Septintasis nykštukas

Pastaruoju metu galime pastebėti naują tendenciją. Į kino teatrus atkeliauja vis daugiau animacinių filmų, skirtų jaunajai auditorijai. Jaunajai, tai vaikams iki 5 metų. Šios juostos yra ne ypatingai smarkiai išdirbtos, panaudojamos gana žinmos istorijos ir apiforminamos kaip nors juokingai. Panašaus tipo filmas buvo pasirodęs prieš kelias savaites „Didysis skrydis“, o dabar pinigus iš tėvelių lups „7-asis nykštukas“.

Turinys

Blogoji ragana Delamuerta apkerėjo mažąją princesę Rožę. Jei ji iki 18 gimtadienio susižeis, užmigs amžinu miegu kartu su visais rūmų tarnais. Prakeiksmo baisiai išsigandęs karalius apvilko merginą šarvais ir uždarė rūmuose iki pat 18 gimtadienio. Nepaisant didžiausių pastangų, raganai pavyko įgyvendinti savo planą, o galimą  merginos išgelbėtoją, mylintį jaunikaitį, ji pagrobė ir įkalino. Visos karalystės likimas atsidūrė septynių nykštukų rankose, kurie leidžiasi į ilgą kelionę gelbėti jaunikaičio, o vėliau – visos karalystės.

„Tikras vokietis“ Borisas Aljinovicius pirmąkart iš vaidybos televizijos serialuose persimetė į pilno metro animacinių filmų režisūrą. Ir galima pasakyti,  kad padarė didelę klaidą. Akivaizdu, kad kino kūrėjas tiesiog suvokė, kad nesvarbu istorija, svarbu animacija. Ir tai dažniausiai pasiteisina, jei tik istorijoje yra princesės ir drakonai.

Filmo siužetinė linija yra absoliutus ir siaubingas žinomų pasakojimų kratinys, kuriame galima rasti nuo Pelenės ar Miegančiosios gražuolės iki Batuoto katino ir dar daugiau visų kitų pasakų veikėjų.  Blogiausia yra tai, kad viskas taip smarkiai supainiota, kad sunku ir susivokt, kas ką turi saugot, išgelbėti ir kodėl tą daro. Gali būt, kad prie viso to nesusivokimo prisidėjo ir ypatingai „įdomus“ pasakojimo stilius, kurio dėka kelis kartus pavyksta ir akis užmerkti.

Filmo veikėjai yra visiškai neįdomus, paprasti ir absoliučiai neišplėtoti. Gana kompleksiškas pasakojimas sutraukiamas vos į 80 minučių, todėl vietos pasireikšti vienam ar kitam veikėjui nelabai yra kur. Blogiausia yra tai, kad jau filmo pavadinime akcentuojamas nykštukas, Septyntasis nykštukas, yra paskutinis asilas, visą filmą taip erzinantis savo stereotipų kupinu elgesiu, kad tik ir lauki juostos pabaigos. Nors ne ką mažiau erzina ir papildomi veikėjai, kad ir tie patys undinai. Absoliuti nesąmonė.

Techninė pusė

Techninė pusė šiame filme irgi ne stebuklas. Kalbant apie animaciją, tai ji yra gana prasta. Tiksliau, dvelkianti senatve ir pastangų trūkumu. Suprantama, kai daroma kažkas kitokio ir patrauklaus, kaip „Gyvenimo knygoje“, kur visi kampai ar neproporcingumai yra būtent tai, kas labai pritraukia, bet čia tai yra visiškas apsileidimas. Vienintelis gražus dalykas visame filme – princesės šarvai, kuriuose matosi kiekvienas šarvinio apsiausto (!!) žvynelis.

Garso takelis yra visiškai blankus. Tiesiog niekas nepaliko kažkokio įsimenamo įpročio. Kas iš visų dainavimų tikrai įsikirto galvon, tai ta balvoniška nykštukų kelionės dainelė „Jo hoho, mes nykštukai!“. Sumauta piratų daina perdaryta nykštukams. Blogiausia dar ir tai, kad ji skamba praktiškai visą filmą.

Garso montažas filme yra tvarkingas, bet vaizdo montažas gana smarkiai šlubavo. Daug scenų perkeliamos grubiai, nėra švelnių perkėlimų, todėl kartais tas staigus mėtymasis iš vienos pasakojimo pusės į kitą labai erzina.

Aktoriai

Visada deklaruodavau, kad lietuviškas dubliažas yra nesuprantamas dalykas ir visiškai nereikalingas. BET. Šįkart galima pastebėti tai, jog būtent dubliažas yra vienintelis filmą gelbstintis dalykas. Girdimi lietuviški balsai labai pagyvina istoriją, kuri yra nuobodi iki negalėjimo. Tad pirmą kartą galiu pasakyti, kad Lietuvos balso aktoriai padarė puikų darbą.

Verdiktas

„7-asis nykštukas“ niekada netaps ypatingu filmu, kurio, kad ir per televiziją, lauks žiūrovai. Tai labai silpnas, daugumos žinomų pasakų kratinys, neturintis praktiškai nieko, kas sietų visus pasakojimus. Nuobodi istorija, silpnas garso takelis, neišplėtoti veikėjai. Tokia istorija patiks tik mažamečiams vaikučiams, o tėvai tuo tarpu galės pasnausti.