Troliai Mumiai Rivjeroje

Moomins on the Riviera

Kas nežino Trolių Mumių? Šie suomių rašytojos, H. C. Andreseno premijos laureatės Tove‘s Jansson (1914 – 2001 m.) 1945 m. sukurti draugiški, kiek į begemotus panašūs padarėliai, gyvenantys Mumių slėnyje kartu su dar gausybe kitų gyvybės formų (snorkais, miumlomis, filifjonkomis, hemuliais, hatifnatais), šiemet švenčia garbingą septynesdiašimtmetį, ir sudaro reikšmingą Suomijos eksporto dalį. T. Jansson ne tik rašė istorijas apie Trolius Mumius, bet ir pati jas iliustravo – tad galima sakyti, kad visas Trolių Mumių pasaulis yra išimtinai T. Jansson fantazijos vaisius. Be devynių knygų, pasakojančių apie Mumių slėnį ir jo gyventojus, dar yra išleista penkios paveikslėlių knygos, bei daugiau kaip septyniasdešimt komiksų knygelių. Būtent viena jų – „Troliai Mumiai Rivjeroje“ (publikuota 1955 m.) tapo pirmojo ilgametražio animacinio filmo apie Trolius Mumius pagrindu.

Kaip ir kasmet vasarą Mumių šeima rengia šventę Mumių slėnio gyventojams. Muminuko tėtis degina didžiulį laužą, šaudomi fejerverkai, mama vaišina svečius gėrimais. O tuo metu jūroje plaukia piratų laivas, gabenantis ne tik lobį, bet ir dvi įkaites. Per rūką pamatę šviesą, Muminuko tėčio kūrenamą laužą jie palaiko švyturiu ir pasuka jo link. Piratų laivas užplaukia ant uolų ir pradeda skęsti. Piratai palieka laivą su visu geru ir su abiem belaisvėm. Vėliau Muminukas vieną jų, įkritusią į vandenį ir beviltiškai besikepurnėjančią, išgelbsti. Paaiškėja, kad išgelbėtoji – Miumlos dukra, į piratų nelaisvę patekusi su savo patrakėle dantingąja sesute Mažąja Miu. O štai Freken Snork tuo tarpu varto blizgančius žurnalus, žavisi istorijomis apie Odri Glamūr ir svajoja nukeliauti į Rivjerą… Galiausiai Muminuko tėtis nusprendžia, kad kelionė į Rivjerą – visai neprasta mintis, tad visa Trolių Mumių šeima, Freken Snork, mažas juodas padarėlis ir slapčiomis į laivą patekusi Mažoji Miu išplaukia Rivjeros link. Patyrusi tik keletą mažų nesklandumų (ar, gal tiksliau – nuotykių) visa kompanija pasiekia Rivjerą, kuri juos pasitinka akinančia prabanga. Palaikę tai svetingumo ženklu, Troliai Mumiai ir kiti jų kompanionai įsitaiso karališkuose apartamentuose ir bando įsijausti į Rivjeros gyvenimą. Geriausiai tai sekasi daryti Muminuko tėčiui, kuris netrunka susirasti įdomių pašnekovų, tokių kaip markizas Mongaga, ir Freken Snork, kuri visa galva pasineria į Rivjeros prabangą, sutinka savo dievaitę Odri Glamūr ir sužavi tokį šaunuolį Klarką. Tuo tarpu Muminukas ir jo mama jaučiasi truputį nejaukiai – bet jei Muminuko mama dar bando pagerinti nuotaiką sukurdama namams artimą aplinką, tai Muminuką begėdiškas Freken Snork flirtavimas su akivaizdžiu mergišiumi Klarku tik liūdina ir niekas Muminuko negali paguosti.

Jei esate iš tų vaikų kartos, kuri neįsivaizduojamoje savaitgalio ankstybėje keldavosi ir tuo pačiu versdavo iš lovos tėvus, vien tam, kad galėtų pažiūrėti LRT (tuometinės LTV) laidą „Vyturiams ir pelėdžiukams“, turėtumėte prisiminti ir jų rodytą japonų animacinį serialą apie Trolius Mumius (serialas sukurtas pagal Trolių Mumių knygas). Tad jei vis tik prisimenate tą serialą, tai „Troliai Mumiai Rivjeroje“, deja, gerokai nuliūdins. Nes… čia Troliai Mumiai – ne tokie, prie kokių esame įpratę iš skaitytų knygų ar žiūrėtų animacinių serialų. Galima netgi sakyti, kad „Troliai Mumiai Rivjeroje“ – tai labiau suaugusiems, nei vaikams skirta Trolių Mumių istorija. Suomijoje prieš „Trolių Mumių Rivjeroje“ premjerą netgi pasirodė įspėjimų tėvams ir globėjams, kadangi šio filmo personažai vartoja alkoholį ir apie tai nedviprasmiškai kalba, flirtuoja ir žaidžia azartinius žaidimus. Žinoma, vertinant iš suaugusio žiūrovo pozicijos – tai nieko ypatingai šokiruojančio ar peržengiančio ribas; tačiau kadangi animaciniai filmai a priori yra skirti vaikams (tuo labiau animaciniai filmai apie Trolius Mumius), tai pavyzdys jaunajai kartai vis tik, švelniai tariant, abejotinas.

Tai kas vis tik negerai su šitais Troliais Mumiais, nuvykusiais į Rivjerą? Na, visų pirma, įprasčiausia aplinka Troliams Mumiams yra Mumių slėnis ir jo apylinkės. Tiesa, Troliai Mumiai daug keliauja (vertėtų prisiminti ištisą knygą „Muminuko tėčio memuarai“, kurioje suguldyti jo prisiminimai apie keliones laivu „Juros orkėstras“), tačiau visa tai neperžengia Mumių pasaulio ribų. O štai Rivjera yra toks tolimas kraštas, prabanga spindintis krantas, kuris tam jaukiam Mumių pasauliui nepriklauso. Iš esmės Trolių Mumių viešnagė Rivjeroje klostosi pagal blogiausią „Kaimiečiai Beverlyje“ („The Beverly Hillbillies“, 1993 m.) scenarijų – tėčiui nusprendus, kad visa šeima kartu su Freken Snork ir Mažąja Miu yra aukštuomenė, nors tiksliai ir nesuprasdami, kur pateko, Mumiai bando dėtis tąja aukštuomene, tačiau daug ko nežinodami savo elgesiu tik atkreipia aplinkinių dėmesį. Be abejo, čia galima įžvelgti filmo kūrėjo pastangas akcentuoti, kad ne materialus turtas ir ne paviršinis blizgesys yra tikrosios gyvenimo vertybės, tačiau tai taip ir lieka tik gerais ketinimais – stipresnio akcento, padedančio susiorientuoti filmo vertybių skalėje nėra.

Kitas trūkumas – personažai. Žiūrint „Trolius Mumius Rivjeroje“ kai kuriuos personažus sunku ir beatpažinti. Ir ne dėl išvaizdos. Pirmiausia tai taikytina Muminuko tėčiui ir ypač Freken Snork. Įprastai į nuotykius linkęs bei filosofuoti mėgstantis Muminuko tėtis Rivjeroje atrodo kaip visiškai nuo šeimos atitrūkęs snobas ir hedonistas, o Freken Snork – iš viso tampa, ko gero, labiausiai erzinančiu personažu. Vietoj jautrios, nedrąsios, tačiau šiek tiek koketiškos įprastos Freken Snork matome kaprizingą, tuštybės blizgesio apakintą, neištikimą Freken Snork. Muminukas šiame filme atrodo neryžtingas, nors paprastai jam drąsos netrūksta. Gal tik Muminuko mama ir Mažylė Miu yra arčiausiai įprastinės versijos – pirmoji – globėjiška ir visuomet pasirūpinanti aplinkiniais, antroji – pašėlusi nutrūktgalvė.

Filmo kūrėjai neišvengė klaidų. Nors ir panaši į Trolius Mumius, Freken Snork iš tiesų yra snorkė – nuo Trolių Mumių snorkai skiriasi tuo, kad keičia kūno spalvą, priklausomai nuo juos užplūdusių emocijų, tačiau Freken Snork Rivjeroje visąlaik išlieka tokios pačios spalvos. Mažylė Miu Trolių Mumių istorijoje pirmą kartą paminėta 1950 m. išleistoje knygoje „Muminuko tėčio memuarai“ – tad Muminuko tėčiui tiek Mažoji Miu, tiek Miumlos duktė ir kitos miumlos yra jau senokai pažįstamos, tačiau Muminukui išgelbėjus skęstančią Miumlos dukerį, Troliai Mumiai klausia, kas ji tokia. Tačiau Mažoji Miu žino Snusmumriko vardą, nors filme jie nei susipažįsta, nei Troliai Mumiai apie jį ką nors pasakoja.

„Troliai Mumiai Rivjeroje“ – pastatytas gana griežtai laikantis to paties pavadinimo komikso, tačiau į filmą įtraukti elementai ir iš kitų istorijų: „Troliai Mumiai ir dykumos sala“, „Muminuko mamos tarnaitė“, „Mumių slėnis virsta džiunglėmis“ bei „Muminukas ir šeimos gyvenimas“. Filmo vizualiniu pagrindu taip pat tapo T. Jansson originalūs komiksai – stengtasi į ekraną personažus perkelti kaip įmanoma tiksliau. Visas filmas pieštas ranka.

Vizualioji filmo pusė atrodo gerai. Taip, tai ne 3D ir ne kompiuterinė animacija, tačiau vargu, ar kas labai norėtų, kad Troliai Mumiai kino ekranuose atgytų būtent tokiom formom. „Troliai Mumiai Rivjeroje“ – tai gražus tvarkingos 2D animacijos pavyzdys. Originaliai išspręstas perėjimas iš vienos scenos į kitą. Vienintelis galbūt kiek trikdantis dalykas – filmo kūrėjai panaudojo truputį per daug geltonos spalvos (kita vertus, tokiu būdu spalviškai atsikiriamos dvi erdvės – šiaurietiškas Trolių Mumių slėnis yra mėlynas, o visa auksinės saulės šviesos užlieta Rivjera – geltona). Taip pat kiek chaotiškas vaizdo montažas filmo pradžioje – žiūrovams, vis tik kokiu nors būdu nežinantiems apie Trolius Mumius, o tuo labiau mažesniems vaikams, dėl jau pačioje filmo pradžioje užplūstančios personažų gausos, gali būti sunku susiorientuoti, o šokinėjimas nuo Trolių Mumių šeimos ir jų draugų prie piratų laivo viską tik dar labiau supainioja.

Jei dėl vaizdo iš esmės didesnių priekaištų nėra, tai garsas jų nusipelno dvigubai. Sunku pasakyti, kokios kokybės yra originalus suomiškas įgarsinimas, tačiau lietuviškas dubliažas yra vienas prastesnių. Vienas didžiausių nusivylimų – visiškai netinkamai parinktas Snusmumriko „balsas“ – nors šis personažas apskritai mažakalbis ir šiame filme šneka taip pat nedaug, jį įgarsinęs aktorius primetė Snusmumrikui visai nebūdingos arogancijos. Jau nekalbant apie Muminuką ir Muminuko tėtį. Bandymas mėgdžioti prancūzišką akcentą kartais pasiteisina, tačiau kai kur pereina į labiau arabams nei prancūzams būdingą tarseną. O pats klaikiausias dalykas, kokį tik galima sugalvoti – tarmišku dialektu prabylantys „užsieniečiai“ personažai. Tą, beje, jau teko išgirsti lietuviškai dubliuotame „Madagaskaras 2”, kur niujorkietė kovinė bobulė lyg niekur nieko aplinkinius vanoja žemaitiškai. Taip lygiai ir čia – Rivjeros gyventojams, pasirodo, nesvetimos įvairios lietuviškos tarmės. Nežinia, ar dėl lietuviško dubliažo, ar dėl kitokių priežasčių, filmo garsas buvo smarkiai per stiprus.

Prie garsinimo trūkumų priskirtinos ir vertimo klaidos – knygose įprastai verčiama Mažoji Miu, o ne Mažylė Miu (filme, tiesa, susimaišoma – bent vieną kartą išsprūsta ir teisingas vardas). O jos vyresnė sesuo šiaip jau yra Miumlos dukra, o ne Miumla (na bet čia jau pačių filmo kūrėjų klaida. Kita vertus, Trolių Mumių pasaulyje dažnai nutinka taip, kad tam tikros rūšies padaro vardas sutampa su bendriniu rūšies pavadinimu – taigi tiek Miumlos dukra, tiek Mažoji Miu yra miumlos).

„Troliai Mumiai Rivjeroje“ – šiek tiek nuviliantis pasakojimas apie pamėgtus personažus. Žinoma, smagu išvysti Trolius Mumius didžiajame ekrane, tačiau akivaizdu, kad filmo kūrėjai (filmą režisavo prancūzas Xavier Picardas ir suomė Hanna Hemilë) vis tik nesugebėjo pagauti ir perteikti tos Trolių Mumių „dvasios“, kuri prieš septyniasdešimt metų ir sužavėjo visą pasaulį. Nors vizualiai filmas atrodo gražiai, o kokybiška 2D animacija sukelia lengvą nostalgiją ir tuo pačiu išsiskiria iš šiuolaikinio 3D animacijos srauto, šioje juostoje nei jaunesni, nei vyresni žiūrovai neras tai, ko galima būtų tikėtis – pirmieji ramaus, gal truputį neįkyriai moralizuojančio, tačiau pilno nuotykių pasakojimo, antrieji – atgaivintų vaikystės prisiminimų.

6.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
4.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Žiūrovas / 2015 birželio 21

    tai čia taip išeina,kad suomiai perkūrė šį filmuką,nes kiek žinau yra senas japonų anime

  2. Viktė / 2015 birželio 22

    Sunku atsakyti, ar perkūrė, reikėtų tuomet pažiūrėti visą Trolių Mumių filmografiją (visus serialus ir trumpametražius filmus), kurią sudaro aštuoniolika ekranizacijų. Taip, ko gero žinomiausia yra japonų versija, tačiau Trolius Mumius į ekranus yra perkėlę ir vokiečiai, ir suomiai, ir švedai, yra bendras vokiečių, austrų projektas, bendras olandų suomių ir japonų projektas, netgi SSRS yra sukūrusi dvi skirtingas Trolių Mumių versijas. „Troliai Mumiai Rivjeroje“ – bendras prancūzų ir suomių darbas, kurio pagrindas – komiksas, o ne kuri nors iš devynių knygų. Paprastai daugiausia ekranizuojamos būtent knygos („Burtininko skrybėlė“, pvz.).