Tai vyksta ir mūsų laikais. Trumpas segmentas iš Nasri Hajjaj‘o dar tik kuriamo filmo „Miunchenas: palestinietiška istorija“ (angl. „ Munich: A Palestinian Story“), turėjo būti parodytas pirmadienį Kanuose vykstančioje kino mugėje „Le Marché du Film“, tačiau Prancūzijoje veikiančios Izraelio lobistų grupės, darė didžiulis spaudimą, kad šis seansas būtų atšauktas. Netgi Kanų meras Prancūzijos valdžiai užsiminė, kad šio filmo rodymas gali bauginti „kitus žiūrovus“.

Gegužės 3 d. Prancūzijoje veikiančios pagrindinės Izraelio lobistų grupės CRIF prezidentas Roger‘is Cukiermanas raštu kreipėsi į Kanų kino festivalio vadovus, pareikšdamas organizatoriams „susirūpinimą ir gilų nerimą“ dėl planuojamo rodyti N. Hajjaj‘aus filmo. R. Cukiermano teigimu N. Hajjaj‘aus filmas „iškreipia istorinius faktus“ apie 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse palestiniečių grupės „Juodasis rugsėjis“ (angl. „Black September“) antpuolį, per kurį žuvo 11 įkaitais paimtų Izraelio atletų, vokietis policininkas ir penki palestiniečiai užpuolikai. Jam oponuojantys atkreipė dėmesį į tai, kad R. Cukiermanas negali iš anksto žinoti, ar filmas yra tendencingas, ar ne, kol juosta dar nėra baigta ir kol kas dar nė karto nebuvo rodyta viešai. Nepaisant to, R. Cukiermanas tvirtina, kad šio filmo rodymas būtų „absoliučiai skandalinga provokacija dar ir atsižvelgiant į terorizmo grėsmės mūsų šalyje kontekstą – o šis filmas tai netiesiogiai įteisina“. Nereikia pamiršti ir to, kad CRIF labai efektyviai išnaudojo masinius išpuolius Prancūzijoje ir Belgijoje, dėl kurių atsakomybė tenka Islamo valstybės kovotojams, tam, kad nutildytų diskusiją dėl Palestinos istorijos ir susietų palestiniečius su šiais teroro aktais.

Mero įsikišimas

Prancūziškas žydų bendruomenės interneto portalas Le Monde Juif teigia, kad palestinietiško filmo seansai atšaukti po Prancūzijos Respublikos Vidaus reikalų ministro Bernardo Cazeneuve‘o įsikišimo. Šiame interneto puslapyje palestinietiško filmo atšaukimas įvardijamas kaip „pergalė prieš neapykantą Izraeliui“. Teigiama, kad Kanų meras Davidas Lisnardas nusiuntė laišką šio miesto žydų bendruomenės pirmininkui Gérard‘ui Bavard‘ui, kuriame teigiama, kad „šis dokumentinis filmas yra „išpuolis“ prieš aukų atminimą ir gali sukelti grėsmę viešąjai tvarkai“. Kanų savivaldybės atstovas spaudai patvirtino, kad meras „šios organizacijos buvo informuotas apie planuojamus „Miunchenas: palestinietiška istorija“ seansus“, ir kad organizacija nurodė, jog „šie seansai gali sutrikdyti viešąją tvarką“.

„Dėl to meras perdavė šią informaciją kompetentingoms institucijoms – t. y. Valstybės saugumą užtikrinančioms tarnyboms ir Kanų kino festivalio organizatoriams.“, teigė Kanų savivaldybės atstovas spaudai. „Kaip bebūtų, pats meras neturi jokios galios atšaukti filmų seansus, numatytus kino mugėje „Le Marché du Film“, ir toks sprendimas neįeina į jo pareigas“, pridėjo jis.

Tiesa, vis tik nepaisant didžiulio spaudimo, minėtas segmentas Kanuose vis tik buvo parodytas, kaip ir planuota, nors kai kurie šaltiniai, tarp kurių ir aukščiau minimas portalas, buvo pateikę priešingą informaciją.

Cenzūra

Šitiek aistrų sukėlusio kol kas vos kelių minučių trukmės segmento kūrėjas filmo režisierius N. Hajjaj‘us jau kiek anksčiau yra atkreipęs dėmesį į tai, kad „nuo 1976 m. – kai pasirodė pirmasis filmas („21 valanda Miunchene“ (angl. „21 Hurs at Munich“) iki 2006 m., kai Spielbergas pristatė savo filmą („Miunchenas“ / „Munich“) – Izraelis pasakojo apie šiuos įvykius iš savo perspektyvos. Vieni jų labiau šališki, kiti mažiau, tačiau dar nebuvo filmo, parodančio šiuos įvykius iš palestinietiškos ar arabiško perspektyvos.“ „Noriu pateikti palestinietišką šios istorijos versiją, kuri nėra būtinai nekritiška šios operacijos ir jos padarinių atžvilgiu. Kodėl aš neturiu teisės papasakoti šios istorijos? Aš esu su ja susijęs – iš kitos pusės, bet susijęs“, teigė režisierius.

N. Hajjaj‘us užaugo Libano Ein al-Hilweh Palestinos pabėgėlių stovykloje ir būdamas vaikas pažinojo Afifą Hamidą – vieną iš Miuncheno įkaitų grobėjų. „Tokiu būdu mane su Miuncheno įvykiais sieja asmeninis ryšys“, sakė N. Hajjaj‘us. Jo paruoštoje filmo anotacijoje nurodoma, kad „terminas „terorizmas“ bus aptartas su visomis suinteresuotomis šalimis. Tokiu būdu bus bandoma pateikti skirtingus požiūrius – nepriklausomai nuo to, ar jie smerkia, ar palaiko 1972 m. Miuncheno įvykius“.

„Tai jie sukėlė visą šį šurmulį. Jie pavadino tai filmu, nors tai net ne filmas. Tai tik 13 minučių trukmės pramoninis pristatymas. Jis dar net nebaigtas. Sako, kad jis skatina terorizmą. Niekas neskatina terorizmo. Ir net kai jis bus baigtas, šiame filme nebus nieko, kas galėtų skatinti terorizmą“, kalbėjo režisierius, kai dar buvo neaišku, ar jo būsimo filmo segmentas bus rodomas Kanuose, ar ne. „Šie žmonės, kalbantys apie draudimus, net nėra matę šio filmo – nes tai dar ne filmas. Jie jo nematė, bet jie nori jį uždrausti. Savo mintyse jie yra susikūrę stereotipus. Pirma pažiūrėkite filmą, o tada jau teiskite“, piktinosi režisierius. „Tai grėsmė tam, kaip žmonės mąsto. Ar esi laisvas savo mintyse ar ne. Ar nori būti žmogus, ar nenori. Ar nori galvoti apie kitus žmones ir jų gyvenimus ir apie tai, ar jie gali gyventi taikiai ir teisingai – štai kur klausimas“, pridėjo jis patikindamas, kad jo filmas nekelia jokios grėsmės viešąjai tvarkai