Vaizduotės žaidimas

Norvegijos kino ir televizijos režisierius Mortenas Tyldumas, sukūręs 2008 metais pasirodžiusį įtempto veiksmo trilerį „Puolęs angelas“ ir padovanojęs mums vieną geriausių pastarųjų kelerių metų skandinavų filmą „Galvų medžiotojai“, pelniusį Britanijos filmų ir televizijos menų akademijos (BAFTA) apdovanojimų nominaciją už geriausią užsienio filmą ir toje pačioje kategorijoje laimėjęs prestižiniuose „Saturno“ apdovanojimuose, pristato savo rimtą žingsnį į platesnius kino vandenis su išskirtiniu filmu, kuris jau puikuojasi geriausių 2014-ųjų metų projektų sąrašuose ir pretendenduoja į Oskaro statulėlę už geriausią metų filmą.

Apie ką mes čia…

Genialus britų matematikas, logikas ir kriptografas Alanas Turingas iš Vyriausybės gauna puikią galimybę pakeisti Antrojo pasaulinio karo raidą ir taip prisidėti prie kovos su Vokietija. Alano užduotis – nulaužti vokiečių laivyno elektromechaninės šifruojančios mašinos „Enigma“ kodą. Bemiegės naktys ir užsispyrimas leidžia Alanui pasiekti norimo rezultato ir taip apsaugoti milijonus būsimų nacių aukų, tačiau, kaip vėliau paaiškėja, karas vyksta ne tik kovos laukė, bet ir už jo ribų, užgniaužiant tuos, kurie yra šiek tiek kitokie, nei dauguma.

Kūrinio vidus

Filmai apie genialius protus ir ryškiausias istorines asmenybes visada žavėjo savo nuoširdumu ir taktiškumu, todėl naujausias režisieriaus M. Tyldumo projektas tapo vienu labiausiai laukiamu praėjusių metų filmu. Ir ne tik dėl to, jog jis supažindina mus su Alanu Turingu ir jo darbu bandant iššifruoti „Enigmos“ kodą, bet ir su Antrojo pasaulinio karo žmonių mentalitetu ir kitokiu siaubu, kurio nebuvo galima pamatyti kariaujant fronte.

Filmas prasideda pagrindinio veikėjo monologu ir minimalistiniu įvadu į šią jaudinančią istoriją, o tai sukuria tam tikrą jaukią aurą, nes bendraujama su žiūrovu taip, lyg filmas būtų sukurtas specialiai jam. Po trumpo, bet labai prasmingo pokalbio, įžengiama į penktojo dešimtmečio erą ir į matematiko A. Turingo matomą pasaulį. Scenaristai pasidarbavo išties kruopščiai, todėl žiūrovui duodama galimybė stebėti visą istoriją, susijusią su „Enigmos“ nulaužimu nuo pradžios iki pat galo. Taip susipažįstame su ano laikotarpiu technologijomis, žmonių mąstysena ir požiūriu į naujoves, kurios galėjo ne tik stebinti, bet ir sėti nepasitikėjimą ar net paniką. Daug dėmesio buvo skiriama „Kristoferio“ (mašina, kuri nulaužė „Enigmos“ kodą) sukūrimui, kas irgi džiugina, nes galima pamatyti, kaip ir kokiais tempais žmonės dirbo prie tokio sudėtingo aparato ir ką jie turėjo paaukoti, kad milijonai būtų apsaugoti nuo vokiečių agresijos. Tai irgi savotiška kova ir praradimų metas kiekvienam iš Alano sudarytos komandos narių.

„Vaizduotės žaidimas“ pasakoja ne tik apie biografines A. Turingo gyvenimo detales ir jo įdėtą darbą į „Enigmos“ nulaužimą, bet ir apie ano laikotarpio socialines problemas, kurios šiais laikais atrodo išties nežmoniškos. Kalbu apie homofobiškos visuomenės bėdą, kuri nenori priimti žmonių, nes jų seksualinė orientacija nėra tokia, kaip jų. Laikai, apie kuriuos sukurtas filmas, už homoseksualumą buvo baudžiama kalėjimu arba specialia chemoterapija (chemine kastracija), todėl galime stebėti dar ir nepilnavertį Alano gyvenimą, kai jis, būdamas kitokios pasaulėžiūros ir seksualinės pakraipos, yra priverstas tai laikyti savyje. Gal tai ir ironiškai nuskambės, bet būtent dėl gėjaus intelekto milijonai žmonių liko gyvi, susilaukė palikuonių, ir, kas žino, galbūt, jei ne Alano darbas, daugelis iš mūsų net nebūtume gimę. Taip pat dėmesio sulaukė ir platoniškos meilės išraiška. Tyras, nuoširdus ir be jokių užgaidų besitęsiantis bendravimas – tai vienas gražiausių šio filmo momentų, kuris leidžia tikėti, jog ne viskas dar prarasta, jog yra žmonės, kuriems reikalinga ne vien fizinė trauka. Kartais reikia ir kitokio artumo, kuris leistų širdžiai jaustis ramiai, leistų pajusti meilės skonį.

Draugystė, bendradarbiavimas ir pasitikėjimas kitais žmonėmis taip pat tampa vienu svarbesnių šio filmo akcentų. Nesvarbu koks protingas būtų žmogus, tačiau net ir patiems genialiausiems protams prireikia pagalbos. Tą aiškiai matome viso filmo metu, kai Alanas su savo bendražygiais bando gelbėti jiems nepalankiai susiklosčiusią darbinę situaciją. Susivienijus visada yra lengviau bristi prieš srovę, nei vienam bandyti kovoti su vėjo malūnais. Puikiai žiūrisi ir taip vadinami „flashbackai“ (kelionės į praeitį), kuriuose parodytos Alano gyvenimo akimirkos, pabrėžiančios, jog draugystė, kaip ir meilė, yra viena iš nedaugelių tyrų privilegijų, kurias mes turime vertinti.

Filmo struktūra primena kelis žymius filmus, kuriuose irgi dominavo matematikai ir šviesiausi protai, kuriuos buvo sunku suprasti eiliniam žmogui. Kalbu apie nuostabią dramą „Gerasis Vilas Hantingas“, Oskarinį „Nuostabų protą“ ir praeitų metų juostą „Visko teorija“, pasakojančią nelengvą fiziko Stepheno Hawkingo dalią. Pastarasis sudarys rimtą konkurencija šiam M. Tyldumo filmui įvairiausiose prestižinių kino apdovanojimų kategorijose. Nors ir negalima visų šių filmų lyginti, nes kiekvienas iš jų yra unikalus, reikia pastebėti, kad juos sieja vienas dalykas – nelengvas protingo ir kartais nesuprasto žmogaus egzistavimas tarp pilkų masių, gyvenančių pagal bandos taisyklę.

Pagrindiniai personažai, o tiksliau – Alanas Turingas ir jo žavioji asistentė Džoana Klark, atsiskleidžia viso filmo metu taip natūraliai, jog nepastebimai laikas prabėga bežiūrint vien į jų santykių aiškinimąsi ir bendras gyvenimo akimirkas, kurios savo nuoširdumu tiesiog pakeri. Stebime tiek vieno, tiek kito žmogaus matomą pasaulį iš jų pasaulėžiūros spektro, kas leidžia sudaryti nuomone apie juos besisupantį pasaulį. Viskas žiūrisi nenuobodžiai, gyvai ir taip pat su intriga, ypač tiems, kurie nėra susipažinę su šių žmonių gyvenimais. Juostos metu, kiekvieno iš jų charakteris subalansuotas taip, jog galime pastebėti tiek džiaugsmą, tiek neapykantą, nusivylimą, tikėjimą ir meilę. Su personažais padirbėta iš peties, kas negali nedžiuginti.

Belaukiant finalinių scenų ir paskutinių šios stiprios dramos akordų, galime susimąstyti dėl filme ištartų Alano žodžių: „Tie, iš kurių mes mažiausiai tikimės, nustebina labiausiai“. Iš tiesų, ne žodžiais, o darbais reikia įrodyti, jog esi ko nors vertas. Tas šiuolaikinėje visuomenėje tampa tikra retenybe, ypač, kai dominuoja žmonių abejingumas ir noras pakenkti tiems, kurie jų manymu išsiskiria iš minios. Tiesiog būkime tolerantiški vieni kitiems, skatinkime kitų tobulėjimą ir gyvenkime harmonijoje, pasaulyje, kuriame kiekvienas gali jaustis saugiai nekreipiant dėmesio į žmogaus kilmę, rasę, tautybę ar seksualinę orientaciją.

Techninė juostos pusė

Nors ir kaip netikėta, bet be specialiųjų efektų filmas neapsiejo. Tą parodo kokybiškai padarytos kovos scenos, dūmuose paskendę miestai ir gražiai atrodančios scenos, kuriose akimirkai parodomas masyvus laivynas. Taip pat juostoje dominuoja labai gerai parinktų ir optimizmo suteikiančių spalvų spektras, pagražinantis bendrą šio filmo vaizdą. Išties maloniai atrodantis, spalvingais pastatais papuoštas ir žaliuojantis Londonas.

Oscaro Fauro kameros darbas geras, tačiau išskirtinių bruožų filmuojant šią juostą nesimato. Netgi galima sakyti, filmas nufilmuotas pagal standartinį modelį, kai visas veiksmas apčiuopiamas nejudinant kameros, tik pakraipant ją į tą pusę, kurioje kažkas dedasi. Kalbat apie kraštovaizdžius, operatorius žavi. Kaip pavyzdį galima paminėti labai gražią traukinio sceną, kurioje tarp žaliuojančių medžių ir beribio laiko skrieja lokomotyvas.

Muzika juostai, kurią sukūrė šešiems Oskarams nominuotas kompozitorius Alexandre‘as Desplatas, suteikė jaudulio, taip filmui reikalingo pozityvumo, tad žiūrint šią įtraukiančią juostą, nors ir žinai, kaip visgi pasibaigs „Enigmos“ nulaužimas, negalima nesijaudinti ir tikėtis palankių Alano ir jo komandos rezultatų.

Labai taiklus juostos montažas, už kurį filmo kūrėjai turėtų gauti bent jau Oskaro nominaciją. Filmo siužetinė linija tęsiama tokiu būdu, jog įterpiamos karo siaubą (dokumentinė medžiaga ir kitos šiurpios scenos) afišuojančios scenos ir Alano vaikystės gyvenimo akimirkos, atrodo labai teisingai. Taip pat ir garso montažas, suteikęs šiam filmui stiprumo, prisidėjo prie dar didesnio malonumo stebint visas tikrais įvykiais paremtas scenas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kalbant apie aktorius, tai iš karto galima pasakyti, jog pagrindinio vaidmens atlikėjas buvo pasirinktas ne tik dėl savo puikių aktorinių sugebėjimų, bet dar ir dėl to, jog tai šiuo metu vienas labiausiai Holivude vertinamų aktorių. Taip, taip, „Vaizduotės žaidimas“ nėra JAV produktas, tačiau nepamirškime, kas yra šios juostos prodiuseriai ir platintojai.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas Benedictas Cumberbatchas arba tiesiog mūsų laikų Šerlokas, gavo nelengvą užduotį – įkūnyti vieną svarbiausių XX a. protų, matematiką Alaną Turingą, kurio gyvenimas buvo susietas ne vien tik su jo darbais. Labai kruopščiai atliktas pasirodymas, tiek daug energijos, užsispyrimo ir dramos akyse seniai nebuvo matyti aktoriaus veide. Galiu teigti, jog po populiaraus televizinio serialo „Šerlokas“, tai yra geriausias jo atliktas vaidmuo. Neveltui jam pranašaujamas Oskaras už šį stiprų vaidmenį, kuris galbūt leis praverti akis tiems, kurie sugeba tyčiotis iš protingesnių, silpnesnių ir kitokių pažiūrų žmonių.

Gerai pasirodė ir britų aktorė Keira Knightley, kurią buvo galima pamatyti praeitais metais Lietuvos kino ekranuose trileryje „Džekas Rajanas: Šešėlių užverbuotas“ ir romantinėje dramoje „Dar kartą, iš naujo“. Labai šiltas ir emocionalus vaizdumo, o taip pat, kaip visada, žavus aktorės pasirodymas įkūnijant kuklią viliokę. Deja, dramatišku vaidmeniu šio jos pasirodymo nepavadinčiau, labiau pozityviu ir suteikiančiu vilties visiems, kurie vis dar ieško tikros ir tyros meilės.

Antraplaniuose vaidmenyse taip pat daug solidžių ponų, kaip vienas geriausių britų aktorių Markas Strongas, kuris savo pasirodymais ir nesibaigiančia charizma sugeba pagyvinti atmosferą. Taip pat Charlesas Dance‘as suteikia filmui stiprumo. Nors ir trumpai, bet užtikrintai pasirodęs aktorius. Nuodėmė būtu nepaminėti ir bene pagrindinį Alano oponentą Hugą Aleksanderį suvaidinusio „Lemiamo taško“ žvaigždės Matthew Goodo. Geras aktoriaus pasirodymas, kuris, nors ir nublanksta prieš Benedicto šou, bet vis vien atrodo labai įtikinamai.

Verdiktas

„Vaizduotės žaidimas“ – tai stipri ir nuo pat pirmų filmo minučių įtraukianti drama, pasakojanti apie nelengvą vienišo genijaus gyvenimą, kurio dėka buvo pakeista ne tik Antrojo pasaulinio karo raida, bet ir buvo išgelbėti milijonai žmonių. Filmo metu žiūrovams pateikiamos ne vien biografinės matematiko Alano Turingo gyvenimo detalės ir jo didžiulis indėlis kovoje su nacistine Vokietija, bet dar ir draugystės svarba, platoniškos meilės pranašumas prieš fizinę, o taip pat svarbi socialinė tolerancijos ir homofobijos problema, kuri gyvenant ganėtinai civilizuotais laikais vis dar išlikusi.