Nors iš pradžių jie buvo kuriami tam, kad papildytų pagrindinį personažą Gru filme „Bjaurusis aš“ (angl. „Despicable Me“), netrukus geltonieji pimpačkiukai, dar žinomi kaip pakalikai, patys tapo tikromis žvaigždėmis ir netgi užgožė Gru. Maža to, kad jie ir toliau uoliai, nors dažnai – ne visai sėkmingai patarnavo Gru dviejuose „Bjauriojo aš“ tęsiniuose, 2015 m. geltonieji pakalikai nusipelnė atskiro, tik jiems skirto ilgametražio filmo. Apvalūs tiek paritus, tiek pastačius, su dideliais akiniais ir mėlynais džinsiniais kombinezonais jie užkariavo žiūrovų širdis ir tapo juos sukūrusios „Illumination Entertainment“ studijos emblema. Tačiau kaip jie buvo sukurti?

Fiziologija

Iš pat pradžių šie personažai buvo kuriami kaip armija mažųjų pagalbininkų, o juos įkvėpė Umpa-Lumpos iš „Čarlio ir šokolado fabriko“ (angl. „Charlie and the Chocolate Factory“, 2005 m.) bei „Žvaigdžių karų“ (angl. „Star Wars“) smėliažmogiai. Režisieriai Pierre‘as Coffinas ir Chrisas Renaud šią užduotį patikėjo dailininkui Ericui Guillonui, kuris tuoj pat apmetė geltonųjų žmogeliukų koncepciją, labai artimą galutiniam rezultatui.

„Mačiau Gru kaip savotišką blogąjį Kalėdų senelį, apsuptą viso būrio jį lydinčių bjaurybių ir taip įsivaizdavau mažus mechanikus mėlynais darbo kostiumais“, pasakojo E. Guillonas. Po to jų pavidalas evoliucionavo – nuo artimos žmogiškai formos iki visiškai priešingos, panašesnės į robotukus. Tačiau P. Coffinas norėjo padaryti juos prisirišančius prie šeimininko, dėl to liko vienintelis variantas – pimpačkiukai turi būti gyvi padarai iš kūno ir kraujo.

Animacija

Dėl tos pačios priežasties, norėdami geriau įgyvendinti šią idėją, pimpačkiukų kūrėjai nusprendė nedaryti jų kaip beformės minios, bet keletą iš jų išskirti – panašiai, kaip yra su Smurfais. Taip gimė šeši skirtingi modeliai, įskaitant dabar jau tikrai gerai žinomus Deivą, Timą ir Stiuartą. Tai tikrai puikiai pavyko popieriuje, tačiau animuoti šiuos personažus, kurie, anot už animaciją atsakingo Bruno Chauffardo „tiek morfologija, tiek anatomija skiriasi nuo žmonių ir gyvūnų“, buvo sunku. Antra kliūtis: E. Guillono pasirinkta geltona spalva (taip padaryta atiduodant pagarbą reklamai ir 1968 – 2000 m. rodytam prancūzų animaciniam serialui „Shadoks“) reikalavo papildomo kalibravimo, kadangi geltona nebuvo pakankamai ryški ir nedavė trokštamo intensyvumo rezultato.

Balsai

Po trumpų konsultacijų buvo pasirinktas šaižus, heliu pakeistas balsas. Ši idėja tuoj pat filmo kūrėjams padiktavo ir nesuprantamą pimpačkiukų šnektą, kurioje įpainiotas vienas kitas atpažįstamas žodis. Visus garso efektus atliko P. Coffinas ir jie buvo patvirtinti likusių kūrybinės grupės narių. Taigi, taip gimė pimpačkiukai – tokie, kokius mes juos pažįstame šiandien: tai personažai, turintys gausybę neišnaudotų galimybių – ir kai tik jų kūrėjai greitai aptiko jų potencialą, nusprendė geltoniesiems pakalikams suteikti svarbų vaidmenį pasaulio istorijoje.

Visa tai žiūrovai galės pamatyti jau visai netrukus filme „Pakalikai 2: Gru iškilimas“ (angl. „Minions: The Rise of Gru“), atskleisiančiame šio personažo kilmę ir jo ryšį su savo geltonųjų pakalikų armija. Filmo premjera numatoma 2020 m. liepos 8 d.