Nors nuo tada, kai pasaulis pirmą kartą apie ją sužinojo, praėjo 76-eri metai, „Nuostabioji moteris“ (angl. „Wonder Woman“) tebekursto aistras. Naują polemiką ši 1941 m. sukurta superherojė sukėlė pernai, kai daugiau kaip 1000 Jungtinių tautų organizacijos (JTO) darbuotojų pasirašė peticiją, nukreiptą prieš šio personažo, kaip JTO kampanijos, skirtos moterų emancipacijai, simbolio pasirinkimą. Peticija buvo motyvuojama tuo, kad Nuostabioji moteris yra per daug seksualizuota.
Būtų galima manyti, kad pernelyg lengvas apdaras ir gundantys išlinkimai buvo priežastis, dėl ko Šaiurės Afrikos ir Vidurio Rytų šalys uždraudė šį likusio pasaulio kino sales birželio 7 d. pasiekusio masinio populiarumo filmo rodymą. Klystate. Šių valstybių sienos „Nuostabiajai moteriai“ užsivėrė dėl to, kad pagrindinį vaidmenį – t. y. pačią Nuostabiąją moterį Dianą – įkūnija aktorė Gal Gadot, kilusi iš Izraelio.
Libanas, Alžyras, Tunisas
Šį filmą visų pirma uždraudė Libanas. „Boikoto prieš Izraelio palaikymą Libane kampanijos“ grupė čia socialiniuose tinkluose kūrė didžiulį spaudimą, tam, kad filmas būtų uždraustas. „Be viso kito, Gal Gadot yra izraelietė. Mes nedarome skirtumo tarp gerų izraeliečių ir blogų izraeliečių“, paaiškino šios grupės atstovė spaudai Rania Masri. Aktyvistė nurodė, kad ši grupė siekia sužlugdyti visus bandymus derėtis ir normalizuoti oficialiai kariaujančių Libano ir Izraelio santykius.
Vėliau „Nuostabioji moteris“ buvo išbraukta iš Alžyre vykstančio kino festivalio „Kino naktys“ (pranc. „Nuits du Cinéma“) programos. Tunise šio filmo rodymas po premjeros buvo sustabdytas dėl pasaulietiškos nacionalistinės partijos „Tautos judėjimas“ ir jaunųjų Tuniso advokatų bandymų teisinėmis priemonėmis uždrausti „Nuostabiosios moters“ rodymą. Ieškinys šiuo metu yra nagrinėjamas teisme.
Jordanija dėl tokios pačios priežasties kaip ir Libanas jau buvo uždraudusi rodyti šį filmą, tačiau po dvoejų savaičių draudimą atšaukė – sprendimą priėmusi šalies Komunikacijos komisija tokį sprendimą motyvavo „teisinio precedento trūkumu šiuo klausimu“. Tačiau populiarus Jordanijos sostinės Amano kino teatras jau spėjo išplatinti atsiprašymus, kad teko išimti šį jau pradėtą rodyti filmą iš repertuaro.
Kontroversiškų aktorių pasirinkimas
Verdant šioms aistroms būtų galima prisiminti, kad tai yra toli gražu ne pirmas kartas, kai izraeliečių aktorės vaidina filmuose, kurie rodomi Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose, tačiau nei vienas ankstesnis atvejis nesukėlė tokios polemikos kaip kad dabar „Nuostabioji moteris“. Pavyzdžiui, filmai, kuriuose vaidina iš Izraelio kilusi Natalie Portman, šio regiono taip nesujaudino, kaip kad padarė „Nuostabioji moteris“. Arabiškose šalyse netgi buvo rodomi filmai su ta pačia G. Gadot – pavyzdžiui, „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ (angl. „Batman v Superman: Dawn of Justice“) – nors aktyvistai bandė uždrausti ir šį filmą, vis tik juosta buvo rodoma ir nesukėlė tokio ažiotažo.
Dar daugiau nei tai, kad pagrindinį vaidmenį šioje juostoje atlieka izraelietė, Arimųjų Rytų šalių gyventojus erzina G. Gadot viešai išsakoma pozicija. Ypač tai, kad ji palaikė Izraelio ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Gazos ruožą 2014 m. Jos įvaizdį dar labiau gadina tas faktas, kad buvusi Mis Izraelis atliko dvejų metų karinę tarnybą Izraelio kariuomenėje – ir visai nesvarbu, kad tokia prievolė yra numatyta šios šalies įstatymų.
Tiesa, G. Gadot nėra pirmoji izraelietė aktorė, staiga patekusi į kryžminę kritikų ugnį. 1959 m. „Benas Huras“ (angl. „Ben Hur“) buvo uždraustas visose Arabų lygos šalyse motyvuojant tuo, kad pagrindinė aktorė Haya Harareet yra izraelietė.
1960 m. Paulo Newmano režisuotas „Egzodas“ (angl. „Exodus“) nebuvo rodomas Egipte ir Sirijoje bei buvo uždraustas daugelyje arabiškų šalių dėlto, kad režisierius viešai palaikė Izraelį
Nuo 1948 m. kai buvo įkurta Izraelio valstybė, arabiškos šalys reguliariai uždraudžia filmus, kurių aktoriai laikomi sionistais – į uždraustųjų sąrašą pateko tokie filmai, kuriuose vaidino Danny‘is Kaye‘us, Mickey‘is Rooney‘is ar Elizabeth Taylor.
Iššūkis standartams
Tačiau stebint personažo genezę, nieko keisto, kad Nuostabioji moteris smogia iš peties. Ji buvo sukurta siekiant mesti iššūkį nusistovėjusiems standartams – jos koncepcija paremta kultūriniu pasipriešinimu. Šį personažą 1941 m. sukūrė amerikiečių psichologas Charlesas Moultonas, kurio tikrasis vardas – Williams Moultonas Marstonas. C. Moultono įkvėpimu tapo jo žmona Elizabeth Holloway Marston ir moteris, su kuria jie kartu gyveno ir sudarė meilės trikampį – Olive Byrne.
Jos abi buvo tvirtos moterys ir aktyvios feministės. Psichologė ir advokatė Elizabeth Marton buvo viena iš tirjų moterų, vienintelių savo universitete tuo metu įgijusių teisės diplomą. Olive Byrne buvo Williamo Marstono studentė. Šios feminisčių kovotojos mama buvo Ethelė Byrne – pionierė, kuri kartu su savo seserimi Margaret Sanglier Amerikoje atidarė pirmąją kliniką, atliekančią aborto procedūrą.
Nuostabiosios moters kūrėjas su savo abejomis partnerėmis sugyveno du vaikus – jo žmona savąją atžalą netgi pavadino Olive Anne – neabejotinai Olive Byrne garbei. Galiausiai – nei jos kūrėjo bei personažo anti –antikomformizmas, nei ją lydinti polemika neatbaido „Nuostabiosios moters“ gerbėjų. Tą patvirtina skaičiai – birželio pradžioje pradėta rodyti juosta visame pasaulyje jau surinko daugiau kaip pusę milijardo JAV dolerių.
