Johno Travoltos karjera atrodo kaip amerikietiški kalneliai: stipriai startavęs su antruoju savo filmu „Kerė“ (angl. „Carrie“, 1976 m.), aktorius vos po metų tapo „Šeštadienio nakties karštinės“ žvaigžde – būtent šis filmas padarė baltu švarku apsirėdžiusį Travoltą 70-ųjų ikona. Po dar kelių sėkmingų filmų jo žvaigždė pradėjo blėsti, kol 1989-aisiais išvydome Travoltą „Žiūrėkit, kas kalba“ (angl. „Look Who’s Talking“) – filme apie kalbantį kūdikį. Manau, kad vien šio apibūdinimo užtenka, bet dar smagiau yra tai, kad kūdikį įgarsino Bruce’as Willisas, tuo metu išgyvenęs savo piką.

Tada atėjo 1994-ieji ir J. Travolta pakilo iš kapo dar stipresnis nei anksčiau – už tai jis turėtų būti dėkingas Quentinui Tarantino, pakvietusiam aktorių nusifilmuoti „Bulvariniame skaitale“ (angl. „Pulp Fiction“). Atsižvelgus į šį J. Travoltos karjeros laikotarpį, šokio scena su Uma Thurman, iš daliesai referuojanti į „Šeštadienio nakties karštinę“, atrodo šiek tiek liūdniau.

Devyniasdešimtiesiems einant į pabaigą, Travoltos karjera vėl pradėjo blėsti ir po filmų „Dviveidis“ (angl. „Face/Off“, 1997 m.) bei „Plonytė raudona linija“ (angl. „The Thin Red Line“, 1998 m.) aktorius vėl paskendo tarp blankių vaidmenų su trumpu švystėlėjimu kaip apkūni moteris miuzikle „Lakas plaukams“ (angl. „Hairspray“, 2007 m.).

Atsižvelgus į visa tai, natūralu, kad prieš keletą mėnesių pasigirdę gandai apie naują aktoriaus filmą sukėlė nemažai kalbų. Kai viešoji erdvė išgirdo apie filmo režisierių – Fredą Durstą iš nekokios reputacijos nu-metal grupės „Limp Bizkit“ („Keep (rollin’)*∞“), kalbos pavirto juoku, kurį dar labiau paskatino pirmoji nuotrauka iš filmo apie kino faną, persekiojantį savo mėgstamiausią veiksmo filmų žvaigždę.

Tenka pripažinti – J. Travolta čia atrodo išties neįprastai, bet turint omenyje jo talentą prisikelti iš mirties, belieka sulaukti paties filmo!