„Advokatas visiems“

Legendinis režisierius, scenaristas ir prodiuseris, „Svetimo“, „Bėgančio skustuvo ašmenimis“, „Gladiatoriaus“ ir „Prometėjo“ kūrėjas Ridley‘is Scottas, pristato vieno populiariausių mūsų dienų JAV rašytojų Cormaco McCarthy knygos (scenarijaus) ekranizaciją, kurią jau ilgą laiką bando ekranizuoti Holivudo studijos. Nė viena nesiryžo šiam sunkiam žingsniui ir tik dėka tokio meistro susidomėjimo kaip seras Scottas, ekranizacija išvydo dienos šviesą.

Režisierius kviečia pasinerti į pavojingą apgaulių ir azarto nusikaltėlių pasaulį, kuriame vadovaujamasi vos keliomis taisyklėmis, tačiau dėl jų nepaisymo ir sulaužymo gresia žiaurus likimas.

Apie ką mes čia…

Kai kas nors sulaužo įstatymą ir jau nėra kitos išeities, kviečiamas jis – patarėjas. Sugebantis išsisukti iš įvairiausių keblių situacijų, patarėjas įpainiojamas į pavojingą nusikaltėlių žaidimą, kuriame jis pats tampa auka. Neturintis kitos išeities, patarėjas bando išsiaiškinti, kas bando jį sužlugdyti ir koks viso šio žaidimo tikslas.

Kūrinio vidus

Pati knyga (scenarijus) nors ir yra viena blogiausių rašytojo karjeroje, tačiau laukti ekranizacijos iš paties sero Ridley‘o Scotto buvo verta. Pasidarė įdomu, kaip kino meistras sugebės į didįjį ekraną perkelti tokią sudėtingai painią istoriją, kuri pavaizduota literatūriniame kūrinyje. Bandymas būtų neblogas, jeigu režisierius dar labiau nesupainiotų visos „Patarėjo“ schemos, kuri galiausiai pavirto į neskoningą chaosą.

Vienas didžiausių filmo minusų, privedęs jį prie tokio nemalonaus pavidalo, tai istorijos pateikimo būdas. Visiškai jokio tęstinumo, jokios intrigos ir svarbiausia – neliko pačios idėjos. Rodomas prabangus gyvenimas, nusikaltėlių kasdienybė ir daugiau nieko. Žinoma, tenka pripažinti, jog viskas pateikiama labai stilingai ir skoningai, kalbant apie estetinę juostos pusę, kurioje vietos randa ir prabangūs automobiliai, ir vilos, ir net dresuoti gepardai. Deja, to nepakanka, nes gražiais ir blizgančiais daiktais visko mačiusį žiūrovą pakerėti itin sunku. Filmas savo struktūra ir tematika primena praeitų metų Olivero Stouno trilerį „Laukiniai“. Toks pats varganas ir neskanus banditų šou.

Juostoje didžiausią siužetinės linijos eigos dalį sudaro dialogai, kurie tik keliose vietose įgauną tikrą knygos prasmę ir bent kažkiek atspindi autoriaus viziją. Prie pašnekesių pridedamas smurtas, kuris tik keliose vietose atrodo pernelyg šlykščiai, tačiau būtent tos vietos ir tampa stipriausiomis viso filmo scenomis. Galvos krenta laisvai ir gana meistriškai, tad viskas virsta į realų ir kraupų nusikaltėlių vykdomą kerštą prieš savo skriaudikus. Taip ir pasibaigia juosta, kurioje nieko nėra aiškaus, o visiškai nesirutuliojanti istorija tampa tik nuobodžiu reginiu kiekvienam. Jokio trilerio, jokio veiksmo, jokios dramos. Net sunku įvardinti šio filmo žanrą. Blogiausia, kad finale neparodoma pati esminė knygos scena, todėl žiūrovas pats turi nuspręsti kaip viskas baigėsi. Visgi čia nėra taip vadinamas „mind fuckas“, kad režisierius manipuliuotų tokiais manevrais, bet turime ką turime. Neskoningas filmas apie nieką, kurio dvejų valandų trukmė tampa tikra kankyne.

Istorija pateikiama tragiškai, tačiau ir joje atsiranda kelios neblogos ir gana šviesios akimirkos. Visų pirma – tai filmo herojai ir jų pateikimas. Seksualumu trykštanti Malkina ir jos išsidirbinėjimai ant mašinos stiklo verti didelio dėmesio, o ir pats personažas atrodo labai jau „Femme Fatale“, kas priduoda gracijos ir paslaptingumo. Deja, Patarėjas visiškai neatskleidžiamas taip, kaip turi būti. Nykus ir pilkas personažas, ko negalima pasakyti apie Reinerį ar Vestrejų. Charizmatiški ir įdomūs veikėjai, kurių likimas bent jau pateikiamas deramai, kaip ir turi būti. Antra – žaidžiant su filmo herojais, režisierius ir scenaristas istoriją pritaikė prie jų, o ne atvirkščiai, todėl iš dalies ir gavosi toks chaotiškas bendras vaizdas, kuris sugadino filmo peržiūrą.

Techninė juostos pusė

Labai nykus filmo scenarijus ir istorijos patiekimas nesugadino bendro vizualinio filmo grožio, kuris kaip ir daugelyje Scotto filmų yra aukščiausios kokybės. Fonas ir spalvų išdėstymas bei atmosferos sukūrimas yra kokybiškiausia viso bendro vaizdo dalis, todėl akims yra į ką pažiūrėti, o tuo pačiu pajausti visą Meksikos grožį.

Prie grožio pateikimo prisideda labai stilingas operatoriaus, Dariuszo Wolskio darbas, kuris visas scenas nufilmavo taip, lyg žiūrėtume prabangų muzikinį klipą arba kokią nors Armani reklamą. Žaviai ir kartu mįslingai atkurtas knygos vaizdas ir kruopštus priartinimas prie kiekvienos detalės rodomos ekrane.

Garso takelis nelabai išskirtinis, tačiau keliose filmo vietose būtent jis ir gelbėja nuo nuobodulio. Kelios visai pakenčiamos muzikinės kompozicijos sugeba pagyvinti bendrą vaizdą akimirksniu, tačiau pasibaigus grojaraščiui ateina nyki ir pilka rutina.

Filmo montažas labai kraupus, nors žinant, kad scenarijus pateiktas tiesiog apgailėtinai, tai prie viso chaoso dar prisideda scenų sujungimas, kurios dar labiau supainioja situaciją rodomą ekrane, kas galiausiai tiesiog pavirsta į vieną niekam tikusį vaizdą, primenantį neseniai matytą filme „Mačetė žudo“. Žinoma, tokie palyginimai verti pragaro vartų, tačiau kitaip ir būti negali. Kai viename filme viskas dar paaiškinama dėl žanro, tai kitame visiškai nesuvokiama, kaip toks kino meistras kaip Ridley‘is Scottas galėjo nusiristi iki tokio dugno.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kai filmuose susirenka toks galingas geriausių aktorių paradas, kiekvienas iš jų tampa auka dėl ekrano stokos, todėl juostoje sunkiai sugebama atskleisti veikėjus.

Titulinio vaidmens atlikėjas, vokietis Michaelis Fassbenderis, kurio karjera šiuo metu yra kaip niekad aukštai, ne tik kad neatskleidžia savo veikėjo, bet dar ir nesugeba išsiskirti iš minios. Galiausiai matome identišką vaizdą, kaip kitose panašaus pobūdžio filmuose, kuriuose jis nusifilmavo. Jokios aistros ir tik einant link filmo pabaigos jis pradeda išspausti jausmus ir rodyti emocijas. Šiek tiek gaila, žinant kokį didelį potencialą jis turi.

Bradas Pittas ir Javieras Bardemas, kurie vaidina labai panašius, tačiau kartu ir gana skirtingus veikėjus, pasirodo puikiai, ypač ispanas, kuris gali drąsiai įnešti į savo karjeros bagažą dar vieną išskirtinės šukuosenos veikėją. Ironiška, tačiau jis vaidino dar kitoje Cormaco knygos ekranizacijoje, 2007 metų filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, už kurią gavo Oskarą ir taip pat išsiskyrė ypatingai keista šukuosena.

Penelope Cruz gavo pernelyg mažą vaidmenį, todėl filmo metu visiškai neįkyrėjo savo specifiniu akcentu. Užtat kita aktorė, papildžiusi kolektyvą po to, kai Angelina Jolie paliko projektą, atrodė stulbinančiai. Cameron Diaz atliko vieną geriausių savo karjeros vaidmenų, o kartu kelis kartus priverčia nurausti stebint jos išsidirbinėjimus prieš vyrus.

Toks charizmatiškas ir gana stiprus juostos kvartetas gelbėja filmą nuo visiško fiasko, todėl kam jau kam, bet būtent aktoriams režisierius turi būti dėkingas labiausiai.

Verdiktas

„Patarėjas“ – tai pats blogiausias sero Ridley‘io Scotto karjeros darbas, kuriame apart gerų aktorių ir jų įsimintino pasirodymo bei kokybiškai įgyvendintos techninės pusės daugiau nėra nieko pozityvaus, o prisimenant tiesiog tragišką scenarijų ir visiškai nieko vertą siužetinę pusę, pasidaro liūdna dėl legendinio režisieriaus ateities projektų.

5.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
2.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Mhk / 2013 lapkričio 13

    Kokią čia istoriją sukūrei apie C. McCarthy knygos ekranizaciją ir ilgus bandymus ją atlikti? Jis nuo pat pradžių šį kūrinį rašė kaip scenarijų, o ne kaip novelę.

    • Dario Voitukevez / 2013 lapkričio 13

      Jo scenarijus Holivude vertinamas kaip atskiras literatūrinis kūrinys, kuris ilgą laiką gulėjo „juodam saraše“. Prieš metus žiūrėjau puikią kino laidą apie Scotto norą ekranizuoti Cormaco viziją ir būtent šis legendinis režisierius vadino tai knyga (kas aš toks, kad nesutikčiau su seru Scottu). Jis vienintelis sugebėjo tą padaryti. Nuo projekto nusisuko 3 ar 4 režisieriai. O „Scriptą“ (scenarijų) galima rasti internete, jis ten pavaizduotas kaip knyga.

    • Mhk / 2013 lapkričio 13

      Kad scenarijus yra atspausdintas ir išleistas su viršeliais, tai nedaro jo knyga (tiksliau – romanu (novel)). Pažiūrėk per Amazon Look Inside.

      Paties filmo dar nemačiau, bet C. McCarthy yra mano mėgstamiausias autorius, jo poetinė kalba yra neprilygstama. Todėl tikėtini du variantai: ekranizacija nepavyko arba scenarijus per sudėtingas masėms. Nežinau, ar klausei dialogų originalo kalba, ar skaitei vertimą, nes manau vertimo kokybė tragiška, jo prozą dar reikia sugebėt išverst.

      Dėl paties kūrinio kokybės aš abejonių neturiu – McCarthy yra vienas iškiliausių tebegyvenančių rašytojų, tačiau ekranizuoti jo kūrinius – titaniškas darbas. Coenai ir Hillcoatas susidorojo pakankamai neblogai, tačiau filmuose neatsispindi literatūrinis McCarthy gilumas, ypač The Road. Šiemetinis J. Franco Child of God matyt irgi bus nusivylimas.

      Na, bet kai pažiūrėsiu šitą, parašysiu savo nuomonę 🙂

    • Dario Voitukevez / 2013 lapkričio 13

      Lauksim 🙂

  2. Mhk / 2013 lapkričio 13

    Belaukiant – alternatyvi nuomonė http://variety.com/2013/film/columns/the-counselor-rearview-ridley-scott-1200770790/.

    Kažkaip galvoju, kad matyt filmas per sudėtingas (neįprastas) atbukintoms masėms. O šiais metais kaip tik man vieni įdomiausių filmų buvo nekonformistiniai, mažais reitingais, atmesti masinio skonio ir „ekspertų“ (jei iš žinomesnių, To the Wonder, Only God Forgives, Antiviral, Simon Killer, Spring Breakers, etc.).

  3. Anonimas / 2013 lapkričio 17

    geras filmas. ir siužetas normalus- parodo š*udinaja mafijos puse. Panašus kaip killing them softly.

  4. get lucky / 2013 lapkričio 17

    filmas tobulas, ziurejau du kartus, viskas labai skoningai, grazus dialogai, viskas isdestyta aiskiai be nereikalingu kadru…

  5. Augustinas / 2013 lapkričio 21

    patarėjas buvo vienas geriausių šių metų filmų kuriuos man teko matyti kine. kritikai tikrai atrodo, kad patingėji įsigilintį į šį filmą… kiek skaičiau tik vienodos, banalios įžvalgos. tai buvo nuostabiai nušlifuotas dialogas viso filmo metu, aktoriai iš pirmo žvilgsnio įtikinami, o pati istorija pasiliko su manimi ilgai. dar vis galvoju apie šį filmą vakaras iš vakaro. rašytojas ir režisierius manyje išaugino jausmą, ką tikrai rėtai koks filmas iššaukia iš manęs.. tai tikrai nėra prasčiausi šių dviejų kūrėjų darbai. toli gražu. jie ne tik sukūrė filmą kurį dar žiūrėsiu ne vieną kartą, bet ir leido suprasti, kad kino „kritiko“ dario tekstų yra nebeverta skaityti. dario… tai buvo pats prasčiausias jūsų tekstas „karjeroje“.

  6. Mhk / 2013 gruodžio 4

    Na, pagaliau pažiūrėjau, tai ką aš galiu pasakyti. Filmas nėra vienas iš geriausių šiais metais, bet neabejotinai įdomus, gilus, sudėtingas. Tik dabar perskaičiau šitą bandymą aprašyti filmą (neapsiverčia liežuvis vadinti recenzija), tiksliau pusę jos sugebėjau teįveikti. Apėmė tas svetimos gėdos jausmas. Jau iš pirmųjų sakinių aišku, kad net elementariai nesuprasta, apie ką yra filmas.

    „Pati knyga (scenarijus) nors ir yra viena blogiausių rašytojo karjeroje“ ? Autorius nori pasakyti, kad yra perskaitęs visas C. McCarthy knygas, kad gali pateikti tokį vertinimą? Ar tik kažkuo pasipuikuoti, nurašant svetimą mintį. Apgailėtina.

    Už dialogų aiškiai matosi rašytojo potencialas ir jo mėgstamos temos, pritaikytos ir supaprastintos kino ekranui, bet kartu neprarandančios savo gilumo. Gaila tik, kad atbukintiems žiūrovams tokie iššūkiai dažnai per sudėtingi.

    Autoriui palinkėčiau paskaityti truputį daugiau literatūros bei praplėsti savo akiratį ir žiūrėti truputį mažiau bukų filmų. Arba tiesiog apsiriboti bukų komercinių filmų aprašymais, bet kaip matau tą sėkmingai ir darote, tokių filmų aprašymai užima turbūt daugiau nei 90 procentų šito blogo. Tai siūlyčiau ir likti toje terpėje bei vengti aprašinėti filmus, kurių nelabai pavyksta suprasti.

    Galite truputį pasimokyti – http://www.7md.lt/kinas/2013-11-22/Gepardai-ir-deimantai
    Ši recenzija nėra nei labai teigiama, nei neigiama, bet ji bent jau teisingai nušviečia filmą, skirtingai nei šis rašinėlis.

    • Dario Voitukevez / 2013 gruodžio 4

      Manau, tiek filmu kiek as esu mates ir dar tokiu filmu (pradedant nuo kinematografijos istaku iki visiskai arthousinio kino) tikrai nedaug zmoniu ziuri, o cia man tiesiog reikia rasyti apzvalgas kiekvienam filmui, kuris pasirodo musu salyje (wide rls). pripazistu, 90 procentu is ju komercinis kinas, taciau ir pats komercinis kinas gali buti gerai pastatytas. Zinoma, as kaip tikras kinomanas negaliu sau leisti isspoilinti visko kas filme parodoma, todel visada einu aplinkui ir uzsimenu apie ka filmas, bet nepasakau konkrecia apie ka. O kalbant apie „Patareja“, kazkodel pasaulio kino kritikai (dauguma is ju) suvare filma dar labiau nei as. O ten tokios kritiku pavardes, jog nemanau, kad jie nesuprato filmo, todel ir as, prisiziurejes nemazai panasaus pobudzio kino jam negalejau duoti auksto balo, nes filmas be kokios nors strukturos. Tematika gera, bet jos pateikimas labai silpnas.