MĖNESIO REŽISIERIUS. Artimi trečiojo laipsnio kontaktai

Close Encounters of the Third Kind

Stevenas Spielbergas sukūrė tris dešimtis kardinaliai skirtingų filmų, neleidžiančių režisieriaus apibūdinti vienu sakiniu, ir visgi „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ jo stilių įprasmina geriausiai. Tik trečiasis kino teatruose pasirodęs režisieriaus filmas savo pagrindine istorija pasirinko vaikų ir tėvų santykius bei kino ir meno svarbą pasauliui, ir šias temas įgyvendino iki tol niekam nematytu būdu.

Mokslinės fantastikos filme yra pasakojama apie Žemėje staiga pasirodančius NSO, patraukiančius daugybės žmonių dėmesį. Vienas tų žmonių yra Rojus (akt. Richard Dreyfuss), artimai susiduriantis su ateivių laivu ir galiausiai nepaaiškinimu būdu pradedantis domėtis nežemiškais objektais. Jo susidomėjimas yra toks didelis, kad vyras ilgainiui pamiršta savo šeimą ir vaikus.

Priešingai nei daugelyje panašaus tipo mokslinės fantastikos filmų, čia niekur nerasite blogiečių ar žmonių, einančių prieš pagrindinius veikėjus, kas jau paverčia šį S. Spielbergo darbą ypatingu. Be kelių žmonių, protingai patariančių nesivelti į pavojus, niekas netrukdo vieni kitiems, ir filmo pasaulyje tai galima suprasti. Ateivių atėjimas į Žemę yra neeilinis įvykis, suvienijantis net ir didžiausius priešus, ir visi čia dirba link to paties tikslo – priimti svečius, ne ruoštis karui su jais.

Ateivių atėjimo filme reikia palaukti – S. Spielbergas sunkiai dirba keldamas įtampą ir žadinantis susidomėjimą iki didžiojo nežemiškų būtybių pasirodymo. Ir tai yra būtent įtampa, ne siaubas, kurį režisierius jau buvo įvaldęs „Nasruose“. Filme yra ne viena scena, kuri galėtų būti pristatyta kaip grynas siaubo elementas ir tame nebūtų nieko blogo. Net jeigu negaliu pažadėti, kad neišsigąsite, paslaptingi skraidantys objektai ar iš niekur nieko tikru chaosu tampantys namai labiau kelia klausimą, kas visa tai daro, nei verčia bijoti dėl veikėjų gyvybių ar saugumo.

Pagrindinė to priežastis yra tai, jog filmo centre atsiduria mažasis Baris (akt. Cary Guffey). Ketverių metų vaikas, kalbant filmo geografijos prasme visad yra nuošalyje, pamirštas arba savo užsiėmusio tėvo, ar ignoruojamas vyresnių vaikų. Visgi žiūrint atidžiau Baris yra viso filmo raktas, reprezentuojantis ir vaikišką naivumą, ir intuiciją, ir siekį su visais draugauti. Tai, kad Baris bene vienintelis nebijo ateivių ir visąlaik bando su jais susipažinti, nuima įtampą žiūrint filmą, kadangi net ir nemažai žiaurių epizodų per karjerą sukūręs S. Spielbergas nepakenktų vaikui.

„Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ pirmoje filmo pusėje yra išskirtinio režisieriaus pasitikėjimo savimi pavyzdys. Filme yra scena, kurioje dešimt minučių veikėjai tiesiog bando susikalbėti, o vėliau daug laiko yra praleidžiama tylint, tiesiog stebint aplinką. S. Spielbergas žinojo, kad žiūrovai yra susidomėję nežemiškomis būtybėmis ir tai, jog jos visad atrodo kaip esančios už kampo, leidžia režisieriui imtis eksperimentų.

Filmo viduryje režisierius visgi tuo pernelyg piktnaudžiauja. „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ maždaug pusvalandžiui tampa plika šeimos drama, kuomet Rojus, ignoravęs savo vaikus dėl savo paties vaikiškų ambicijų, po truputį supranta savo nedorybes ir viską sugadinęs po truputį grįžta į realųjį gyvenimą. Nors ši siužeto linija yra viena iš daugelio, kurias S. Spielbergas yra sukūręs apie nepavyzdingus tėvus, ji kurį laiką atrodo kaip ne vietoje atsidūręs draminis filmas. Ši juosta veikia geriausiai, kuomet drama kyla tiesiogiai iš fantastinių elementų, ir režisierius kuriam laikui čia suklumpa.

Visgi filmo pabaiga viską atperka. Atrodanti kaip tikras meilės laiškas kinui, pabaiga yra vienas iš įsimintiniausių S. Spielbergo sukurtų vaizdinių. Susijusi su garsiojo režisieriaus Francois Truffaut įkūnijamu mokslininku, ji sugeba nesuvokiamu būdu susieti garsų ir vaizdų svarbą komunikacijai bei dar kartą išryškinti, kad vaikai visad yra arčiau tiesos nei suaugusieji.

Ir nors filmo kulminacija yra daugiausiai S. Spielbergo, kuris čia tapo ir scenaristu, nuopelnas, ji neveiktų ir be garso bei vaizdo specialistų kitoje ekrano pusėje. Johnas Williamsas čia pasirūpino, kad filme įtampa niekada nedingtų, o jo subtilūs muzikos tonai, kurie niekad netampa agresyviais, susiveda į vieną labiausiai neįvertintų kompozitoriaus darbų. Ne ką mažiau nuopelnų nusipelno už kinematografiją atsakingas Vilmosas Zsigmondas. Filme yra visa galybė kvapą gniaužiančių kadrų, tokių kaip oranžinėje šviesoje stovintis Baris ar komunikacijai su ateiviais pasirinkta spalvų paletė. „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ yra vienas tų filmų, kurie veiktų ir išjungus garsą, ir tai yra neabejotinai V. Zsigmondo nuopelnas.

S. Spielbergas niekad nevengdavo lįsti į sentimentalias istorijas, kartais tokiu būdu iškreipdamas išties stiprią dramą, tačiau „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ veikia būtent dėl filmo sentimentalumo. Režisierius čia atvirai sukūrė filmą apie dalykus, kurie jam rūpi labiausiai, ir tai padarė ne sausos dramos, o mokslinės fantastikos dėka. Jis 1977 metais dar tik buvo pradėjęs savo karjerą, bet nuo šio filmo per daug nenutolo iki dabar.

9.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
10
Kinematografija
10
Garso takelis
10
Techninė pusė
10
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles