Politika yra purvinas dalykas. Galime žiūrėti kaip norim, tačiau tai yra tema, kurios neverta paliesti esant draugų rate, vakarėlyje ar dar kokioje nors viešoje vietoje. Galbūt todėl, kad net ir apolitiški asmenys turi savo nuomonę apie tam tikrus politinius sprendimus. Tuo tarpu apie vieną iš kelių šiuo metu vykstančių pasaulinių konfliktų žmonės tikrai turi savo nuomonę. Ir tikrai galime būt tikri, kad mūsų šalį smarkiai paveikęs Ukrainos konfliktas ar Rusijos kišimasis į Ukrainos gyvenimą sukelia labai daug minčių bet kurio lietuvio gyvenime. Ne vienas mūsų stebėjo Ukrainos revoliucija laikomą Maidaną ir kaip jis iš taikaus susibūrimo tapo kruvinomis skerdynėmis Kijevo gatvėse, o dabar ir – tikru karu Ukrainos rytuose. Apie Maidano pradžią ir vystymąsi pasakoja naujasis dokumentinis filmas „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“. Angliškai filmas vadinas „Winter on Fire: Ukraine‘s Fight For Freedom“. Tai išskiriu todėl, kad Lietuvos kinuose turėjome tik vieną galimybę pamatyti šį filmą, o dabar filmas yra prieinamas „Netflix“ sistemoje.
Galbūt ši premjera buvo tokia išskirtinė dėl įvykių artumo mums. Galbūt todėl, kad į premjerą atvyko pats filmo režisierius Evgeny‘us Afineevsky‘is, papasakojęs įspūdžius ir filmo kūrimo peripetijas. Pasak režisieriaus, šis darbas sukėlė labai įvairias žmonių emocijas. Jis buvo kaltinamas Amerikietiškos propagandos skleidimu ir statytinių aktorių surinkimu. Tačiau taip gali kalbėti tik šio filmo nematę žmonės. Iš pirmo, antro ir po paskutinio žvilgsnio galima teigti, kad ši dokumentinė juosta yra absoliuti politinių idėjų kišimo priešingybė. Nors filmas ir turėjo istorijos tėkmę, tai buvo daugiau informacinio reportažo tipo istorija. Visa istorija yra pasakojama per žmones, labai paprastai, jaučiamas maksimalus atsiribojimas nuo bet kokio politikavimo. Aišku, nereikia būti naiviems ir tikėtis apskritai išvengti politikos. Būtent dėl netinkamos politikos ši istorija apskritai egzistuoja. Taigi, grįžkime prie filmo.
Svarbiausias akcentas šioje juostoje įvykių nušvietimas. Juostoje atskleidžiama paprastų Ukrainos žmonių pozicija ir noras gyventi nepriklausomai, Vakarų pasaulyje, būti Europos dalimi. Priešingai nei galėjome stebėti per žinių laidas, šiame filme atsiduriame pačiame įvykių sūkuryje. Žiūrovui suteikiama galimybė įsijausti į gatvėse vykstančią dramą ir vos ne patiems bendrauti su šių siaubingų įvykių dalyviais. Istorijos veikėjai visi labai skirtingi, pradedant dvylikamečiu vaiku, baigiant medicinos pagalbą teikusia mergina ar kazoku protestuotoju. Atrodytų – visi jie tokie skirtingi, bet vedami vieno tikslo.
Režisierius padarė labai gerą darbą kurdamas visą pasakojimo istoriją. Bet kas galėtų surinkti daugiau nei dvidešimties žmonių filmuotą medžiagą ir suklijuoti ją į vieną gabalą. Tuo tarpu E. Afineevsky‘is sukūrė istoriją, pristatė veikėjus ir leido žiūrovui su jais susigyventi. Sukuriamas toks stiprus ryšys su žmonėmis, kad kiekvieno Maidano dalyvio žūtis filme yra toks pats skaudus smūgis kino žiūrovui, kaip ir patiems įvykių liudininkams.
Žiūrint grynai iš techninės pusės – matėsi tikrai labai daug skirtingų filmavimo priemonių. Tiksliau, pateikiami vaizdai yra iš skirtingų prietaisų. Nieko nuostabaus, o ir pats režisierius teigė, jog filmas sukurtas naudojant telefonų, paprastų kamerų, fotoaparatų, GoPro kamerų ir kitokių prietaisų užfiksuotomis akimirkomis. Ir visas skirtingas technologijas apjungia vienas nepriekaištingas montažas. Kaip žinoma, visa medžiaga buvo nugabenta į Holivudą, kur ir buvo montuojamas filmas. Toks aukšto lygio montažas filmui suteikia unikalumo įvaizdį. Būtent montažu yra manipuliuojama kiekvieno žiūrovo jausmų stygomis. Ir ne tik vaizdo montažu. Prie įspūdingo efekto prisideda garso takelis ir garso montažas. Kiekvienas techninis sprendimas yra labai gerai apgalvotas, kad išspaustų patį didžiausią įmanomą efektą iš rodomų vaizdų. Kad ir ne vieną kartą filme skambantis tūkstančių žmonių giedamas Ukrainos himnas kaskart priversdavo pašiurpti kūną, pajusti daugiatūkstantinės minios dvasią.
Rašyti apie šį filmą yra lygiai taip pat sunku, kaip ir jį žiūrėti. Nesinori sumenkinti filmo suteikiamo efekto ir pačios esminės žinutės, kuri yra transliuojama net ir pačiais žiauriausiais vaizdais. Juostoje nėra nieko suvaidinto. Tai – tikri žmonių išgyvenimai, herojiškumo apraiškos, o kartu ir absoliutaus nužmogėjimo vaizdiniai, kuriuos sunku suvokti ir neįmanoma pateisinti. Per daug nesiplėsdamas linkiu visiems peržiūrėti šį filmą ir esu tikras, kad beveik dviejų valandų dokumentika tikrai neprailgs.
„Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ yra labai tikras ir žiaurus dokumentinis filmas apie paprastų, bet kilnių žmonių stojimą prieš šių laikų vergiją. Ši akis atverianti juosta pasakoja visos Ukrainos tautos istoriją per kelių žmonių lūpas, jiems stojus prieš visiškai dvasiškai aklus, įsiūčio varomus ir gerai ginkluotus valdžios organus. Ir taip gana stiprūs vaizdai yra ištobulinami tiesiog nepriekaištingo garso ir vaizdo montažo, kuris verčia ne tik sėdėti pašiurpus, bet ir ne kartą ryti gerklėje įsitaisiusį guzą. Tai kiekvienam neabejingam žmogui privalomas pamatyti filmas, kuris, kaip sako pats režisierius, turėtų padėti suvokti tikrąjį Maidano įvykių klostymąsi.
