Kurti tikrais faktais paremtus filmus tuomet, kai patys įvykiai buvo nutikę vos prieš kelis metus, yra rizikinga. Nors negalima sakyti, kad tokiomis aplinkybėmis sukurti gerą filmą yra neįmanoma (pavyzdžiui, „Visi prezidento vyrai“ (angl. „All the President‘s Men“) buvo sukurtas praėjus vos keliems metams nuo Watergate skandalo ir yra vienas geriausių tikrais faktais paremtų filmų kino istorijoje), tikimybė prašauti yra kur kas didesnė nei ekranizuojant senesnius įvykius. Impulsyvūs bandymai kurti filmus apie nesenas istorijas gali būti pernelyg siauri, sukurti remiantis ne visais faktais ir stipriai nutolę nuo to, kaip į tuos įvykius žiūrės ateities kartos, dėl ko filmai gali tiesiog per greitai pasenti.

Dėl to yra šiek tiek keista, koks santykinai sėkmingas filmas yra „Patriotų diena“. Pasakojantis apie 2013 metų balandį Bostono maratono metu įvykusius sprogdinimus, kuriuos įvykdė du broliai, filmas aprėpia išties daug, pagrindinę istoriją pasakodamas per savo reputaciją siekiančio atgauti seržanto Tomio Sonderso (akt. Mark Wahlberg) gyvenimą. „Patriotų diena“ neišplečia savo chronologijos ir pasakoja vos kelių dienų istoriją, susijusią su maratono metu įvykdytu teroro aktu.

Filmą režisavęs ir parašęs Peteris Bergas pastaruoju metu kartu su Marku Wahlbergu tapo tikrų istorijų ekranizacijų ekspertais – vien 2016-aisiais jiedu sukūrė „Patriotų dieną“ ir įspūdingo masto „Liepsnojantį horizontą“ (angl. „Deepwater Horizon“), o 2013 metais pasirodė „Išlikęs gyvas“ (angl. „Lone Survivor“). Galbūt neturėtų stebinti, kad trijų ar keturių metų senumo įvykius P. Bergas ir šįkart sugeba pateikti protingai ir neaptekęs sentimentalumu, tačiau žinant, kaip lengva tai būtų padaryti, toks pasiekimas vis tiek žavi.

Stipriausia filmo savybė ir yra tai, kad jis nėra pernelyg didaktinis ir plikas patriotizmas, minimas net filmo pavadinime, nebando įkyriai persmelkti kiekvieno kadro. Filme yra siekiama kaip įmanoma labiau sukurti skirtingų žmonių istorijas, kad jie atrodytų ne kaip banalūs simboliai, dalyvavę žiauriuosiuose įvykiuose, o kaip realūs žmonės su tikromis istorijomis, kurias neatpažįstamai paveikė du teroristai. „Patriotų diena“ sugeba įdomiai įpinti jaunos poros, kurią stipriai sužalojo bombos, meilės istoriją. Filmo eigoje mirštantys veikėjai yra pateikiami kaip žmonės su eiliniu gyvenimu ir paprastomis svajonėmis, kurios yra nutraukiamos. Siužeto linijų čia yra išties daug ir filmas joms skiria nemažai laiko, kartais pernelyg ilgai nukreipdamas nuo pagrindinės istorijos, nors jos visos turi savo tikslą ir net jeigu jų eiga vietomis yra nuobodi, jų atomazga išties atsiperka.

Visgi pagrindinė „Patriotų dienos“ istorija yra neabejotinai susijusi su teroro aktu ir teroristų gaudymu, pateikiant abi – teisėsaugos ir teroristų – puses. Teisėsaugos pusėje vyksta įdomus trileris, kuriame smulkmeniškai parodomas įkalčių rinkimas, žmogiškosios klaidos ir nusikaltėlių persekiojimas. Istoriją pagyvina tai, kad policija ir FTB nėra pateikiami kaip stebuklingi visagaliai, o labiau kaip būrys savus interesus turinčių žmonių, kurie supranta savo veiklos svarbą ir atiduoda paskutines jėgas, kad pagautų teroristus. Konfliktai tarp FTB agento (akt. Kevin Bacon) ir Bostono policijos vado (akt. John Goodman) filmą dar labiau atitolina nuo sentimentalumo ir tokiu būdu P. Bergo mylimą patriotizmą pagilina – matyti, koks smulkmeniškas yra teisėsaugos darbas, yra įdomiau nei stebėti nenugalimus karius.

Tuo tarpu teroristų pusėje kaip tik yra mažai detalumo, labiau apsieinant su abstrakčiomis detalėmis. Musulmonų brolių istorijoje yra nuolat minimas jų tikėjimas ir didesnio gėrio bei keršto siekimas, pasitikėjimas savimi ir šaltumas. Tik keliose scenose jiedu pasirodo kaip tikri, kažko išties bijantys žmonės, nors dažniau jie yra be emocijų kovojantys arba stebuklingai iš istorijos išnykstantys veikėjai. Akivaizdu, kad juos pateikus kaip savimi abejojančius nevykėlius žiūrovai būtų atitraukti nuo pagrindinės filmo minties apie nuoširdumo ir meilės kovą prieš blogį, tiesiog jų istorijos tonas su likusiu filmu paprasčiausiai nedera. Visai tikėtina, kad tai buvo sąmoningas (arba realiais faktais paremtas) P. Bergo sprendimas, tik nežinia, ar jis prisidėjo prie bendros filmo kokybės.

Aštrios kritikos pačiam filmui pažerti sunku, nors lengva pripažinti, kad labiau nei bet kas kitas čia akis bado tai, kiek daug šiame filme yra aukščiausio aktorių, kurie yra tiesiog neišnaudojami. Dėl to veikiausiai kalta filmo struktūra – kadangi čia vienu metu yra pasakojamos gal šešios skirtingos istorijos, veikėjai nebus tokie gilūs, kokių norėtųsi, o juos vaidinantys aktoriai neturės ką veikti. Pavyzdžiui, J. Goodmanas ir K. Baconas turi vieną sceną, kurioje vienas ant kito parėkauja, ir tuo jų filmas baigiasi. J.K. Simmonsas rutiną mėgstantį nykų policininką vaidina be jokių emocijų, tarsi netyčia užklydęs į filmavimo aikštelę ir priverstas kuriam laikui atsistoti prieš kameras. Moterys, kurios visad būna P. Bergo filmų silpnoji vieta, čia režisieriaus reputacijos nepagerina – Michelle Monaghan ir Melissa Benoist yra pernelyg geros aktorės, kad vaidintų nuolankias ir kažkiek paverkiančias žmonas. Tik M. Wahlbergas čia gauna daugiau laiko atsiskleisti, pasišventęs vaidindamas šlubuojantį ir į savo skausmą nekreipiantį dėmesio, žudikus siekiantį pagauti policininką.

M. Wahlbergas kartu yra ir žmogus, kuris atlieka visas tikrais filmais paremtų patriotinių filmų pareigas. Jis pasako iš konteksto tragiškai išsišokantį ir mažai prasmės turintį monologą apie tai, kad terorizmą ir blogį gali nugalėti tik meilė ir pasišventimas, ką filmas sėkmingai įrodo ir be šio monologo. Jo žodžiai už kadro skamba tuomet, kai ekrane yra rodomi pavargusio ir tvirto Bostono vaizdai, išleidžiantys į orą visą sentimentalumą, kurį taip ilgai buvo sulaikęs P. Bergas viso filmo metu. Galiausiai filmas pasibaigia tikrų žmonių istorijomis apie tai, ką jie tomis lemtingomis dienomis išgyveno ir kaip tai paveikė jų gyvenimus, ir tų istorijų metu bet koks cinizmas išgaruoja, nes žiūrėti į jas abejingu veidu yra neįmanoma.

Todėl negalima sakyti, kad „Patriotų diena“ yra neeilinis filmas apie nesenus įvykius – jame yra visi šablonai, kuriuos šis žanras vienokiu ar kitokiu būdu turi užpildyti (tarp jų yra ir intensyvi, trilerio norėjusių žiūrovų svajones patenkinanti veiksmo scena). Ir visgi tai yra sėkmingas, savo pajėgumus ir norus tvirtai žinantis filmas, kurio visuma yra kur kas geresnė nei atskirų istorijų kratinys, kas gražiausiai ir įkūnija pagrindinę „Patriotų dienos“ temą apie išvien veikiantį ir nepasiduodantį miestą.

7.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles