Rytojaus žemė

Animacinių studijos „Pixar“ šedevrų „Nerealieji“ ir „La troškinys“ režisierius ir scenaristas bei geriausios, ketvirtos „Misijos neįmanomos“ dalies kūrėjas Bradas Birdas pristato dar vieną vaidybinį, studijos „Disney“ kuruojamą projektą, paremtą vienu populiariausiu „Disneylando“ atrakciono motyvais, nukelsiantį visus žiūrovus į vaikišką ir labai svajingą fantazijų pasaulį, kuriame kiekvienas gali tapti didvyriu.

Apie ką mes čia…

Technologiškai išsivystęs ir nepriekaištingas, kitoje dimensijoje esantis pasaulis „Rytojaus žemė“ leido savo gyventojams gyventi harmonijoje, mylėti ir kartu tobulėti kaip asmenybėms, kol vieną dieną, dėl nepaaiškinamų priežasčių, viskas pražuvo. Žemėje gyvenanti Keisė visiškai atsitiktinai sužino apie kitą pasaulį ir jame įvykusią tragediją. Ji pasiryžta padėti jo gyventojams, tačiau, kad įvykdytų savo užsibrėžtą tikslą, mergina turi kreipti į atsiskyrėlį Frenką, kuris nėra labai patenkintas šia idėja…

Kūrinio vidus

Kai studijai „Disney“ kurti filmą imasi toks animacijos meistras, kaip Bradas Birdas, puikiai save rekomendavęs dar ir po vaidybinio debiuto „Misija neįmanoma: šmėklos protokolas“, tai tampa vos ne dideliu įvykiu kino industrijoje. Kino kūrėjas sukūrė savo mėgstamiausio žanro, mokslinės fantastikos, filmą, kuris neatneša nieko naujo, o tik atkartoja tai, ką mes jau buvome kažkada regėję. Žinoma, filmas skirtas labiau šeimos auditorijai, o ne rimtiems fantastikos gerbėjams, augusiems su „Svetimu“, „Bėgančiu skustuvo ašmenimis“ ar „2001: Kosminė odisėja“.

Kaip jau minėjau, juosta tampa savotišku žinomų filmų kratiniu, kurio net nepasigėdytų pats Stevenas Spielbergas. Pirmiausia, tai visiškai „Spilbergiška“ pasakojimo maniera, kurioje galime įžvelgti tokius žinomus kūrinusiu, kaip „Padaužos“, „Indiana Džounsas“, „Super 8“, bet kartu ir fantastinius veiksmo filmus„Tronas: palikimas“ ar „Laiko kilpa“. Tačiau, atmetus visus panašumus ir originalumo stoką, atkreipiame dėmesį į labai gerą veiksmo scenų pateikimą. Filme netrūksta ir įtampos, kas tikrai svarbu, siekiant prikaustyti jaunesnius žiūrovus prie ekrano, o taip pat ir solidžiai atrodančio „Rytojaus žemės“ pasaulio. Kruopščiai, iki smulkiausių detalių sukurtas Brado Birdo matomas pasaulis nubloškia tokiu pačiu pavadinimu užvadintą „Disneylando“ atrakcioną. Kažkaip net įžengimas į kitą dimensiją susitapatina su tuo, kas buvo parodyta 2005 metai, pirmoje „Narnijos kronikų“ dalyje. Tačiau, scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas nėra išskirtinis ar labai jau įdomus. Na, bet ko norėti, kai filmas kuriamas remiantis atrakciono motyvais. Kita vertus, prisiminkime „Karibų piratus“, kurie leido studijai „Disney“ sukurti vieną pelningiausių franšizių, nesiskundžiančių savo kokybe. Na, išskyrus ketvirtą dalį. Bet, čia visgi ta reta išimtis, kai sugebama pateikti kažką tai nematyto ir prikaustančio prie ekranų.

Juostos struktūra yra gana keistoka, nes iki pat filmo vidurio sunku susivokti, kas iš tiesų vyksta, kas ta „Rytojaus žemė“, ir kodėl dėl joje žūsta žmonės. Pasakojimas susikoncertuoja ties mergina Keise, kurios smalsumas priveda ją iki uždraustos teritorijos. Pats personažas ne itin atskleistas, tačiau tai didelis visos juostos variklis, kurio sprendimai leidžia žiūrovams puikiai praleisti laiką kino salėje. Lygiai taip pat, kaip ir pats Frenkas, kuris figūruoja visos juostos metu ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Išradėjas ir tiesiog kietas, žodžio kišenėje neieškantis vyriškis, tampa filmo neakivaizdžiu humoro nešiotoju. Didžiausiu nusivylimu tampa pagrindinis antagonistas, kurio vaidmuo filme visiškai beprasmis. Tai neturinčio charizmos tirono atvaizdas, kuris nublanksta prieš visus kitus juostoje pasirodančius veikėjus. Deja, humoro visame filme labai minimaliai, tačiau vaikams ir jų tėveliams komiškos situacijos taps ne tik įkandamos, bet ir jose nebus jokio vulgarumo. Taip, filmas pateikia itin švelnią humoro formą ir pačiuose dialoguose, todėl nereikia bijoti dėl to, jog Jūsų atžala pasigaus kokių tai nereikalingų žodžių.

Apibendrinus pamatytą vaizdą, galiu drąsiai rekomenduoti filmą pasižiūrėti kine, visos šeimos akiratyje, nes tai vienas iš tų šeimyninių filmų, kuriuos dažniausiai rodo savaitgalio rytais per kokį nors kanalą, kol tėveliai dar saldžiai snaudžia, o vaikai jau atsikėlę laukia, kokius nuotykius ir įspūdžius atneš nauja diena.

Techninė juostos pusė

Filmą, neišsiskiriantį iš kitų panašaus pobūdžio temos pasakojimų, gelbėja nepriekaištingi ir labai gyvybingai atrodantys specialieji efektai, kurių dėka buvo galima atsidurti pasakiškoje „Rytojaus žemės“ erdvėje. Matosi, jog ties šia technine puse buvo įdėta labai daug darbo, todėl rezultatas priverčia su nuostabą žiūrėti į naujausią Brado Birdo sukurtą pasaulį. Bet, deja, efektais ir pasibaigia visa filmo magija. Vienas malonesnis momentas – visiškas trimatės erdvės atsisakymas, lygiai taip pat, kaip tas buvo padaryta su 2011 m. filmu „Super 8“.

Garso takelis tipinis tokiems projektams, todėl jau nuo pat pradžios jaučiamas tas epinis skambesys, kuris, beje, labai primena Daft Punk sukurtą muzikinę palydą filmui „Tronas: palikimas“. Na, bent jau keliose vietose tai tikrai skamba panašios kompozicijos. Taip pat, garsinis filmo apipavidalinimas nekelia abejonių, todėl filmo metu jaučiamės lyg tikrame kovos lauke su pagrindiniais herojais ir jų noru išgelbėti šį pasaulį.

Kameros darbas išvaizdus, labai gerai perteiktos veiksmo ir personažų mažų dvikovų scenos, o taip pat ir gaudynės. Netrūksta labai vaizdingu kadrų, aplinkos pateikiamos didybės ir kvapą gniaužančių „Rytojaus žemės“ fono kraštovaizdžiu, kaip, pavyzdžiui, geltonieji laukai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindiniuose vaidmenyse atsidūrę George‘as Clooney‘is ir Britt Robertson sukuria visai solidų tandemą. Duetui pavyksta įtikinti, jog jie kaunasi dėl gerų tikslų, o ir jų nesutarimai siužetinės linijos metu atrodo pakankamai komiškai, todėl vien ties tuo ir buvo galima važiuoti visos juostos metu. Aktoriui, kuris retai pasirodo tokio pobūdžio filmuose, o tiksliau šeimos auditorijai skirtuose projektuose, ši juosta tampa tikru iššūkiu. Nepaisant to, jis susitvarko su savo užduotimi pakankamai gerai. Užtat Britt, kurią visai neseniai buvo galima pamatyti romantiniame filme „Ilgiausia kelionė“, atrodo energingai ir sugeba prie savęs pritraukti dėmesį. Atsižvelgiant į tai, jog kadre yra pats G. Clooney‘is, aktorei pavyksta į save atkreipti dėmesį ir nebūt užgožtai Oskaro laureato charizmos.

Hugh Laurie‘is, atlikęs pagrindinio juostos antagonisto vaidmenį, visiškai neatsiskleidė kaip aktorius. Užspaustas viso filmo metu, jis tapo tik tam tikra studijos marionete, kurios garsus vardas turėtų pritraukti nemažai „Daktaro Hauso“ gerbėjų į kiną. Neatskleistas ir tuščiai iššvaistytas laikas ekrane, tiek personažo atžvilgiu, tiek aktoriaus.

Be šios trijulės, filme pasirodo ir tokie aktoriai, kaip Kathryn Hahn, Tomas McGrawas, Judy Greer ir Keeganas Michealas-Key‘us.

Verdiktas

„Rytojaus žemė“ – tai šeimos auditorijai skirtas mokslinės fantastikos projektas, kuriame dominuoja režisieriaus Brado Birdo kokybiškai pateiktų, specialiųjų efektų perpildytas fantazijos vaisius, paremtas žinomu „Disneylando“ atrakcionu. Juosta taip pat žavi savo pagrindinių aktorių duetu, puikia operatoriaus akimi ir nostalgija visiems Spielbergiško stiliaus filmams, kuriais prieš gerus tris dešimtmečius džiugino Holivudo kino studijos.