Animacinių filmukų „Hortonas“ ir „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ režisierius Steve‘as Martino ir vėl grįžtą į didžiuosius kino ekranus su dar viena doze puikaus ir sodraus vaikiško humoro bei nauju ir spalvingu nuotykiu apie legendinę komiksų ir televizinių serialų porelę – Čarlį Brauną ir Snupį, per kelis dešimtmečius tapusiais kultūriniu fenomenu visame pasaulyje.
Apie ką mes čia…
Nevykėlis Čarlis Braunas ir jo ištikimas šuniukas Snupis ir vėl įsivelia į naujas problemas, kai į Čarlio klasę ateina graži raudonplaukė mergaitė. Čarlis akimirksniu ją įsimyli, o kad atkreiptų jos dėmesį, jis pasiryžta tapti pačiu protingiausiu ne tik mokyklos, bet ir viso miestelio vaiku. Bet ne viskas taip paprasta, kai į tave visi žiūri kreivai ir netiki, jog iš nevykėlio galima pavirsti pirmūnu… Tačiau, kai šalia yra ištikimas pagalbininkas Snupis, viskas įmanoma!
Kūrinio vidus
Kai pirmą kartą 1983 metais televizijos ekranuose pasirodė Čarlio Brauno ir Snupio nuotykiai , visi pamišo, nes tai buvo netipinė animacija, pasakojanti ne tik apie draugystę, prisirišimą, bet ir turinti socialinę potekstę apie patyčias mokyklose ir vaikų vidinį pasaulį. Tiek tėveliai, tiek jų atžalos su kiekviena serija gaudavo stiprią dozę gėrio ir puikaus moralo apie tai, jog mes visi esame skirtingi ir neturime teisės šapytis iš žmonių, kurie yra kitokie, turi kitokią pasaulėžiūrą ir gyvenimo būdą.
Serialas truko du metus iki 1985 metų, buvo parodyta 18 serijų ir buvo gauta nemažai apdovanojimų, o patys filmo herojai tapo tikru fenomenu populiariojoje kultūroje. Vien kiek marškinėlių, puodukų, pagalvių ir kitų su filmuku ir jo herojais susijusių daiktų buvo pagaminta ir parduota. Todėl sulaukus trisdešimtmečio nuo serialo baigties, kino studija „20th Century Fox“ išleido pilno metro filmuką, kuris supažindina naują vaikų ir paauglių kartą su tikrąją televizijos ir komiksų legenda.
Juostos principas paprastas, ji prasideda taip, kad kiekvienas, nežinantis, kas yra Čarlis Braunas ir Snupis galėtų su jais susipažinti, o taip pat pažinti visus herojus, kurie buvo rodomi seriale. Po veikėjų pristatymo prasideda veiksmas ir, žinoma, pateikiamas filmuko pamatas, kuriame galime įžiūrėti aliuzijas į didžiausią šios dienos mokyklų problemą – jaunų žmonių patyčias. Kūrėjai labai nuodugniai viską ištiria ir pristato mums ne fizinę prievartą, o psichologinę, kuri yra daug baisesnė už kumščius.
Jeigu prisiminsime filmus, kuriuose parodomi nevykėliai, bandantys pelnyti pirmos mokyklos gražuolės dėmesį, tai čia viskas vyksta panašiu principu, tik su vienu skirtumu. Šiame filmuke dominuoja racionalus protas ir intelektas, kuris sugeba pavergti kitus žmonės. Ir tai yra gerai, nes vaikai, kurie žiūrės šį filmuką, sugebės galbūt suprasti, jog būtent protas ir žmogaus vidus, o ne raumenys ar išvaizda yra svarbi. Nes pripažinkime, ką dabar mums dėsto televizija ir visokie „MTV“ kanalai, tikrai nėra gerai. Vaikai bando lygiuotis į tuos, kuriems moralė ir žmogiškumas yra paskutinėje vietoje.
Atmetant pamokslus, filmas gyvas savo humoru, netipiniu šiuolaikiniams animaciniams filmams, o taip pat ir puikiai sudėliotu veiksmu, kuris neleidžia peržiūros metu nuobodžiauti. Prie to prisideda ir fantazijos pasaulis, o tiksliau keli skyriai, kuriuose Snupis taip pat turi savo matomą pasaulio viziją. Taigi, gauname ne vieną filmuką, o iš kartu du, su skirtingomis, bet kartu panašiomis istorijomis. Vienoje iš jų susipažįstame ir su Antrojo pasaulinio karo legenda. Bet, čia jau patys pamatysite, nenoriu išpasakoti visų smulkmenų.
„Riešutėlių filmas“ tampa smagiu nuotykiu kine, kuriame galime atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką tiek vienam, tiek su šeima ar pora, nes šis filmukas skirtas bet kokiai amžiaus kategorijai. Netruks ir meilės, ir draugystės, ir humoro.
Techninė juostos pusė
Filmas pasižymi labai netipiniu animacijos piešimo būdu, kas padaro šį filmą tikrai ypatingu darbu. Gražiai, spalvingai ir su tam tikrais komiksų braižais nupieštas vaizdas atrodo išties puikiai. Tą patį galima pasakyti ir apie kameros darbą, kuris tam tikrais momentais stebina didybe. Taip, pasiskraidymai su Snupiu atrodo tikrai įspūdingai.
Garso takelis čia jau atskira tema. Labai daug nuotaikingų muzikinių gabalų puošia šį nuotykį. Mes juostos peržiūros metu girdime Gipsy Kings kūrinį „Bamboleo“, o taip pat nemažai ir klasikinių kūrinių. Liudvikas Van Bethovenas ir jo „Simfonija nr. 5“ ir „Mėnesienos sonata“ yra puikus viso filmo papildymas, tikras grožis. Na, o viską užbaigia ne ką prastesnis ir nuotaikingas kūrinys „Viščiukų šokis“.
Garso ir vaizdo montažas be priekaištų.
Aktorių kolektyvas
Teko žiūrėti filmuką originalo kalba ir lietuviškai dubliuotą, tai visgi pasirinkčiau originalą, nes vaikų balsai nėra tokie erzinantys, kaip dubliuoto varianto. Bet po pusvalandžio galima tikrai priprasti. Veikėjų balsai originale nepriekaištingai perteikia kiekvieno herojaus charakterius, kas padaro peržiūrą dar labiau nuotaikingesne. Deja, bet ne visada tas pavykdavo mūsų šalies filmuko garsintojams.
Verdiktas
„Riešutėlių filmas“ – tai nuostabi kalėdinė dovana kiekvienam kokybiškos animacijos gerbėjui, kuris kelioms valandoms nori pabėgti nuo realybės, atsidurti pasakiškame, labai nuotaikingame ir moralės nestokojančiame vaikų pasaulyje. Juostos peržiūros metu žiūrovai susipažįsta ne tik su televizijos legenda ir kultūriniu Snupio fenomenu, bet taip pat gauna visą pamokslų bagažą, pradedant patyčiomis ir baigiant draugystės svarba. Be abejonės, tai vienas iš retų šių dienų animacinių filmų, kuriame yra ne tik geras vaikams ir suaugusiems pritaikytas humoras, bet ir gerumo mokanti istorija be jokių nešvankių detalių.
