Apie kino reiškinį, vadinamą Rumunų Naująja banga, pagal analogišką XX a. šeštojo dešimtmečio judėjimą Prancūzijoje (pranc. La nouvelle vague), atskirai kalbėti nereikia. Tai, kas dar prieš gerą dešimtmetį atrodė pavienės kregždės, nebūtinai pranašaujančios pavasarį, dabar tvirtai galima identifikuoti kaip rumunų kino renesansą. Tą liudija ir laimėjimai svarbiausiuose kino festivaliuose. Vieno ryškiausių rumunų Naujosios bangos atstovų Korneliu Porumboiu atskirai pristatinėti taip pat nereikia. 2006 m. jo debiutinis ilgametražis „12:08 į Rytus nuo Bukarešto“ (rum. „A fost sau n-a fost?“) Kanų kino festivalyje pelnė Auksinės kameros apdovanojimą, 2009 m. antrasis jo pilno metro filmas „Policija, būdvardis“ (rum. „Politist, adjectiv“) šiame prestižiškiausiame festivalyje buvo apdovanotas FIRESCI prizu bei „Ypatingo žvilgsnio“ programos žiuri prizu. 2013 m. jo sukurtas filmas „Metabolizmas, arba Temstant Bukarešte“ (rum. „Când se lasa seara peste Bucuresti sau metabolism“), kurį turėjo progos pamatyti ir „Scanoramos“ žiūrovai, Lokarne buvo nominuotas pagrindiniam šio festivalio prizui Auksiniam leopardui. Naujausias jo darbas „Lobis“ Kanuose nuskynė „Ypatingo žvilgsnio“ programos Ypatingo talento prizą – už meistrišką pasakojimą, Transilvanijos kino festivalyje apdovanotas kaip geriausias rumuniškas filmas, Sarajeve pelnė geriausio filmo nominaciją. Įdomiausia, kad „Lobis“ nėra tipiškas rumunų Naujosios bangos filmas – tarp nepagražintą posovietinės šalies realizmą rodančių juostų šis darbas išsiskiria kiek netikėtu komedijos žanru.
Kosti (akt. Toma Cuzin) gyvena ramų gyvenimą – vaikšto į darbą biure, su žmona Raluca (akt. Cristina Cuzina Toma) augina sūnelį Aliną, kuriam prieš miegą skaito istorijas apie Robiną Hudą. Vieną tokį idilišką vakarą nutraukia netikėtai apsilankęs gretimai gyvenantis kaimynas Adrianas (akt. Adrian Purcarescu), kuris paprašo paskolinti pinigų. Prašomos sumos Kosti neturi. Tačiau po kurio laiko Adrianas prie Kosti durų išdygsta dar kartą. Šįkart – beveik su verslo pasiūlymu. Jo senelis prieš užeinant komunistams sodyboje paslėpęs lobį, tad gerai paieškojus yra tikimybė nemenkai praturtėti. Reikia tik išsinuomoti metalo detektorių. Jei Kosti sutiktų padengti šias išlaidas, visą rastą lobį jie dalytųsi perpus. Kosti neturi tokios sumos, tačiau jausdamas, kad tai gali būti galimybė, kurios daugiau gyvenime nepasitaikys, jis ryžtasi avantiūrai. Tad pasisamdę Kornelį – specialistą su metalo detektoriumi (akt. Corneliu Cozmei) kaimynai leidžiasi ieškoti lobio.
Filmo fabula yra neįtikėtinai paprasta, tačiau C. Porumboiu šią istoriją sugeba pateikti taip, kad iki pat pabaigos išlieka jei ne įtampa, tai savotiškas azartas, kartu su filmo personažais tikintis, kad štai dabar kirtiklis jau tikrai atsitrenks į metalą ir jų paieškas apvainikuos sėkmė. Filmą pagyvina švelnus gyvenimiškas humoras. Tad nors ir nieko ypatingo nevyksta, juostą smagu žiūrėti. Iš pradžių režisierius planavo kurti dokumentinį filmą – jo draugas, analogiškai kaip ir Kosti kaimynas Adrianas papasakojo istoriją apie prosenelių kaime paslėptą lobį – išsinuomoję metalo detektorių su filmavimo komanda jie išvyko ieškoti lobio, tačiau jo nerado. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – taip C. Porumboiu gimė mintis kurti vaidybinį filmą.
Juostoje vaidinantys aktoriai tarptautinei publikai gal ir nėra labai gerai žinomi. Tačiau pagrindinį personažą Kosti suvaidinusį Tomą Cuziną akylesni žiūrovai galėtų prisiminti iš šiemet Berlyne Sidabriniu lokiu už geriausią režisūrą apdovanoto Radu Jude filmo „Aferim!”. Žinoma, ryškių žvaigždžių ar aukščiausio lygio vaidybos iš tokio filmo tikėtis gal ir neverta, tačiau viskas susidėlioja į labai paprastą, natūralią ir organišką visumą.
Vėlgi, kaip būdinga šios mažo biudžeto filmui, techninė pusė nėra pati geriausia. Tačiau žiūrint šį nepretenzingą filmą tai per daug netrukdo. Aišku, galbūt buvo galima pagaudyti kiek gražesnių vaizdų, tačiau viena vertus, tai vis tik rumunų Naujoji banga, kuriai nėra būdinga kaip nors pagražinti galbūt ir nelabai įspūdingą realybę, antra – tai komedija – taigi, tas žanras, iš kurio ypatingos poetikos ar kokio nors itin aukšto meninio apipavidalinimo dažniausiai nesitikima.
„Lobis“ – visai smagi komedija, savo kiek netikėtu žanru išsiskirianti iš kitų rumunų Naujosios bangos darbų. Režisierius sugeba taip meistriškai pateikti visiškai paprastutę istoriją, kad žiūrovai tuoj pat įsitraukia ir pajunta savotišką azartą. Neįpareigojantis filmas pakelia nuotaiką, dėl ko jį žiūrint galima atleisti techninį netobulumą, kuris pasislenka į antrąjį planą.
