškai stulbinamai geras, bet už techninę pusę tik 5? :)))) Tikras ekspertas 🙂
    Nors filme gal ir yra šabloniškų ar vulgarių dalykų, tačiau jis tikrai neblogas, o ir Kysa man neatrodo neįkyrus ar bent toks ir turi būti – bent man labai tiko. Sakyčiau tarp 7/8 iš 10.

  3. Julius / 2017 sausio 2

    Labai keistas vertinimas visai neblogam filmui. Gal iš baimės gerai įvertinti neprofesionalaus režisieriaus filmą? Taigi džiaugtis reik, jei atsirado gerai darantis filmus ne iš idiotiškos „kino kalvės“. Aha, Vytautas irgi gierai pastebėjo: techniškai stulbinančiai geras, duodam 5 iš 10 😀

  4. Džiugas / 2017 sausio 2

    Jums apie Eglutes rašyt tik :D. Ir reklamuot jas.

  5. Tomas K / 2017 sausio 2

    Kaip apžvalgoje galima šitaip prikišti savo nuomonę ir teigti jog žiūrovas, kuriam buvo juokingi filmo „bajeriai“ yra žemiausio lygio? Jei humoro jausmas siauras, nereiškia kad bajeriai blogi. Kas jei žmogui patinka ir subtilus ir tiesmukas humoras ir ironiškas, ir kaimietiškas ir visi kiti humoro jausmai jam prie širdies ir sukelia juoką iki ašarų? Ar dėl to jis „marozas“ ir žemo lygio? Labai netaktiška apžvalga, kurios autorius perša savo nuomonę

  6. Gediminas / 2017 sausio 13

    Sveiki.
    Iš dalies sutinku su recenzija. Kad salėje buvę žmonės mažai juokėsi. Aš gi pusę filmo už pilvo susiėmęs laikiausi. Žiauriai gera komedija. Statau į vieną eilę su Zero filmais. Juokinga, daug šaržo ir poteksčių. Vien ko vertą: Vatnikų gatvė ir Hipsterių gatvė. Filmas iš ties patriotiškas ir norint suprasti visą humorą su potekstėmis reikia būti virš 35 metų. Man 39, aukštasis išsilavinimas, įmonės sąvininkas. Čia atsakant į tai, kad filmas gali patikti tik marozams. Jaunimas nelabai supras visų užkoduotų žinučių iš kurių reikia juoktis. Ir jiems nelabai sukels kažkokių emocijų tokios scenos, kaip kai Kysą mokino šaudyti žmones, ar ar kai iš tanko skelbė, kad Amerikos imperialistai nugalėti (nesupras kas tie imperialistai). Taip pat bus sunku suprasti frazės: „mes ir tada dirbome Lietuvai“ prasmę ar kitus panaius perliukus. Šis filmas yra kurtas X kartai. Ir Ramanauskas yra X kartos atstovas ir humoras perteiktas per jo matymą. Taigi viskas su tuo filmu yra OK. O marozam taip pat smagu bus, nors jie juoksis visai ne ten kur verta juoktis, bet vis tiek bus juokinga. Apibendrinant filmas yra filosofinis, parodantis apie tai, kaip šūdinai mes gyvenome ir kokių šūdinų žmonių visada buvo ir visada bus. Rekomenduoju.

  7. Kino fanas / 2017 sausio 24

    Pats praščiausias lietuvių kūrybos filmas. Užseniečiams pamačius tokį filmą apie Lietuvą tikrai „labai“ gerą įspūdį apie Lietuvą susidarys, o režisieriams reiktų pasigydyti nuo šizofreninės paronojos.

  8. Petras / 2017 vasario 3

    filmas skirtas STIPRIAI sutrikusio intelekto auditorijai!

  9. Pabllo / 2017 vasario 5

    Absurdas, o ne filmas! To niekaip nesitikėjau. Baisiau nei baisu!

  10. Andrius / 2017 vasario 14

    Recenziją rašė kažkokia bobelka. Taip ir alsuoja bobos proteliu.

  11. Gandras / 2017 balandžio 13

    Būna gerai, būna blogai, bet būna, kad net nelabai yra ir ką kritikuoti. Humoras!? Dovanokite, bet prieš juokaujant, režisuojant, ar vaidinant reikia turėti ką pasakyti, kaip pasakyti. Turėkite bent lašą žmogiškumo, kad filmuoti ir rodyti tokį šlamštą.

  12. zbygnev / 2017 balandžio 13

    filmas durnynas totalus.visai bukiems zmonems ji ir ziureti totali nesamone vaidyba ir filmas 2 is 1.filmas tootali nessamonė

  13. pritariu / 2017 liepos 6

    kaip reta idiotiškas filmas. Nežinojau, kad režisierius Ramanauskas, bet iškart pajutau jo stilių. Ir kaip įmanoma taip nepatobulėt nuo Radio Show laikų… O Stonkus tikrai geras, nesitikėjau.

  14. Stasys / 2017 liepos 7

    Gaidys o ne veiksmo komedija… Garsas kaip ir visu Lt kinu, dialogai vos girdisi, zingsniai ir visi kiti foniniai garsai 3x garsesni. Vatnikai prie babkiu pakure vatnikam be babkiu… rusas pute visus lt inteligentus i sibira tai va cia aiskiai matos kas liko ir kokiai auditorijai sukure ta gaidi…

  15. Lukas / 2017 liepos 17

    Ar jus išleisite šitą filmą labai laukiu

  16. Žygis / 2017 liepos 25

    Filmas yra didžiausia lietuviško kino tragedija kokią tik esu matės. Anonsas užkabiną, o žiūrint patį filmą,taip ir norisi išjungti. Bajeriai lėkšti, vaidyba paviršutinė. Jau geriau Pistonus įsijungti jei norisi senų laikų.

  17. Tomas Ulonas / 2017 gruodžio 29

    Be abejo, filmas VISAI KITAIP padarytas (mačiusiems abi RU versijas, kurios beveik pažodžiui iš knygos ir kurios abi turi savo fanų iš RU Ostapo ir Kisos personažų). Jie apsivers grabuose ateityje po peržiūros. Aš ne, bet… Deja, perdaug lėkštokų bajerių, personažai kaip anime- nice pažiūrėt 10 sekundžių, bet jokio įdomumo po kelių frazių. Tas pats, kas žuvytei už akvariumo pavartyti Playboy. Iš Manto Stonkaus pritrūko būtent simpatijos jo personažui- nori nenori, tenka palyginti jei ne su filmais, bet su knyga- Ostapas Benderis yra grynaveislis, žavus aferistas. Nepiktybinis. Apsukus kitu, nauju kampu, gavosi keistokai. Kažkiek žavokas, kažkiek atsilupęs, o daugiausiai tikrai ne tas, kuris eis į tokią aferą, iš šono žiūrint tam personažui tiesiog pritrūksta smegenų gražiai reikaliukus pavynioti. Kisa nuvylė. Tiek kompleksų, silpnybių savyje turintis diedukas vėlgi kaip kažkoks atsilupėlis, primytivus kvailelis. Nelabai vykusių juokų rinkinys, brutalumo skaniai patiekti ant stalo nepavyko. Nors režisierius paprieštaraus: „aš matau TAIP- eikit šikt kam nepatinka“. Bent man pasirodė kaip geras chebros susėdimas ir visiems buvo fun fun fun. Tik nepamirškit, kad yra kita chebra, kuri perka bilietus. Algiui Ramanauskui puikiai, netgi labai puikiai sekasi su trumpu metru, blynų būna ir pasvilusiu, nuoširdžiai linkiu sėkmės ateityje. 6 iš 10.

  18. Vaidas Germanas / 2018 vasario 11

    filmas man nelabai patiko bet dėl savo Lietuvos pasididžiavimų pono Juliaus Žalakevičiaus ir pono Daliaus Skamarako bet ką galiu žiūrėti ir jie padaro bet ką įdomu ir TOBULAI padarė savo darbą dievinu juos todėl šitoj „recenzijoj“ turėtų pasakyti apie juos kad jie teatrališkai nuoširdžiai suvaidino o ne Stonkus