„Šį miestą pastatė rokenrolas“

Režisierius Adamas Shankmanas, 2007 metais sukūręs puikų, publikos šiltai priimtą miuziklą „Lakas plaukams“, nenori nutolti nuo muzikinės tematikos filmų ir perkelia Brodvėjaus miuziklo idėją „Roko amžius“ į didžiuosius ekranus su gausybe A kategorijos aktorių. Tokiu būdu kino kūrėjas nori atiduoti deramą pagarbą puikiai pop kultūros  epochai, kai Rokas valdė daugelio žmonių širdyse.

Atkeliavusi iš provincijos į Holivudą,  kukli mergina Šeri viduje gyvena vien tik aštriais rokenrolo ritmais, o jos didžiausias gyvenimo siekis, svajonė, noras – pasiekti aukščiausias viršūnes, pavergti milijonus klausytojų savo muzika. Susipažinusi su tokiu pačiu svajotoju kaip jinai, Burbono baro darbuotoju Driu, mergina suvokia, jog tai jos didžiausias šansas prasimušti. Darbas legendiniame bare veda vien tik link šlovės – tokios, kokią išgyvena gyva roko legenda Steisis Džeksas. Autoritetas visiems pradedantiems rokeriams, Steisis rengia vienintelį koncertą bare, ir tai vienintelė proga jaunuoliams susitikti su kultine pop kultūros ikona.

Silpniausias filmo variklis yra neišbaigtas, lėkštas, banalus scenarijus, kuris priveda prie labai nuobodžiai pateiktos siužetinės linijos. Parenkant roko tematiką miuziklui turėjo kiekvienoje scenoje jaustis karštis, emocijos, šėlsmas, tačiau tik keliose vietose buvo atitinkamai gerai pateikta tiek muzika, tiek jos atlikimas personažų lupų pagalba. Humoras, kurio tikrai netrūksta visos juostos metu, papildo didžiausias spragas, bet jeigu atsižvelgsime į tai, kad čia yra ne lėkšta komedija, o  miuziklas, linkstantis prie dramos, nes pati istorija yra apie nelaimingą meilę, tai bendras vaizdas yra nykus tiesiog dėl žanrų neatitikimo visame juostos kontekste. Mažai rokenrolo atmosferos jautėsi ir dėl personažų stokos. Vienintelis, kuris visiškai tobulai atitiko to laikotarpio rokerio įvaizdį, buvo nepakartojamas Steisio Džekso pasirodymas suvaidinant Tomui Kruzui. Puikiai atskleistas personažas, kurio dėka matosi, koks yra tikras žvaigždės gyvenimas, koks jis nelaimingas, niūrus. Metaforiškai pateikta užuomina apie šlovę ir vienatvę, o tai tiesiog neatsiejami vienas nuo kito dalykai, kurie puikiai yra pateikti visos šios ekraninės istorijos metu. Filmo veiksmas vyksta 1987 metais, kai jau auksinis roko amžius eina link pabaigos, o į duris beldžiasi hip hopo kultūra, kuri yra pabrėžiama kaip šios epochos žlugimo kaltininkė. Apskritai, filme per daug saldumo yra ir per mažai aistros, o tai tiesiog nepriimtina tokiai puikiai temai.

Būdingiausia kiekvienam miuziklui yra žinoma puikiai parinktas garso takelis, kompozicijos, atliktos pačių aktorių. 8-9 dešimtmečio hitų buvo panaudota minimaliai – dėl šito yra kalti žmonės, turintys dainų  autorines teises ir užsiprašę dideles sumas pinigų už kūrinių panaudojimą, todėl teko tenkintis tuo, kas buvo likę. Reikėtų paminėti svarbiausius gabalus, hitus kurie prisidėjo prie rokenrolo atmosferos filmo metu. Išgirsti galima Twisted Sister „ I wanna rock“, White Snake „Here i go again“, Arrow legendinį kūrinį „I love rock‘n‘roll“ bei Guns‘n‘Roses „Paradice City“ desertui. Operatoriaus atliktas darbas kiekvieną filmo minutę paverčia tikru šou, nes be jo profesionalių kameros rakursų dainų atlikimas tiesiog nublanktų.

Didžiausia filmo žvaigždė yra žinoma nepakartojamas Tomas Kruzas, suvadinęs vieną labiausiai įsimintinų savo personažų per visą karjerą, nes jis grojo pirmuoju visos šios istorijos smuiku. Tikras rokerio įvaizdis, nuo išorės iki elgsenos, charakterio bruožo bei asmeninio gyvenimo tragizmo. Ne mažiau išsiskiriantis filmo duetas buvo suvadintas britų komiko Russelo Brando bei charizmatiškojo Alecko Baldwino. Puikus tandemas, kurio dėka neteko nuobodžiauti nei vienai minutei, nes jeigu šių ponų nebūtų filme, jis prarastų savo šarmą.  Moterų trio, susidedantis iš angeliško veido Malin Ackerman, piktos raganos Catherinos Zetha Jones bei naivios Julianne Hough papildo filmą grožio estetika – visos juostos spalvos pasikeičia, kai tik pasirodo kuri nors iš šių damų. R‘n‘b diva Mary J.Blidge kartu su puikiuoju Paul‘u Giamatti‘i žiūrisi labai šarmingai epizoduose. Visiškai neįtikina vienintelis Driu vaidmens atlikėjas, aktorius Diego Boneta. Pilkas, liūdnas personažo įvaizdis, o ypač jo klaiki transformacija filmui einant link pabaigos. Beždžionė, sukūrusi ne mažą humoristini pamatą, verta daugelio kilogramų bananų.

„Roko amžius“ – tai labiau muzikinė drama, o ne nuotaikingas bei rokenrolu alsuojantis, pašėlęs nuostabios epochos pagerbimas. Dėl lėkšto bei nuobodžiai pateikto scenarijaus, nesijaučia tikros filmo dvasios apie seksą, narkotikus bei rokenrolą, o tai tik lėtai nužudo pagrindinės idėjos pateikimą apie 9 dešimtmečio pabaigos muzikinę istoriją.

6.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
8.5
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
6.5
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles