Toras 2: Tamsos pasaulis

„Vieningi broliai“

Televizinių serialų guru, režisierius ir scenaristas Alanas Tayloras, kurio filmografijoje puikuojasi tokie pasaulio pripažinti projektai kaip įtempto siužeto trileris „Įstatymas ir tvarka“, kruopšti kalėjimo drama „Ozas“, mergaitiškas „Seksas ir miestas“, kultinis mafijozų temos šedevras „Sopranai: mafijos kronika“, istorinis epas „Roma“, stilingi „Reklamos vilkai“, gangsterinis šedevras „Sausas įstatymas: mafijos gimimas“ bei fantasy žanro didingas epas „Sostų žaidimai“, pristato savo pirmą pilnametražį darbą, kuris be abejonės turėtų perspjauti originalą.

Režisierius kviečia žiūrovus dar sykį atsidurti pasakiškame Asgarde ir iš arčiau susipažinti su kitais dangiškos karalystės gyventojais, kurie trokšta sunaikinti visą žmoniją taip pat, kaip kadaise norėjo Lokis. Filme petys į petį stosite kartu su galinguoju Toru pasipriešinti piktadariams, norintiems pakenkti Žemei.

Apie ką mes čia…

Praėjo daug metų nuo to laiko, kai Asgardo princas ir griaustinio Dievas Toras išgelbėjo Žemę nuo savo piktavališko brolio Lokio ir paliko nežinioje mylimąją Džeinę. Per tuos metus jis tapo vienu iš Keršytojų, kurie buvo priversti antrą sykį sustabdyti Lokį, tačiau liūdesys ir noras vėl pamatyti savo išrinktąją nugalėjo. Atsirado naujas priešas, daug kartų stipresnis už jo brolį, todėl Toras nedelsdamas imasi veiksmų ir susisiekia su Džeine. Tačiau norėdamas laimėti šį mūšį, jis turi kreiptis pagalbos ir pas savo didžiausią priešą – Lokį.

Kūrinio vidus

Kai tik 2008 metais pasirodė „Geležinis žmogus“, niekas net įsivaizduoti negalėjo, kad viskas peraugs į vieną didelę „Marvel“ šeimos epopėją, todėl dabar kiekvienais metais žiūrovai ir komiksų gerbėjai maitinami naujomis ir labiau išradingesnėmis mėgstamų superdidvyrių ekranizacijomis. Prasidėjus pirmajai „Keršytojų“ fazei, griaustinio Dievo pilnametražis pasirodymas įvyko 2011 metais ir, tiesą pasakius, filmas gavosi gana nykus, su tiesiog apgailėtinu trimačiu vaizdu, kurį išpeikė tiek žiūrovai, tiek kino profesionalai. Pasiruošti antram filmui prireikė dviejų metų ir svarbiausia – šį kartą kūrėjai atsakingiau ėmėsi ekranizacijos, pasinaudodami seniausiais Toro komiksais, todėl galiausiai rezultatas gavosi žymiai geresnis.

Antra „Keršytojų“ fazė neša labai daug naujovių, o pirmas šio etapo filmas „Geležinis žmogus“ tapo pirmiausiu nusivylimu iš visų kol kas pasirodžiusiu ekranizacijų. Dėl to, iš Toro antro solinio projekto buvo tikimasi labai daug. Visi lūkesčiai pasiteisino ir gaunamas vienas geriausių šių metų žanro projektų.

Siužetinės linijos pateikimas ir paties scenarijaus išradingumas leidžia susipažinti su dar nematyta Asgardo puse. Žiūrovui pristatoma ne tik karalystė, bet ir jo gyventojai, papročiai bei nauji priešai. Juostoje dominuoja vien tik greitai vystomas veiksmas, todėl nėra jokių kalbų apie nuobodulį. Nemažai vietos užima šmaikštūs pokalbiai ir scenos, kuriose galima garsiai pasijuokti. Kur jau kur, bet „Marvelo“ filmuose tai būtinas atributas. Didžiausias dėmesys skiriamas scenoms su Lokiu, kuriose kiti veikėjai šaiposi iš jo. Visgi išdidus karys ir pusdievis, kuriam visa žmonija buvo prie kojų, tampa nieko vertu pastumdėliu.

Juostoje taipogi netrūksta vietos dramai ir meilei. Šis neįkainojamas jausmas pateiktas gražiai, o atsidavimas ir pažadas, kurį Toras įvykdo, priverčia net susigraudinti. Moterys prisižiūrėjusios tokių scenų iš karto pasakys, jog tokių vyrų nebūna, tačiau kas ten žino, gal kažkur giliai pasaulyje gyvena riteriškų pažiūrų jaunuoliai, kurie kaip ir Toras myli širdimi, o ne… Na, manau supratot mano mintį.

Kaip ir pirmtake, daug dėmesio skiriama personažams, kas negali nedžiuginti. Toras pristatytas visiškai kitaip, jis ramesnis, susivaldęs ir tam tikrose vietose jautėsi jo jautrumas. Lokis priešingai, vis dar neapykantos valdomas, stengiasi klasta išvilioti vis daugiau naudos. Smagu, jog į filmą sugrįžo Džeinė su visa savo komanda. Jos tikrai trūko „Keršytojuose“ ir geriausi griaustinio Dievo bičiuliai, kurie suteikė nemažai juoko. Pagrindinis antagonistas nėra toks charizmatiškas kaip Toro brolis, tačiau ne visą laiką galima eksploatuoti vargšą Lokį piktadario vaidmeniui. Gavosi išties epinis dviejų galiūnų mūšis. Palyginus su jau minėtu „Geležiniu žmogumi 3“, „Toro“ tęsinys jį lenkia dvigubai, o kartu dar tampa vienų geriausių „Marvel“ filmų.

Pasibaigiant juostai norisi, kad veiksmas toliau rutuliotųsi, kol galiausiai būtu galima vėl pamatyti visą „Keršytojų“ komandą. Deja, dažniausiai geriausi dalykai pasibaigia greitai. Atėjus finaliniams juostos titrams, kaip visada žiūrint „Marvelo“ komiksų ekranizacijas, tenka palaukti ir pamatyti paslėptą sceną juostos gale, kuri, tiesą sakant, pati geriausia, kurią tik teko matyti visuose ankstesniuose filmuose apie superherojus. Su tokiu solidžiu akcentu tenka laukti 2015 metų ir epinio „Keršytojų“ sugrįžimo.

Techninė juostos pusė

Vizualiai antra dalis labai pasitempė, todėl šį kartą netenka stebėti visiškai nenatūralaus Asgardo vaizdo, kurį matėme pirmtake. Žinoma, viso šito privalumai – juostoje naudojamos tikros dekoracijos, o ne vien kompiuterizuoti vaizdai. Tiesa, kaip ir pirmojoje dalyje, trimatis vaizdas gana silpnas. Labai sutamsintas filmo vaizdas priduoda tinkamos atmosferos, juk juosta vadinasi „Tamsos pasaulis“, tačiau čia jau buvo pernelyg tamsu. Dėl to peržiūros metu negalima deramai pasimėgauti kokybiškais specialiaisiais efektais.

Garso takelis, kuriame irgi netrūksta savito charakterio ir išskirtinumo padeda ritmingai susidoroti su priešais, todėl epinis filmo tonas dar labiau pabrėžia, jog ši dalis skiriasi nuo pirmosios kaip diena ir naktis. Puiki muzikinė palyda prideda filmui solidumo, kuris nė kiek nenusileidžia 2012 metų pelningiausiam kino projektui.

Operatoriaus darbas labai skiriasi nuo pirmtako. Iš vienos pusės, gal ir gerą sprendimą padarė filmo režisierius, kad atsikratė kampais filmuojamų scenų, tačiau iš kitos – istorijos tęstinumas šiek tiek nukenčia, nes matome visiškai kitokį bendrą vaizdą.

Filmo garso montažas toks pats galingas kaip ir Toro sviedžiamas Mjolniras. Stiprus garsas, privedantis prie tam tikros estetiškos būsenos ir pojūčių, tampa vienu labiausiai išraiškingu filmo aspektu. Įspūdingas filmo pateikimas. Prie bendro stiprumo prisideda kokybiškas montažas, kuris nesugadina siužetinės linijos tęstinumo ir bendro istorijos pateikimo, viskas tampa aišku ir nėra nesusipratimų su scenarijumi.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienas iš maloniausių filmo momentų – sugrįžta visas originalus kolektyvas. Prisiminkime „Geležinį žmogų 2“, kai Roudis buvo pakeistas kitu aktoriumi.

Trečią kartą suvaidinęs griaustinio Dievą Torą, aktorius Chrisas Hemsworthas, būtent šiam personažui turi būti dėkingas dėl savo karjeros pakilimo. Visiškai pasikeitęs ir naują šukuoseną turintis aktorius galėtų reklamuoti šampūną, tačiau savo vaidmenį jis atliko puikiai.

Kaip ir galima buvo tikėtis, filmo metu dėmesį labiausiai pritraukia Lokio personažo atlikėjas britas Tomas Hiddlestonas, kuris dėl savo populiarumo irgi turi būti dėkingas klastos Dievo personažui. Visą laiką išsišiepęs, savimi patenkintas ir klastingas Lokio veikėjas tampa tikra dovana visam filmui. Tai pats stipriausias Lokio pateikimas.

Žavioji Natalie Portman po kelių metų pertraukos nuo kino ir vėl džiugina akis. Tiesiog žavus ir be galo šiltas personažas, kurį gali įsimylėti bet kas. Nesvarbu, ar tai paprastas vyrukas ar Dievas.

Filmą papildo ir kino legenda, charizmatiškasis Anthnony‘is Hopkinas, kuris kaip ir pirmtake, pasirodo labai epizodiškai, tačiau įsimintinai.

Antagonisto vaidmenį atlikęs Christopheras Ecclestonas irgi gana vaizdžiai parteikė savo personažą, bet, kaip jau buvo minėta, blogiukas neturi tokios charizmos kaip Lokis, todėl jo pasirodymas buvo blankiai nustumtas į šoną.

Juostoje galima pamatyti dar ir tokius aktorius ir aktores kaip Ray‘us Stevensonas, Rene Russo, Idrisą Elbą, Jaimie Alexander, Kat Dennings, Stellaną Skarsgardą ar Chrisą O‘Dowdą. Visi jie pridėjo juostai savitos charizmos ir stiprumo.

Verdiktas

„Toras 2: Tamsos pasaulis“ – tai žymiai solidesnis ir prabangesnis griaustinio Dievo pasirodymas didžiosiose ekranuose nei jo nykus 2011 metais pasirodęs pirmtakas. Filme netrūksta kvapą gniaužančio ir kokybiškai apdoroto veiksmo, nuostabių personažų ir nenuobodaus siužeto, puošiančio vaizdingai atkurtą Asgardą.