Prieš dešimtmetį kino ekranuose karaliavo su šokiais susiję filmai. Įvairūs „Šokiai hip hop ritmu“ (angl. „Step up“) ir panašūs. Po to ta populiarumo banga aprimo, o gal tiesiog pavargo kurti panašaus siužeto dalis. Ir štai šį rudenį vėl grįžta jaunimas, svajojantis apie šokėjų karjeras. Tokį siužetą mums siūlo režisierius Michael‘as Damian‘as filme „Šokis svajonės ritmu 2“ (angl. „High Strung Free Dance“).
Filmas pasakoja balerinos Barlou (aktorė Juliet Doherty) istoriją – norą pagaliau praeiti atrankas ir patekti į stiprią, miesto šokėjų trupę, kurioje šokia stipriausi ir garsiausi šokėjai. Jai vadovauja garsus režisierius ir šokėjas Zanderis (aktorius Thomas Doherty). Kad istorija būtų įdomesnė, aišku įsipainioja ir trečiasis pagrindinis veikėjas – pianistas Čarlis (aktorius Harry Jarvis), kuris dirba kepyklėlės užsakymus pristatančiu kurjeriu, nors irgi visais įmanomais būdais bando prasibrauti į garsias trupes ir būti išgirstas. Atkaklumo ir taisyklių laužimo dėka abu, tiek Barlou tiek Čarlis, patenka į išsvajotojo darbo vietą. Tik darbas ne visada lengvas, ne visada virsta tokiu, koks matomos svajonės. O jei dar prisideda romantiniai jausmai… turbūt jau galit numanyti, koks meilės trikampis čia užsisuka.
Režisierius Michael‘as Damian‘as jau yra kūręs svajonių ritmus 2016-aisiais. Šiemet, antrojoje dalyje pasisamdė ne tik vaidinti, bet ir šokti mokančius aktorius. Pagrindinė šokėja Juliet Doherty yra ne vieną apdovanojimą, gyvenimą iš tikrųjų su šokiu siejanti aktorė. Tai matyti ir filme – dauguma baleto stiliaus atliekamų judesių tikrai turi „baletiškumo“, yra plastiški ir gražiai besižiūrintys. Turbūt kuo gali šis filmas nustebinti – tai šokio choreografija, ypač finaline scena. Ne veltui už tai filme buvo atsakingas Tyce‘as Diorio, kuris yra pagrindinis choreografijos vedlys garsiame televiziniame šou „Tu gali šokti“ (angl. „So You Think You Can Dance“) Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kitas pagrindinis aktorius Thomas Doherty, nors ir su ta pačia pavarde, kaip Juliet, visgi nėra siejami jokių ryšių. Bent ne tikrame gyvenime.
Išankstinės nuostatos apie šį filmą iš dalies pasitvirtino, iš dalies ne. Tų nuostatų būta dėl to, kad kas yra matęs visus minėtuosius, prieš dešimtmetį jaunimo širdis pavergusius filmus, supras, kad istorijos tokiuose filmuose prasideda ir baigiasi vienodai. Vargšė pagrindinė herojė, kilusi iš neturtingos aplinkos, visomis išgalėmis besistengianti patekti ant pasaulinio lygio scenos. Ir štai pasiseka, (dažniausiai maišant „netikėtus“ žanrus, kaip baletas ir hip hopas),jos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, o šalia to trupėje dar randa ir meilę. Šio filmo lūkesčiai pasitvirtino tuo, kad romantika ir svajingi žvilgsniai čia liejosi per kraštus. Atrodo, net elementariose gyvenimiškose situacijose žvilgsniai buvo svajingi ir įsimylėję nuo pat pradžių, su veikėjais, kuriuos vargiai pažįsti. Turbūt tai didžiausias filmo minusas.
Nepasitvirtinę lūkesčiai – kad nebuvo akcentuojamas „naujadaras“, kad štai sėkmė lydėjo dėl to, kad šokėjai išdrįso būti kūrybingi maišant šokių stilius. Jie buvo kūrybingi, bet daugiau dėl būdų, kaip ant tos scenos patekti naglumu ir drąsa, bet ne šokiu. Tad dviračio naujo čia neišradinėjo, ir dėl to, manyčiau, istorija pasiteisino. Nepaisant viso saldumo, ir kartais perdėto emocingumo, finalinė scena su šokėjų galutiniu kūriniu tikrai pasiteisino ir buvo iš tų retų atvejų, kai žiūrinčiajam užgniaužė kvapą.
Nors istorija čia ir ganėtinai klišinė, ypač turint mintyje atsiradusį meilės trikampį, visgi buvo ir nuoširdžių momentų. Turbūt toks būtų tarp Čarlio, ir senai dėl amžiaus pianiną pamiršusios moters, užsimezgusi draugystė. Pristatinėjęs jai kepyklėlės gaminius, ilgainiui Čarlis nuoširdžiai stengėsi ją pradžiuginti grojamais kūriniais pianinu svetainėje. Tai nebuvo draugystė ieškant naudos, ir toks epizodas visame filmo kontekste atsvėrė tą aršią svajonių siekimo pusę.
Filmo techninė pusė švari: gražiai nufilmuoti kadrai, tinkamai subalansuota muzika. Vyravo daug kadrų iš arti, rodančių tas svajingas šokėjų akis, dėl ko kartais kilo mintis, kad visgi ne šokis, o grožis išgelbės pasaulį (pagal filmų kūrėjus).
„Šokis svajonės ritmu 2“ – nieko naujo dramaturgijos ar vertybių kontekste nepasiūlantis, tačiau neįpareigojančią pramogą kino teatre tikrai išpildantis filmas. Gražiais šokiais ir šokėjais, iš meilės žibančiomis akimis ir dėmesį prikaustančia finaline scena.
