„Vaiduoklių žemė“ (angl. „Ghostland“) yra prancūzų režisieriaus Pascal’io Laugier’o ketvirtasis pilnametražis filmas. Režisierius labiausiai žinomas dėl savo 2008 metų juostos „Kankiniai“ (angl. „Martyrs“), kuris garsėjo savo ekstremaliomis siaubo ir šlykštumo scenomis. Dabar pasirodo dar vienas siaubo filmas, pirmasis režisieriaus darbas anglų kalba.
Filmo siužetas
Kolyn su savo dviem dukromis nutaria kraustytis į namą, kurį paliko jos teta, nors jame pilna baisių lėlių, užšaldytų vabalų ir ginklų. Dar prieš atsikraustydamos į namą jos sulaukia perspėjimo, kad siautėja serijinis žudikas, kurio taikiniu tampa šeimos, auginančios dukras. Tačiau Kolyn ignoruoja visus ženklus ir apsigyvena name. LABAI NETIKĖTAI jų namus užpuola mėgstantis moterimi persirengti Sneipas ir žmogėdra milžinas. Tada prasideda laiku ir sapnais keliaujantis, kraujo, išmatų kupinas ir baisių akimirkų pilnas košmaras.
Kas iš tikro gerai
Filmo režisierius kuria filmus jau 15 metų, todėl juosta techniškai yra tvarkinga. Kamera retai stovi vietoje, viskas atrodo tinkamai sufokusuota ir atskirų scenų struktūra visada turi tinkamą pradžią ir pabaigą. Filmo aplinka, kostiumai ir pats laiko tarpas, per kurį vyksta filmo veiksmas, yra labai tinkami tam, ką norima parodyti. Grimas buvo tinkamai sukurtas visiems personažams, išskyrus tuos atvejus, kai mūsų jaunosios pagrindinės veikėjos turėjo atrodyti nuskriaustos ir sumuštos, tačiau jos vis tiek atrodė nepriekaištingai. Tempas, kuriuo juda filmas, yra labai greitas, nebuvo daug laiko apmąstyti, kas nutiko praeitoje scenoje, kadangi be pagrindinio nebuvo jokio šalutinio siužeto. Filmas niekada nestovi vietoje.
Kas iš tikro blogai
Filmas nėra nei kiek baisus, visi momentai buvo skirti šokiruoti savo šlykštumu ir kraujo efektais. Daugelis filmo įtampos momentų buvo staiga nutraukti kokiu nors dideliu dūžiu, objekto nukritimu iš nesąmoningos vietos ar tiesiog dideliu garsu su po to sekančiu kraupiu vaizdeliu. Šie momentai tiesiog privertė krūptelėti ir trukdė natūraliai filmo eigai. Filmo garso takelis taip pat nėra niekuo įsimintinas. Didžiausia problema su filmu yra aktoriai, visų pasirodymas – stebinančiai blogas, tačiau labiausiai mane nudžiugino mergaičių motiną Kolyn vaidinusi Mylène Farmer, kurios gimtoji kalba yra prancūzų, tačiau filme ji šneka anglų kalba ir jos balsas yra be galo panašus į Tommy’o Wiseau’o iš kultinės tiek blogos, kad jau tampančio gera „dramos“ „Kambarys“ (angl. „The Room“). Filme taip pat yra net keli bandymai pravirkdyti aktores, tačiau joms nelabai sekėsi…. Bet visą laiką jos atrodė nepriekaištingai, tai bent šis tas.
Kas netyčia gerai
Šis filmas yra nesuvokiamas, nelogiškas ir vienas kvailiausių filmų, kuriuos esu matęs. Aš atsisakau patikėti, kad šis projektas turėjo scenarijų, nes bet kam, perskaičiusiam šį scenarijų, taptų aišku, kad niekas nesuprantama. Nuo pirmų 5 filmo minučių visos trys pagrindinės veikėjos atrodė kaip kvailiausios moterys istorijoje. Jų nesuvokimas ir sprendimai buvo tiek absurdiški, kad aš sirgau už jų pergalę iš gailesčio. Viduryje filmo įvyksta istorijos posūkis ir jis yra tiek absurdiškas, kad po jo galėjo vykti bet kas, ir tai nebūtų nieko nustebinę. Ir labai gerai, kad juostoje toliau ir daroma viskas, kas tik šovė į režisieriaus galvą:kai kurios scenos buvo tokios nelogiškos ir šlykščios, kad negalėjau sustoti juoktis, išskyrus tą atvejį, kai mano saldų juoką vienai sekundei nutraukė netikėtas stiprus garsas ir baisus vaizdas. Kiek vėliau filme įvyksta antrasis posūkis, kuris, manau, turėjo parodyti, kad viskas, ką matėme iki dabar, vis dėl to turėjo prasmę, tačiau nemanau, kad susieti keliones laiku su „viskas buvo tik sapnas“ ir po to pasakyti:„bet iš tikrųjų buvo taip“labai padėjo suprasti šią istoriją, bet aš vertinu kūrybingumą. Aš esu užtikrintas, kad režisierius visko nedarė specialiai, nors kelis momentus pradėjau abejoti savimi, nes filmo personažai lygiai du kartus filmo metu patys paminėjo, kaip viskas yra kvaila.
Reziumė
„Vaiduoklių žemė“ (Angl. „Ghostland“) yra nesuvokiamas, šlykštus ir blogai nuteikiantis filmas. Jis neturi scenarijaus, talento ar meilės sau, jis tik nori parodyti kuo šlykštesnes akimirkas ir pašiurpinti žiūrovus. Per stebuklą visi jo bandymai yra nevykę ir jis tampa netyčine komedija, nors nepalyginsi su šio mistinio žanro klasika kaip „Kambarys“ar „Miami Connection“, jis gali būti vertas pamatyti šio, ir tik šio žanro mėgėjams.
Komentarai
Nesutinku visiškai, aš rašau 7,5 vertinimą.