2007 m. žiūrovams buvo pristatyta dokumentinio televizijos serialo „Planet Earth“ kino filmo versija „Žemė“ (angl. „Earth“), kurioje buvo sekamos trijų migruojančių gyvūnų – baltojo lokio, afrikinio dramblio ir kuprotojo banginio – šeimų kelionės. Filmo kūrėjai aiškinosi, kaip tam tikros gyvūnų ir augalų rūšys reaguoja į saulę skirtingais metų laikais. Praėjus dešimtmečiui nuo pirmojo filmo „BBC Earth Films“ pristato dar vieną panašią juostą, kurią galima laikyti pirmosios tęsiniu. Išlaikoma ta pati – ryšio su saule – pagrindinė linija, tačiau šįkart pasirinkta daug trumpesnė laiko atkarpa – tačiau ji vis tiek yra ne mažiau įspūdinga.
Trumpai apie filmo siužetą
Žemė – mūsų namai. Vienintelė Saulės sistemos (o gal ir ne tik) planeta, kurioje, kiek mums žinoma, egzistuoja gyvybė. Ir ta gyvybė mūsų planetoje klesti dėl ypatingai susiklosčiusių palankių sąlygų – viena iš jų yra atstumas iki artimiausios žvaigždės – esame nei per daug arti, kad būtų nepakeliamai karšta, nei per toli, kad nebegalėtume išnaudoti visų jos teikiamos šviesos ir šilumos privalumų. Dėl Žemės sukimosi aplink savo ašį dauguma jos gyventojų yra priklausomi nuo šio ritmo – tad filmo kūrėjai kviečia susipažinti su viena nuostabia Žemės diena – pradedant ankstyvu rytu, kai saulės spinduliai, nuauksinę kalnų viršūnes, pasitinkami ją šlovinančių paukščių giesmių choru, baigiant vakaru, kai ji pasislepia už horizonto, dangų aptraukdama tamsos marška.
Nuostabi kova už būvį
Galbūt iš dokumentinio filmo – o ypač dokumentinio filmo apie gamtą – ir nebūtų galima tikėtis, tačiau šioje juostoje netrūksta adrenalino ir įtampos kupinų momentų. Kadangi kiekviena nuostabi mūsų planetos diena yra nepaliaujama ir atkakli kova už būvį. Kitaip sakant – kas ką. Ar ką tik išsiritusios iguanos išneš sveiką kailį, ar gyvatės pagaliau nors kartą per metus sočiai papietaus? Ar zebrų kaimenei (ir mažylei zebriukei) pavyks persikelti per upę, o gal jie taps čia gyvenančių plėšrūnų arba pačios upės grobiu? Alkana pelėda ir lauko pelė, paskutinio kąsnio prieš miegą ieškantis gepardas ir neatsargus graužikas, galintis lengvai tapti tuo ieškomu kąsniu, tėvas pingvinas, kasdien sukariantis nemenką atstumą, tam, kad pamaitintų savo šeimyną, kolibrio ir bičių kova dėl nektaro… Kai kurie epizodai iš tiesų užgniaužia kvapą ir nejučia imi „sirgti“ už vieną ar kitą čia rodomo nepakartojamo gamtos teatro personažą.
Edukacinis filmas
Šis filmas – puiki proga susipažinti su mūsų planetos paslaptimis ir gyvąja gamta. Ypač jaunesnio amžiaus žiūrovams turėtų būti įdomu stebėti iš neįtikėtinai arti nufilmuotus epizodus. Nors ir leidžiama suprasti, kad gamtos karalystėje nėra kompromisų, vis tik itin žiaurių scenų nėra. Įtampos kupinus epizodus keičia meditatyvūs ir ramūs, o kartais – net ir juokingi.
Techniniai dalykai
Kaip ir galima tikėtis iš tokio filmo – tai neįtikėtinais vaizdais užburiantis reginys. Dar nuostabiau, kad tai – ne jokia kompiuterinė grafika – tai tikra, tai vyksta kasdien mūsų planetoje. Nors filmo lokacijos šokinėja nuo Afrikos savanų iki Antarktidos, nuo Europos pievų iki Azijos bambukų miškų, viskas sujungta į gražią naratyvinę liniją, kurios stuburu tampa natūrali dienos tėkmė.
Čia suteikiama galimybė iš neįtikėtinai arti pamatyti smulkiausias detales, įsisąmoninti judesio grožį ir grakštumą, gėrėtis užburiančiomis panoramomis. Panaudota bent keletas skirtingų filmavimo technikų – pradedant panoraminiais vaizdais, užfiksuotais iš oro, baigiant superpadidinimu filmuojant smulkius objektus (pavyzdžiui, bičių ir kolibrio scena). Naudojamas ir judesio sulėtinimas (rajos, gepardas) ir pagreitinimas (bambuko augimas, bitės ir kolibris), tokiu būdu suteikiant realybėje sunkiai įmanomą galimybę pamatyti ir įvertinti gamtoje vykstančius procesus.
Puikus garso montažas perteikia kiekvieną traškesį, išsigandusios širdies dūžius, gyvūnų skleidžiamus garsus. Garso takelis neįkyrus, parinktas išmintingai – adrenalino kupinus epizodus kaip geriausiuose veiksmo trileriuose lydi įtampą kelianti muzika, relaksacinius momentus – rami arba didinga, o šypseną keliančias scenas – linksmesnės melodijos.
Šį filmą teko žiūrėti originalo kalba (angliškai užkadrinį tekstą skaito Robertas Redfordas), tačiau nemanau, kad lietuviškas įgarsinimas galėjo ką nors čia sugadinti – priešingai, paprastai žiūrint tokio tipo filmus jauniesiems žiūrovams kyla nemažai klausimų, o kita vertus – ir labiau paaugusiems lietuviškas įgarsinimas leidžia ne koncentruoti dėmesį į titrus, o tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis ekrane besiveriančiais amą užimančiais vaizdais.
Reziumė
„Žemė: viena nuostabi diena“ dovanoja iš tiesų nuostabią ir įsimintiną vienos dienos kelionę po įvairius mūsų planetos kampelius – kaip ir priklauso, kupiną nuotykių, įtampos, gražių vaizdų ir netgi šiek tiek juoko. Galbūt kai kuriuos epizodus jau būsite matę anksčiau internete ar per televiziją, tačiau net jei esate peržiūrėję viską iš „Planet Earth“ ar „National Geograpic“, bet kokiu atveju ši ketverius metus planuota ir trejus metus filmuota juosta, parodanti mūsų planetos grožį ir visada žavintį mus supantį gyvūnų pasaulį, nėra tai, kas labai smarkiai nuviltų.
