Prancūzų režisierė Céline Sciamma jau pažįstama Lietuvos žiūrovams. Per 2008 m. prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“ („Ecrans d‘hiver“) buvo rodomas debiutinis šios kino kūrėjos filmas „Vandens lelijos“ („Naissance des pieuvres“). 2011 m. Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“ rodė palankių įvertinimų sulaukusią antrąją ilgametražę C. Sciamma juostą „Berniokė“ („Tomboy“). Šiemet šiame festivalyje turėsime progos susipažinti su trečiuoju ilgametražiu C. Sciamma filmu, rodytu Toronto kino festivalyje bei dalyvavusiu Kanų kino festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“ („Quinzainne des realisateurs“).
Šešiolikmetė Mariam gyvena Paryžiaus priemiestyje – ten, kur dominuoja gatvės taisyklės, betono džiunglių įstatymai ir vyriška tvarka. Išmesta iš mokyklos Mariam kiūtina namo, kai ją užkabina „kietų“ merginų grupelė. Norinti pasirodyti ir įrodyti esanti ne ką prastesnė, Mariam prisideda prie Ledi vadovaujamos trijulės. Taip prasideda jos naujas gyvenimas – kam ta mokykla, kam tas menkas kambarinės darbas viešbutyje, kai gali dienų dienas trainiotis gatvėmis ar po parduotuves, pliurpti apie tai, kas tik užeina ant seilės, įžeidinėti tuos, kas nepriklauso grupei, ginti savo garbę gatvės kovose, kur pralaimėjusių laukia viešas pažeminimas, o nugalėjusių – vietinės herojės statusas… Mariam įgyja naujų draugių, gauna naujų drabužių, net naują vardą – bent tokiu būdu ji bando ištrūkti iš tos socialinės aplinkos kurioje užaugo.
„Mergos“ – filmas, reflektuojantis realybę – gyvenimą be pagražinimų iš žemesnių socialinių sluoksnių. Socialinė aplinka, iš kurios veržiasi Mariam – nykus ir pavojingas Paryžiaus priemiestis, visiškai šalia egzistuojantis ir lengvais pinigais viliojantis kriminalinis pasaulis, vienišos mamos išlaikoma šeima, kurioje be Mariam yra dar du vaikai, brutaliai savo valdžią smurtu įgyvendinantis vyresnis brolis…
Režisierė pasakoja, kad mintis kurti filmą gimė tada, kai ji atkreipė dėmesį į gatvėmis besišlaistančias paaugles ir pradėjo daugiau jomis domėtis. Iš esmės režisierė bando per konkretų Mariam personažą perteikti apibendrintą tokio tipo paauglės pavyzdį. Tačiau nors ir paremtas slegiančiu tikroviškumu ir netgi buitiškumu, filmas „Mergos“ „nekabina“ taip, kaip, pavyzdžiui britės Andrea Arnold „Akvariumas“ („Fish Tank“, 2009), rodantis panašią socialinę aplinką ir besigilinantis į panašią problematiką.
Paradoksalu, tačiau fiksuodama negražią realybę, C. Sciamma bando ją pateikti estetiškai, kas tampa visišku oksimoronu. Pagrindinis Mariam personažas, lyg ir apibendrinantis tam tikrą tipažą, yra neišbaigtas, progresuoja netolygiai. Kita vertus, Mariam, kaip asmenybė, kaip personažas, yra „jokia“ – neturi jokio savitumo, išskirtinumo, sprendimai, nors sunkiai racionaliai paaiškinami, tačiau gana lengvai nuspėjami. Iš esmės Mariam yra klišė – tokia, kokią tipinę tokios aplinkos merginą įsivaizduoja režisierė. Kiti kiek ryškesni personažai irgi yra klišės ir stereotipai.
Filmas yra nepagrįstai ištęstas – logiška būtų buvę viską baigti šokiu prie Defence arkos. Nes nuo šio momento filmas tarsi skyla į dvi dalis, Mariam personažas praranda raidos nuoseklumą, tačiau charakterizuojančių bruožų taip pat neįgyja, o visas Mariam gyvenimas degradacijos nuokalne ima riedėti žemyn
Bandomos iškelti problemos įgyja arba šiek tiek karikatūrišką atspalvį (perdėtas merginų seksualumas, dominuojančio vyriškumo persiėmimas), arba taip ir lieka iki galo neatskleistos (na, brolis muša Mariam, na bet tai ką?). Juolab nepasiūloma jokio moralinio vertinimo – tiesiog parodoma vienos mergaitės istorija, o dėl ko tai rodoma ir kuo tokia istorija nusipelno perkėlimo į ekranus, paliekama nuspręsti patiems žiūrovams.
„Mergos“ – socialinę realybę kiek negrabiai ir paviršutiniškai fiksuojantis pernelyg ištęstas filmas, neišvengiantis vulgarumo ir klišių. Stokojantis teisingų moralinių akcentų ir vaizduojantis žemiausius socialinius sluoksnius filmas „Mergos“ stebina nebent tuo, kad suteikia progą įsitikinti, kad gatvės garbės kodekso taisyklių besilaikančios merginos žiaurumu nenusileidžia vyrams, kurie ir dominuoja jų aplinkoje. O Rihnannos gerbėjai turės progą išklausyti visą „Shine Like a Diamond“.
