Režisierių ir savo kuriamų filmų scenaristų Glenno Ficaro ir Johno Requa tandemas, padovanojęs visiems šmaikščią komediją apie homoseksualų santykius „Myliu tave, Filipai Morisai“, o kartu vieną geriausių pastarųjų dešimties metų romantinių komedijų „Kvaila, beprotiška meilė“, sugrįžta su dar viena geros nuotaikos doze kriminalinėje komedijoje apie sukčių pasaulio užkulisius, kur pagrindiniame vaidmenyje atsiduria paskutiniais metais savo pasirodymais ne itin džiuginantis Willas Smithas ir karščiausia šiuo metu Holivudo naujokė Margot Robbie.
Apie ką mes čia…
Profesionalus vagišius ir sukčius Nikis vieną vakarą susipažįsta su stulbinančio grožio aferiste ir kišenvage Džes, kuri jam iš karto krito į akį. Abu jie sudarė porą, kuri švarindavo žmonių pinigus, banko korteles, bižuteriją, kol galiausiai jų horizonte nepasirodė stambesnė žuvis. Pinigai kartais aptemdo protą, o jausmai vagišių pasaulyje negali egzistuoti, todėl abu jie patraukia skirtingais keliais, tačiau, kaip bebūtų ironiška, vieną dieną jie vėl susitinka, tik jau skirtingų barikadų pusėje…
Kūrinio vidus
Tenka pripažinti, jog gana senokai nebuvo gerų filmų apie sukčius, apie aferas ir meistriškai apgalvotas vagystes. „Volstryto vilko“ neminiu, nes tai visiškai kitokio pobūdžio sukčių temos darbas. Taigi, gana gerais pavyzdžiais naujausiam režisierių G. Ficaro ir J. Requa filmui „Susikaupk“ būtų „Oušeno“ trilogija, „21“, „Itališkas apiplėšimas“, na, ir dar gal „Apgaulės meistrai“. Tačiau, filmas kiekvienam iš jų nusileidžia savo siužetinės linijos pateikimu, kuri visgi turėtų intriguoti bei įtraukti į pavojingą ir azarto kupiną apgavikų pasaulį, bet, deja, tai neįvyksta.
Filmas pasakoja apie du sukčius ir jų romantinius santykius, kurie, tiesa pasakius, nėra jau tokie romantiški. Meilė pinigams pas juos žymiai didesnė, nei vienas kitam, todėl iš karto galima pasakyti, jog viso filmo metu tarp jų nesijaučia jokio ryšio. Sekso neskaitau, nes tai tik fiziologinis pasitenkinimas, kuris šiais laikas nereiškia nieko. Pačioje pradžioje, kai tik pristatomi veikėjai ir tarp jų užsimezgusi draugystė, viskas atrodo išties neblogai. Netgi galima pajusti artėjančios, didelės aferos kvapą, bet tai tik dar vienas nusivylimas. Pirmoje filmo dalyje iki herojų praturtėjimo viskas klostėsi sklandžiai, bet kai jau atsiduriame antroje pasakojimo pusėje, režisieriai mums pateikia chaotišką ir sunkiai įžiūrimą aferą. Žinoma, pati pasakojimo maniera yra labai maloni, todėl pats filmas, nors ir nuobodus dėl užsitęsusios siužetinės linijos, atrodo lengvas.
Kitas svarbus dalykas, jog bežiūrint filmus apie sukčius ir aferas visada laukiama grandiozinio apiplėšimo, bet tai, deja, šiame filme neįvyksta. Paskutinis „darbelis“ atrodo tiesiog varganai. Ne tik, kad nėra veiksmo, bet taip pat ir patys dialogai leidžia suabejoti kūrėjų kompetencija kurti tokio pobūdžio juostas. Tai visgi ne romantinę komedija susukti. Netgi visos aferos atpasakojimas yra apipintas klišėmis, o intriga, kuri turėjo mus lydėti iki pat juostos pabaigos, išsisklaido jau jai įpusėjus. Vienintelis tikrai visai neblogas filmo papildymas – humoras. Filmas kupinas ironijos, cinizmo ir net sarkazmo, todėl peržiūra tampa gyvesnė. Bet, pripažinkime, atėjome žiūrėti filmo apie nusikaltimą ir aferą, o ne į komediją, kurioje pagrindinis herojus negali apsispręsti, kas jam svarbiau – jo ego ar pinigai.
Scenarijus tikrai nėra iš pačių geriausių, todėl pernelyg nesinori išpasakoti geriausių vietų, bet kas liečia pačius herojus – nei vienas iš jų nesugeba įtikinti žiūrovo savo buvimu. Pagrindinė porelė – meilužiai, darbo partneriai, bet tikrai ne įsimylėjėliai. Jų personažai irgi neatsiskleidžia iki galo, jų istorijos ne daug sužinome. Ką jau kalbėti apie antraplanius herojus, kurie papildydavo Niko ir Džesės vangų dominavimą visos juostos metu.
Bendrai, juosta skirta vienam kartui, geriausia pasižiūrėti kine, nes jeigu namuose teks žiūrėti, tikriausiai nusibos ir teks perjungti kanalą arba rasti kitą diską, kuris labiau pradžiugins nei šis vidutinis bandymas sukurti komedinę kriminalinę juostą apie sukčius „Oušeno“ stiliumi.
Techninė juostos pusė
Ką iš karto prisiminiau išėjęs iš kino salės, tai gerą garso takelį, kuris visą juostos rodymo laiką leido pasijusti lyg bežiūrėčiau kokį klasikinį erotinį filmą, kuriame skambėtų seksuali ir gundanti muzika, kviečianti atsidurti lovoje su pagrindine heroje. Tarp filme skambančių dainų galima išskirti dar ir Iggy Popo hitą „Gimme Danger“ bei grupės White Bird dainą „It‘s a Beautiful Day“.
Kameros darbas neblogas, gražiai nufilmuotos gatvės, pati vietovių aplinka žiūrisi stilingai ir patalpų interjeras priduoda juostai šarmo, o ir patys aktoriai pakankamai gerai atrodo kadruose, ypač, jeigu tai Margot Robbie užpakaliukas, kuriuo filmo operatorius bandė pakerėti vyrišką filmo auditoriją. Manau, kad jam tikrai pavyko, nes nuo Megan Fox populiarumo laikų iki dabar nebuvo nei vienos aktorės, kuri sugebėtų kaitinti ir priversti jausti tam tikrą gėdos jausmą.
Filmo montažas nepastovus, todėl pirmoje juostos pusėje siužetinės linijos eiga buvo gana gerai vystoma, tačiau prasidėjus antram aktui viskas pavirto į klišių perpildytą mėsmalę. Ne viskas taip tragiška, tačiau pasakojimas tikrai praranda visą intrigą ir susižavėjimą. Garso montažas puikus. Vien mašinų avarija leido pašokti iš vietos. Šioks toks veiksmas bent jau.
Aktorių kolektyvinis darbas
Manau, kad išties daugelis žmonių ir Holivudinės produkcijos mylėtojų kino ekranuose pasigedo Will Smitho, kuris dabar vėl sugrįžta ir apsiima daryti naujus projektus. Deja, šiame filme jam nepavyko pademonstruoti viso savo talento ir potencialo sužavėti publiką. Taip, charizmos jis turi, ir gražų kūną turi, kuriuo jis ir bandė gelbėti susiklosčiusią situaciją, tačiau, kaip bebūtų, ne į pripumpuotus ir gerai išsilaikiusius vyrus atėjome žiūrėti, o į herojų, kurį galėtų pakeisti bet koks aktorius. Vaidybos prasme, vien tik dialogai, dialogai ir dialogai, kuriais jis neleido patikėti, kad tikrai jaučia meilę savo partnerei.
Margot Robbie, išpopuliarėjusi po stulbinančio ir seksualaus pasirodymo M. Scorsese kriminalinėje dramoje „Volstryto vilkas“, irgi neprogresuoja. Gražus kūnas, mielas ausims balsas, žavingos akys, bet tai ir viskas, ką jį sugebėjo mums parodyti per beveik dvi filmo rodymo valandas. Tenka pripažinti ir tai, jog jos žvilgsnyje galima buvo pamatyti susižavėjimą Willo personažu. Daugiau iš Margot naudos šioje juostoje nebuvo. Tenka laukti jos kitų projektų kaip „Savižudžių būrys“, kur jį vėl filmavimo aikštelėje susitiks su ponu Smithu.
Pagrindinį tandemą papildė ir tą visai neblogai padarė Adrianas Martinezas, suvaidinęs storulį Farhadą. Prie jo prisidėjo ir Rodrigo Santoro, kuriam vėl neleido pademonstruoti savo šarmo, taip pat Geraldas McRaney ir B. D. Wongas.
Verdiktas
„Susikaupk“ – tai standartinis filmas apie sukčius su komedijos elementais, kuris nors ir susižiūri labai lengvai, tačiau nuvilia gana paprastu ir banaliu siužetu, ne itin pavykusiu apiplėšimu ir, žinoma, ne tokiu grandioziniu aktoriaus Will Smitho sugrįžimu, kaip buvo galima tikėtis, kurį kompensuoja karšta kaip ugnikalnis aktorė Margot Robbie ir jos kūno demonstravimas visos juostos eigos metu.
