Tikriausiai apie šį filmą daugiausiai girdėjome tai, jog tai pats brangiausias rusų kino projektas. Ir matomai šis marketingas ypatingai pasiteisino, kadangi priėjus, bilietų kasoje man pasakė, jog sausakimšoje salėje man liko paskutinė laisva vieta. Tad tokio mąsto susidomėjimas šiuo filmu automatiškai sukėlė nepaprastą intrigą. Tai istorinis epas, pastatytas remiantis autentiškais istoriniais faktais. Veiksmas vyksta dešimtojo amžiaus Kijevo Rusioje, kur jau žuvusio didžiojo kunigaikščio Igorio vaikai – Vladimiras sukyla prieš Jaropolką – kadangi per medžioklę žūsta jų brolis Olegas, už kurio mirtį kaltė suverčiama tose pačiose žemėse medžiojusiam Jaropolkui. Kadangi Vladimiras yra pavaininkis, tik lygiateisiame kare prieš brolį jis gali įrodyti, jog yra pilnateisis tėvo kilmės atstovas.
Filmo siužetas, ko gero, labiausiai nustebino savo detalumu bei autentiška atmosfera. Nuosekliai plėtojama istorijos eiga tiesiog traukte įtraukia į tarp brolių bręstantį konfliktą. Dinamiškos medžioklės bei kovų scenos, rūstumu pulsuojantys dialogai, nepaprastai gerai sukurtos emocijos – tai vienareikšmiškai leidžia šiam projektui vadintis istoriniu epu.
Siužeto linija nėra ypatingai sudėtinga, bet pradžioje vietomis teko pasukti galvą kaip ir apie ką buvo kalbėta ankstesniuose epizoduose. Nepaisant to, nepameluosiu pasakydamas, jog istorijos tėkmė tikrai sukurta be galo įtaigiai. Ilgainiui galėsite tiesiog sau leistis nešami per nuostabius gamtos vaizdus bei įspūdingus mūšių vaizdus be jokio didesnio susimąstymo apie siužeto vingius. Kalbant apie juos, tai čia puikiai subalansuotas siužetinis išradingumas: kai kurie epizodai susukti visiškai netikėtai, nors atrodė, kad tos siužetinės vietos bus ypač nuspėjamos. Taigi galima drąsiai teigti, jog siužetiniu atžvilgiu filmas realizuotas tikrai kokybiškai.
Kaip ir minėjau anksčiau, dialogai čia vienareiškmiškai dvelkia rūstumu bei karo nuotaikomis, kas yra labai įprasta ir natūralu šitokio konteksto akivaizdoje. Bet kokios meilės užuomazgos taipogi filtruojamos per kartų ir priešišką nusiteikimą. Todėl posakis „desperatiški laikai reikalauja desperatiškų veiksmų“ šiame kontekste puikiai prigyja. Tad scenariniu atžvilgiu nieko romantiško iš šio projekto galima nesitikėti.
Veikėjai sukurti taipogi labai tvirtai ir imponuojančiai, dvelkiantys rusiška rūstybe ir šaltumu. Ypatingai gyvai sukurtas tarpusiavio ryšys, labai ryškios „krauju už kraują“ nuotaikos ir kitos epą paverčiančios epu realijos. Besąlygišką atsidavimą reiškiantys kariai tiesiog priverčia grožėtis jų atsidavimu valdovui ir šitaip tik dar labiau praturtina ir taip neskurdžią siužeto liniją.
Aptariant esmingiausias filmo detales, labiausiai norėčiau pasidžiaugti dėl techninės filmo pusės. Žinoma, iš siužetinės pusės filmas sukurtas labai įdomiai ir įtraukiančiai, tačiau kovų scenų montažinis darbas čia tiesiog fantastiškas. Idealus kameros darbas ir puikūs spec. efektai perdažo, iš pažiūros, neypatingas kovos scenas visiškai naujomis spalvomis. Viskas, žinoma, eina koja kojon su epiškai galingu garso takeliu, kuris nuostabiai papildo visą veiksmą savo simfoniniu sunkumu.
Tad reziumuodamas galiu pasakyti, jog čia nebe reikalo pasitelkta „brangiausio kino projekto“ marketingo strategija, nes filmas atrodo brangus tikrai daugeliu atžvilgių. Tai vienas tų projektų, kuriuos tikrai galima rekomenduoti pamatyti, ypač jeigu pasiilgote žingsniuojančių armijų gaudesio, skambančių kardų geležčių bei inovatyvaus istorinio epo pateikimo.
