Vajana

Pernelyg lengva pamiršti, koks išskirtinis dalykas yra „Disney“ animacija. Nuo pat ketvirtojo dešimtmečio, kuomet buvo pristatytas filmas „Snieguolė ir septyni nykštukai“, šitos studijos animacija visad buvo tarp įspūdingiausių, originaliausių ir pelningiausių Holivudo filmų, net jeigu kartais jie išties kentėjo nuo kūrybinės sausros. Visgi dabar, po tokių pastarųjų metų filmų kaip „Ledo šalis“ (angl. „Frozen“) ar „Zootropolis“ (angl. „Zootopia“), žiūrovai nesitiki kažko mažiau nei dar vieno visiškai originalaus ir nuostabaus projekto.

Reikia pavyzdžio? Laikais, kuomet visi, kas netingi, didžiuosius Holivudo filmus vadina nusibodusiais ir matytais šimtus kartų, „Disney“ nusprendžia neoriginalumu nurungti visus konkurentus ir pristato jau keturioliktą filmą savo istorijoje, kurio pagrindinė veikėja yra princesė. Ir žiūrovams tai nė motais, kadangi jie pasitiki „Disney“ kūrybiniu procesu ir jie yra visiškai teisūs.

Filmas „Vajana“ yra paremtas Ramiojo vandenyno Polinezijos salų mitologija ir pasakoja apie genties vado dukrą Vajaną (akt. Auli‘i Cravalho), kuri privalo išgelbėti savo salą nuo dingstančios gyvybės ir atslenkančios tamsos. Tai reiškia, kad Vajana privalo tapti pirmąja savo genties nare, pasiryžtančia išplaukti į atvirą vandenyną ir susitikti su už gyvybę atsakinga deive. Vajanos kelionės metu prie jos taip pat prisijungia mitais ir legendomis apipintas pusdievis Maui (akt. Dwayne Johnson).

„Disney“ jau ne vieną kartą leidosi į įvairių kultūrų ir šalių mitologijas – nuo arabiškojo Aladino iki egiptietiškų imperatorių, – tačiau taip giliai į Polinezijos legendas dar niekad nesileido (jeigu neskaičiuosime „Lilo ir Stičo“ (angl. „Lilo and Stitch“)). Tų kraštų mitologija, tiesa, yra tiesiog sukurta animacijai, kadangi „Vajana“ yra vienas gražiausių visų laikų „Disney“ filmų.

Spalvingos Ramiojo vandenyno salos, skaidrus vandenynas ir jame besislepiančios įvairiausios būtybės leido animacijos kūrėjams taip užsižaisti su spalvomis ir kontrastais, kad išėjęs iš kino teatro kažkaip nuliūsti, jog tikrame gyvenime spalvų yra kur kas mažiau. Ir visgi tai netrukdo stebėtis pačiu filmu, kuriame praktiškai nėra tamsos (o jeigu ji atsiranda, ji reiškia išties daug pačiai istorijai) ir visur pilna ryškumo, labiau įkvepiančio optimizmo nei badančio akis, kaip kad pasitaiko ne taip ir retai. Vandenyno, augmenijos ir gyvūnijos vaizdais labiau nei bet ką kitą „Vajana“ primena filmą „Pi gyvenimas“ (angl. „Life of Pi“), kuris buvo labiau techninis stebuklas nei įdomi istorija, ir kuriame grožėtis taip pat visad buvo kuo.

Tuo tarpu „Vajana“ (toks pavadinimas europietiškai auditorijai (JAV ir kituose pasaulio regionuose filmas vadinasi „Moana“) buvo skirtas tam, kad europiečiai nemaišytų animacinio filmo ir italų pornografijos aktorės vardo) dar turi ir įdomią istoriją.

Kaip ir visi animaciniai filmai, taip ir šis ateina su aiškiu ir visą istoriją palaikančiu moralu. Jis šiuo atveju skelbia tai, kad žmonės privalo nepamiršti, kas jie yra iš prigimties, ką jie išties nori pasiekti ir iš kur atsiranda tikroji jų asmenybė. Ryškiausiai tai pasireiškia Vajanos istorijoje, kuomet vienoje vietoje nenorinti sėdėti ir su vandenynu draugaujanti mergaitė neklauso tėvų (taip, tai yra vienas iš nedaugelio „Disney“ filmų, kai pagrindinė veikėja turi abu tėvus) ir, lydima širdies, drąsiai eina į pavojų. Vajanos atvirumas ir nuoširdus nesupratimas, dėl ko suaugusieji ar ankstesnės jos genties kartos bijojo nežinomybės, filmui suteikia išties solidų moralinį pagrindą.

Kartu smagu ir tai, jog net jeigu savo vaizdais ir mastu filmas yra epinis, jo istorija yra ganėtinai tiesmukiška: mergaitė nori išgelbėti savo salą, o jai padeda savo garbę praradęs ir ją norintis susigrąžinti pusdievis. Jiedu yra pagrindiniai ir bene vieninteliai filmo veikėjai, visą laiką leidžiantys kartu ir niekad nenusibostantys – Maui arogancija ir Vajanos atvirumas yra pakankama prieštara, kad jų konfliktai ir santykiai atrodytų įdomiai. Galiausiai net ir siužeto pabaiga, susijusi su didžiojo blogio sutikimu, yra stipriai surišta su pagrindine filmo tema, jog žmonės ilgainiui užmiršta savo tikrąją prigimtį ir juose pačiuose slypi geros ir blogos savybės, o aplinka galiausiai lemia, kurios jų užvaldys žmogų.

Žiūrint filmą akivaizdu, kad jis priklauso „Disney“ mašinai, kuri atskirus veikėjus visad iškelia aukščiau už pagrindinį siužetą, ir kartais net pamiršti, kur link plaukia pagrindiniai herojai. „Vajanos“ siužetas nėra visiškai vientisas, kartais labiau primenantis įdomių idėjų sumetimą į vieną filmą, o pagal temą jos susiriša gan sunkiai. Pavyzdžiui, daugiausiai adrenalino suteikianti filmo scena yra tarytum vandenyno viduryje įvykstanti filmo „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ versija. Skųstis ja yra sunku, kadangi Maui ir Vajanos kova prieš didžiulę armiją yra išties įdomus ir energingas reginys, nors turbūt niekas negalėtų paaiškinti, dėl ko ta scena turėjo būti filme.

Visgi juostoje nėra nieko, kas pernelyg išsišoktų iš bendro konteksto ir kiekviena detalė tarnauja tam, kad sukurtų ramią, gražią ir įdomią atmosferą. Pavyzdžiui, prie to ypač prisideda muzika ir dainos, tarp kurių kūrėjų yra Lin-Manuel Miranda, sukūręs miuziklą „Hamilton“, tapusį didžiausiu pastarųjų metų fenomenu teatro pasaulyje. Jo muzika yra tokia smagi, taip nepastebimai nukelianti į įsivaizduojamų Ramiojo vandenyno genčių pasaulį, kad jos negali sugadinti net ir nemokantys dainuoti lietuviškai filmą įgarsinantys aktoriai, kurie bet kokiu atveju nebūtų galėję pasigalynėti su tokiais originaliaisiais aktoriais kaip Dwayne‘as Johnsonas. Skųstis lietuvišku įgarsinimu jau tapo bet kokios lietuviškai dubliuoto filmo recenzijos tradicija, tai per daug ties šia tema neužsibūsiu. Tiesiog gal lietuviams verta susimąstyti, ar net vaikai negali pastebėti, kad tą patį monotonišką Giedriaus Arbačiausko ar Larisos Kalpokaitės balsą jau girdi penktam filme iš eilės.

Tik kai filmas būna sėkmingas iš pagrindų, jo negali sugadinti nei jokie įgarsinimai, nei keisti pavadinimai. „Vajanos“ atveju taip ir yra. Filmas seka tradiciniu minimalistiniu „Disney“ principu, pasakojančiu įdomią ir paprastą istoriją, leidžiančią sukurti akis džiuginančius vaizdus su įdomiais veikėjais ir vienu kitu keistesniu gyvūnu, kuriuo šioje situacijoje tampa aplinkoje nesusivokiantis gaidys. „Vajana“ yra pavydėtinai paprastas ir sėkmingas filmas, neleidžiantis pamiršti, kad „Disney“ animaciją yra įvaldę pavydėtinai gerai.