Po 11 dienų trukusios kino šventės 76-ojo Kanų kino festivalio tarptautinė žiuri, pirmininkaujama švedų režisieriaus, dukart Auksinės palmės šakelės laimėtojo Rubeno Östlundo, šeštadienio vakarą paskelbė, kam iš 21 konkursinės programos filmo atitenka apdovanojimai.
Priešingai nei užpernai, kai tuometinės žiuri pirmininkas amerikiečių režisierius Spike’as Lee dar ceremonijos pradžioje išplepėjo, kam atiteks Auksinė palmės šakelė (tuomet tai buvo šiemetinės žiuri narės prancūzų režisierės Julios Ducournau mokslinės fantastikos siaubo drama „Titanė“ (pranc. „Titane“)), šiemet ceremonija praėjo daugiau mažiau sklandžiai. Liežuvis susipynė tik „Camera d‘Or“ žiuri, teikiančios apdovanojimą geriausiam debiutiniam filmui, pirmininkei prancūzų aktorei Anaïs Demoustier – vietoj „Camera d‘Or“ (liet. „Auksinė kamera“) ji susimaišiusi pasakė „Palme d‘Or (liet. „Auksinė palmės šakelė“). Čia pat susigriebusi aktorė dar ir pašmaikštavo: „Man nutiko Spike‘as Lee“. O „Auksinė kamera“ atiteko vietnamiečių režisieriui Anui Phamui Thienui už filmą „Auksinio kokono viduje“ (viet. „Bên trong vỏ kén vàng“).
Priešingai nei pernai metų žiuri pirmininkas prancūzų aktorius Vincentas Lindonas, šiemetinės žiuri pirmininkas neturėjo ko – išskyrus, kas laimėjo Auksinės palmės šakelę – pasakyti. Tačiau ir be jo netrūko stiprių pasisakymų. Pakviesta įteikti Auksinę šakelę amerikiečių aktorė Jane Fonda prisiminė savo pirmą viešnagę Kanuose 1963 m., kai konkursinėje programoje nebuvo nė vieno moterų režisuoto filmo ir kad tai tuo metu niekam nekėlė nė mažiausios nuostabos ar pasipiktinimo. „Konkursinėje programoje tuo metu nebuvo nė vienos moters, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio. Niekas nesakė: „Tai nenormalu“. Nuo to laiko labai smarkiai progresavome. Tačiau vis dar lieka ilgas nenueitas kelias. Bet reikia džiaugtis, kad šie pokyčiai vyksta“, kalbėjo J. Fonda. Šiemetinėje Kanų festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje lygiai trečdalis filmų (7 iš 21) režisuoti moterų.
Tačiau praktiškai tuoj pat šis feministinis diskursas nublanko, kai į sceną atsiimti laimėtos Auksinės palmės šakelės užlipo prancūzų režisierė Justine Triet. Ji tapo vos trečiąja moterimi, laimėjusia šį apdovanojimą (iki šiol tai padarė tik naujazelandietė Jane Campion (1993 m. su filmu „Pianinas“ (angl. „Piano“)) ir jau anksčiau minėta J. Ducournau (2021 m. su filmu „Titanė“)).
Be įprastų padėkų, kurios dažniausiai sakomos tokiais atvejais, J. Triet nepraleido progos sukritikuoti Prancūzijos vyriausybės vykdomos pensijų reformos. „Tai – istorinis prieštaravimas, nepaprastai galingas ir vienbalsis. Jį buvo bandoma šokiruojančiai paneigti ir nuslopinti, o šis vis labiau ir labiau dominuojančios galios modelis prasiveržė skirtingose srityse. Žinoma, labiausiai tai šokiruoja socialinėje srityje. Tačiau galime tai pastebėti ir kitose visuomeninėse sferose. Ir kinas nėra išimtis“, kalbėjo J. Triet.
„Kultūros pavertimas prekyba, ką neoliberalų vyriausybė gina, laužo prancūziškos kultūros išimtį. Tą pačią iš kultūrinę išimtį, be kurios aš šiandien čia prieš jus nestovėčiau. Šį prizą aš dedikuoju visoms jaunoms režisierėms ir visiems jauniems režisieriams, ir net tiems, kas šiandien negali filmuoti. Mes turime padaryti jiems vietos. Vietos, kurią aš užėmiau prieš penkiolika metų šiek tiek mažiau priešiškame pasaulyje, kur vis dar buvo galima klysti ir pradėti iš naujo“, tęsė ji.
Į tai žaibiškai sureagavo Prancūzijos kultūros ministrė Rima Abdul Malak, savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje išplatinusi tokį įrašą: „Esu laiminga matydama, kad Auksinė palmės šakelė atiteko Justinei Triet – tai yra ir dešimtas toks laimėjimas Prancūzijai. Tačiau nustebino jos kalba, tokia neteisinga. Šis filmas nebūtų išvydęs dienos šviesos, jei ne prancūziškas kino finansavimo modelis, atviras viso pasaulio unikaliai įvairovei. Neužmirškime to.“, savo paskyroje rašė ministrė.
Žemiau pateikiame visą laureatų sąrašą:
Auksinė palmės šakelė:
„Kryčio anatomija“ (pranc. „Anatomie d‘une chute“, rež. Justine Triet)
Didysis prizas:
„Interesų zona“ (angl. „The Zone of Interest“, rež. Jonathan Glazer)
Geriausia režisūra:
Hùng Trân Anh (už filmą „Dodeno Bufano aistra“ / pranc. „La passion de Dodin Bouffant“)
Žiuri prizas:
„Nukritę lapai“ (suom. „Kuolleet lehdet“, rež. Aki Kaurismaki)
Geriausias scenarijus:
Yuji Sakamoto (už filmą „Pabaisa“ / jap. „Kaibutsu“, rež. Hirokazu Kore-eda)
Geriausia aktorė:
Merve Dizdar (už vaidmenį filme „Ant sausos žolės“ / turk. „Kuru Otlar Üstüne“, rež. Nuri Bilge Ceylan)
Geriausias aktorius:
Kōji Yakusho (už filmą „Tobulos dienos“ / angl. „Perfect Days“, rež. Wim Wenders)
