Vieni jaunystėje nori dainuoti didžiausiose scenose, kiti „krauti“ į krepšį kaip Michaelas Jordanas, o šiemet „Oskaro“ statulėlei nominuoti režisieriai jau nuo jaunų dienų žinojo, kad nori kurti kiną! „The Hollywood Reporter“ paklausė šių penkių menininkų, kas įkvėpė juos jaunystėje.

Damienas Chazelle‘is „Kalifornijos svajos“ (angl. „La la Land“)

„Mano tėvas buvo apsėstas muzikos, tad mūsų namuose dažnai skambėdavo džiazas. Muzikantai buvo tikri herojai mūsų namuose. Bet jis visiškai nesidomėjo filmais. Manau, kad pirmas filmas, kurį pamačiau, buvo „Pelenė“ (angl. „Cinderella“). Man buvo 2 ar 3 metai ir aš jį žiūrėjau per televiziją. Bent man taip sakė. Aš tiesiog sedėdavau ir žiūrėdavau jį vėl ir vėl… Aš tapau vienu iš tų vaikų, kurie neatsitraukia nuo to, kas juos nukelia visiškai kitur. Tai prasidėjo nuo „Disney“ filmų, kuriuos mačiau vaikystėje.“

Melas Gibsonas „Pjūklo ketera“ (angl. „Hacksaw Ridge“)

„Turėjau daug brolių ir seserų, niekas mūsų nesivedė į kino teatrą, tad mano kino patirtis buvo namuose, žiūrint į juodai-baltą televizorių, kuris rodė tik vieną kanalą. Ir žiūrėdavau viską, ką jis rodė. Kai buvau paauglys, pamačiau R. Polanskio, F. F. Copollos ir D. Siegelio filmus. Atsimenu, kai pamačiau „Uoste“ („On the Waterfront“), tai išvertė iš koto!”

Barry‘is Jenkinsas „Mėnesiena“ (angl. „Moonlight“)

„Kaip ir daugelis vaikų, taip ir aš savaitgaliais eidavau į kino teatrą, kad pamatyčiau populiariausius filmus. Bet tada aš pamačiau „Čunkingo ekspresą“ (angl. „Chungking Express“). Man tikrai patiko, kokia unikali tame filme buvo režisieriaus Wong Kar-wai išraiška. Tai pirmą kartą atvėrė man akis, kokie galėtų būti filmai. Šis filmas iš tikro nepadarė įtakos mano darbui su „Mėnesiena“, tačiau jis paveikė mane kaip kino kūrėją apskritai. Kitas man didelę įtaką padaręs kūrinys buvo Davido Fincherio „Socialinis tinklapis“ (angl. „The Social Network“). Jis paėmė istoriją, kurią aš galvojau, kad žinau, ir papasakojo visiškai netikėta linkme.“

Kennethas Lonerganas „Mančesteris prie jūros“ (angl. „Manchester by the Sea“)

„Aš visada mėgau filmus, bet niekada nemaniau, kad kada nors juos režisuosiu. Mano tėvas kiekvieną sekmadienį vesdavosi mane su broliu į kino teatrą. Aš pamačiau daug ką: nuo „Turėti ar neturėti“ (angl. „To Have and Have Not“) iki „Kasablankos“ (angl. „Casablanca“), nuo „Serpiko“ (angl. „Serpico“) iki „Skrydžio virš gegutės lizdo“ (angl. „One Flew Over the Cuckoo’s Nest“) ir „Krikštatėvio“ (angl. „The Godfather“). „Šunišką popietę“ (angl. „Dog Day Afternoon“) aš mačiau gal kokius 50 kartų ir kiekvieną kartą pastebėdavau vis kitą režisūrinį sprendimą, kuris mane nustebindavo.“

Denisas Villeneuve „Atvykimas“ (angl. „Arrival“)

„Kai buvau dešimties, tuo pačiu metu norėjau būti ir riteriu, ir astronautu. Atrodė, kad „Žvaigždžių karai“ (angl „Star Wars“) tai sujungė. Filmo ėjau žiūrėti su tėvu ir broliu. Vėlavome. Kai atėjome, salėje jau buvo tamsu. Nepamatėme gal 20 minučių. Po keleto mėnesių aš pažiūrėjau filmą ir vėl, bei iki to laiko aš pradėjau įsivaizduoti, kokia turėjo būti pradžia. Apie tas 20 minučių aš svajojau ilgą laiką. Nuo tada aš praradau susižavėjimą viduramžiais ir kosmoso kelionėmis ir nusprendžiau, kad būsiu kino kūrėjas.“