Warcraft: Pradžia

Dviejų puikių ir neužmirštamų filmų, 2009 metais pasirodžiusios mokslinės fantastikos pažibos „Mėnulis“ ir 2011 kvapą gniaužančio ir įtampoje iki pat finalo laikančio trilerio „Išeities kodas“, režisierius Duncanas Jonesas 2010 metais pasiryžo svarbiausiam savo karjeros išbandymui – legendinio kompiuterinio žaidimo „Warcraft“ ekranizacijai. Kartu su studija „Blizzard Entertainment“ po keturių ilgų metų darbo kino kūrėjas pristato pirmąją būsimos trilogijos dalį, kuri savo vizualia kokybe lenkia daugelį šiuolaikinių blokbasterių ir visus iki šiol pasirodžiusius fantasy žanro atstovus.

Apie ką mes čia…

Azeroto žemėse vyravo taika, kol karalystės širdyje neatsidarė Juodasis Portalas, iš kurio į pasaulį išlindo senas, prieš tūkstančius metų sutramdytas blogis – orkai. Žmonių pajėgos yra bejėgės prieš artėjantį priešą, kuris pasiryžęs sunaikinti visą žmoniją. Tačiau žmonėms į pagalbą ateina Durotanas – teisingas ir taikus orkų giminės vadas. Taip prasideda kova dėl išlikimo, taip prasideda karas dėl Azeroto…

Kūrinio vidus

Kompiuterinių žaidimų ekranizacijos dažnai tampa tikru galvos skausmu tiek kino kūrėjams, kurie kartais nežino, kaip perkelti vieną ar kitą populiarų žaidimą ir jo siužetinę liniją į pilnametražį filmą, o taip pat ir patiems žaidimų gerbėjams. Metai iš metų matome silpnas arba visiškai nesąmoningai atrodančiais kompiuterinių žaidimų ekranizacijas, dėl kurių studijoms turi būti gėda, bet jos nieko nedaro, kad patobulėtų. Gerai, kad studija „Universal“ ir režisierius Duncanas Jonesas galvoja kitaip pristatydami ryškiausią visų laikų kompiuterinio žaidimo ekranizaciją.

Žymusis „Blizzard“ žaidimas „Warcraft“ tapo tikru fenomenu visame pasaulyje, tačiau ekranizuoti tokį turiningą ir spalvingą pasaulį buvo pasiryžta tik 2012 metais, nors kalbos apie tai ėjo nuo 2005 metų. Studijai „Universal“ reikėjo patvirtinimo, kad fantasy žanras vis dar geba nešti pinigus, todėl buvo laukta pirmojo „Hobito“ starto, kuris savo vidumi ir išore iš dalies primena „Warcrafto“ koncepciją. Nenuostabu, gi žaidimo kūrėjai pasisėmė įkvėpimo iš paties J. R. R. Tolkieno kūrybos. Ir dabar, galiausiai, galime su malonumu pasinerti į magijos ir orkų pasaulį kine, kuris kažkada buvo daugeliui iš mūsų nebloga pramoga ilgais žiemos vakarais sėdint prie kompiuterių monitorių, kai futbolo aikštės buvo apledėjusios ir papuoštos didelių sniego besmegenių.

Filmas prasideda žvaliai, jame pasakojama istorija nuosekliai įtraukia į matomą pasaulį su svarbiais paaiškinimais tiems, kurie ne tik kad nežaidė „Warcrafto“, bet dar ir nežino, kad toks žaidimas egzistuoja. Čia tokios mažytės pykčio strėlės šiuolaikiniam jaunimui, kuris žiūri šlykščiai atrodančią animaciją per „Cartoon Network“ kanalą ir žaidžia visokiausius „Minecraftus“. Filmo istorija paprasta, tačiau ji nėra prasta dėl vienos priežasties – orkų ir žmonių sąjunga, o taip pat ir pasipriešinimas saviškiams puikiai atvaizduoja blogio ir gėrio ribas, kai net blogis supranta, kad buvo peržengta tam tikrą lemtinga riba. Tai gana pamokantis ir akis atveriantis vaizdas, susidedantis į neblogai sudėliotą bendrą juostos turinį. Be to, filmo metu galime išvysti daugelį svarbių žaidimo niuansų, kurie išties pagardina peržiūrą ir sukelia tikrą nostalgiją paauglystei, jog po filmo, grižus namo, norisi instaliuoti kokį nors „Reign of Chaos“ ir užsidarius kelioms valandoms jį pažaisti kaip senais gerai laikais.

Be neblogai sudėliotos istorijos, filmas kupinas išvaizdžiai atrodančio veiksmo. Nors juosta ir nelaiko įtampoje kaip koks geras trileris, tačiau ji sukelia nemažai adrenalino bežiūrint į herojų dvikovas, o tuo labiau į epiškai atrodančius mūšius tarp orkų ir žmonių. Iš dalies finalinis filmo mūšis primena trečiosios „Hobito“ dalies pasikapojimą, tačiau žymiai didingesnėje aplinkoje. Taip pat ir mikro dvikovos vertos kiekvienos peržiūros sekundės kine. Galima sakyti, jog veiksmas sudaro didesnę juostos dalį, o tai yra gerai, nes kokia gali būti pramoga kine be efektingų herojų pasirodymų.

Šnekant apie herojus… Filme jų išties labai daug, ir jų istorijos papasakotos tikrai prasmingai ir atsakingai, tačiau išskirti kokio nors charmizmatiškesnio veikėjo negalėčiau. Labiausiai į akis krenta blogiečiai ir jų vizualinis pateikimas, tačiau netgi ir jiems sunkiai sekasi išsiskirti, o tai gana retas atvejis, kai antagonistai nepasižymi didesne charizma už protagonistus. Užtat kiekvienas iš herojų pademonstruoja savo išskirtines galias, kas kompensuoja jų charizmos nebuvimą.

Pabaigai ir neišpasakojus svarbių siužeto vingių, galiu pasakyti, jog filmas žiūrisi išties gerai ir nenuobodžiai, tačiau yra vienas bet. Kino studija „Universal“ privertė sutrumpinti juostą 30 minučių, todėl kai kurios scenos gali atrodyti gerai apkirptos, ypač pradžioje, kai matosi pats „Warcrafto“ pasaulio pristatymas. Pilną filmo versiją galėsime pamatyti tada, kai filmas bus išleistas Blu-Ray ir DVD formatuose. Tačiau atsipalaidavus ir su pasimėgavimu žiūrint šį Duncano Joneso darbą jis neprailgsta. Tenka tikėtis, jog juostai pavyks gerai užsidirbti visame pasaulyje ir po kelerių metų sulauksime istorijos pratęsimo. Asmeniškai man, tai išties geriausiai atkurta žaidimo istorija su jos neįkainojama atmosfera, todėl rekomenduoju nueiti į šį filmą tiek dideliems, tiek ir jauniesniems kino mylėtojams ir kompiuterinių žaidimų gerbėjams.

Techninė juostos pusė

Specialiųjų efektų specialistai iš studijos „ILM“ pripažino, jog kuriant vizualią aplinką „Warcrafto“ filmui tapo jų sunkiausiu išbandymu per paskutinius 20 studijos gyvavimo metų. Ir tai matosi, nes juostos specialieji efektai verti Oskaro. Puikiausias Motion Capture išnaudojimas ir ne ką mažiau stulbinančiai atrodantis CGI priverčia išsižioti. Toks preciziškai atliktas darbas šiais laikais yra tikra retenybė Holivude. Kas matė naująją „Džiunglių knygą“ ir liko patenkintas nuo pamatytų vaizdų, tas patirs tokį pat akių orgazmą ir per „Warcrafto“ peržiūrą. Filmą puošia ir kokybiškas 3D, kuris pagardina peržiūrą ir sukuria gilesnį vaizdą. Prie vizualios koncepcijos prisideda ir prašmatniai atrodančios dekoracijos, kerintys herojų kostiumai ir, žinoma, kokybiškas grimas.

Garso takelis filme sukuria epinę atmosferą, o kiekvieno mūšio ar bent menko susidūrimo scena, pagardinta prasmingai pritaikytos muzikinės kompozicijos, sukelia džiaugsmą ausims. Kompozitorius Raminas Djawadis dar kartą nustebina, nes po „Ugnies žiedui“ parašytos muzikos buvo sunku tikėtis geriau atlikto darbo.

Operatorius Simonas Dugganas, jau pasižymėjęs savo išskirtiniu talentu filme „Didysis Getsbis“, dar kartą demonstruoja savo talentą. Kovos scenos, vaizdai iš paukščio skrydžio, herojų pateikimas iš įvairiausių kampų – tai vienas didelis juostos vizualinis privalumas, kuris karts nuo karto gniaužią kvapą ir kartu suteikia tiek daug džiaugsmo peržiūros metu. Būtent kameros darbas priduoda šiam filmui dalį jo epiškumo.

Istorija vystosi tikrai šauniai, tačiau montažo darbai kai kuriose vietose parodo, jog viena ar kita scena buvo apkarpytos. Taip netgi įdomiau, nes žiūrovas gali pats sugalvoti, kaip turėjo vystytis rodoma scena, o jau rudenį sulaukus licencinio disko įvertinti savo orakulo sugebėjimus. Garso montažo darbai be priekaištų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Galima sakyti, jog Duncanas Jonesas į savo naujausią filmą sukvietė tikrą žvaigždyną. Filme pagrinidius vaidmenis atliko Paula Patton, kuriai atiteko Garonos vaidmuo. Aktorė pasirodė gerai, įtikinamai. Taip pat filme svarbų vaidmenį atliko Toby‘is Kebbellis. Britų aktorius įkūnijo Durotaną ir taip pat Antonidą.

Talentingasis Dominicas Cooper suvaidino karalių Laną Vriną, tačiau tai nebuvo jo karjeros šuolis. Deja, bet aktorius nepademonstravo savo talento. Neblogą vaidmenį sukūrė Benas Fosteris, kuris įkūnijo Medivą. Žiaurus ir klastingas herojus, kaip ir ankstesni aktoriaus pasirodymai kine.

Juostoje taip pat pasirodo Robertas Kazinsky‘is, atlikęs Ogrimo vaidmenį, Clancy‘is Brownas ir Anna Galwin.

Verdiktas

„Warcraft: Pradžia“ – kokybiškiausia iki šiol pasirodžiusi kompiuterinių žaidimų ekranizacija, kurioje netrūksta nei kokybiško veiksmo, nei žaidime vyravusios puikios atmosferos, nei įdomiai papasakotos istorijos, nei išskirtinai atrodančių specialiųjų efektų, kurie nenusileidžia daugumai prabangių Holivudinių blokbasterių. Naujasis režisieriaus Duncano Joneso filmas skirtas gerai pramogai kine ir nostalgijai tiems laikams, kai „Warcraftas“ buvo ant bangos.