„Miško sergėtojai“

Animatorius Chrisas Wedge‘as 2002 metais surengė tikrą fiestą žanro mylėtojams, pristatydamas vieną labiausiai šių dienų pamiltų animacinių franšizių, pavadinimu „Ledynmetis“. Kino kūrėjas nesiliovė stebinti ir 2005 metais pristatė dar vieną originalų filmuką „Robotai“, kuris sulaukė mažesnio pripažinimo, tačiau tapo vienu geriausių tų metų darbų.

Po devynerių metų pertraukos Chrisas Wedge‘as grįžta ir pristato spalvingą ir pašėlusį žygį po paslaptingą, giriose įsikūrusią karalystę. Kino kūrėjas kviečia mažus ir didelius žiūrovus prisijungti prie girinių gvardijos žūtbūtinio mūšio su blogio jėgomis, kurios nori sunaikinti visa, kas yra gyva žemėje, ir paversti pasaulį puvėsiais.

Apie ką mes čia…

Atvažiavusi pas savo tėtį į svečius, Merė jaučiasi lyg kitame pasaulyje. Nereikalinga bei užmiršta tėčio, kuris užsiėmęs tik savo tyrimais, mergina išeina į laukus ir per atsitiktinumą pakliūna į paslaptingą giriose gyvenančių padarų pasaulį. Būtent merginos atvykimas į šią niekam nežinomą karalystę apvers aukštyn kojom visą paslaptingą pasaulį, o šis pakeis ir pačios Merės pasaulėžiūrą bei gyvenimą.

Kūrinio vidus

Filmo scenaristai galvodami šiam filmukui idėją sugebėjo tobulai nuplagijuoti kitų žinomų juostų scenarijus. Žinoma, galima sakyti, jog daugelis filmų kažką kopijuoja, tačiau čia akivaizdžiai matosi panaudoti trijų žinomų juostų niuansai. Visu pirma, tai pelningiausio visų laikų filmo – Jameso Camerono „Įsikūnijimo“ – pamatas, antra juosta, kurios idėjas perteikia režisierius – tai kultinė komedija „Brangioji, aš sumažinau vaikus“, bei desertui – tobulo grožio Zacko Snyderio 2010 metų „Pelėdų karalystės sargų“ interpretacija.

Kaip bebūtų gaila, tačiau toks žinomų juostų mišinys visgi žiūrisi smagiai. Kartais, kai veiksmas užtempiamas, darosi nuobodu, bet apskritai – tai atsipalaiduoti leidžiantis animacinis darbas. Dialogai, kurių originalumu filmas taip pat negali pasigirti, yra jau seniai girdėti ir matyti. Standartinis scenarijus apie kitos civilizacijos gelbėjimą, drąsūs veikėjų poelgiai ir kova su piktavaliais priešais nesuteikia išskirtinumo, nors jo čia ir nereikia, juk tai ne „Pixarų“ studija, kuri žiūrovų simpatijas bando užkariauti originaliu turiniu.

Didžiausias dėmesys skiriamas juostos personažams. Ironiška, tačiau du iš jų yra tipiniai žinomų kino pasaulio žmonių prototipai. Girinių generolo kailyje matomas pats George‘as Clooney‘is, na o profesorius – tai, žinoma, paties Davido Lyncho paveikslas. Į akis labiausiai krenta šliužo ir sraigės personažai, kurie atsako už sveiką humoro dozę visos juostos metu, tačiau trikojis šuniukas, kurio misija ir yra sukelti juoką, yra graudus. Nevertėtų kino pasaulyje pradėti naujos mados šaipytis iš nelaimingų padarų, kurie neturi nei akių, nei kojų, tokie mėginimai atrodo sadistiškai, ypač kai filmas skirtas ir mažajai auditorijai. Kiti personažai nekelia didesnių emocijų, net ir pagrindinis antagonistas neturi jam būtinos charizmos.

Perpildytas klišėmis animacinis darbas visgi nėra toks blogas, tačiau nepaliekantis jokio didesnio įspūdžio ir skirtas atsipalaidavimui po sunkios darbo dienos, ar tiesiog praleisti kelias valandas patogiai įsitaisius kino salės kėdėje. Gaila, buvo galima iš idėjos išspausti žymiai geresnį bendrą vaizdą.

Techninė juostos pusė

Vizualinė filmo pusė verta pagyrimų. Jau vien pradžia nuteikia vizualiai įspūdingai kelionei. Viskas trykšta gyvybe, jaučiamas gamtos grožis, spalvos parinktos labai preciziškai. Juostos fonas lygus kompiuterinio žaidimo tobulai pateiktai grafikai, o trimatis efektas dar labiau papildo puikiai išreiškiamą foną.

Garso takelis nėra per daug įsimintinas, girdimos kelios neblogos herojinio pobūdžio kompozicijos. Užtat efektingas operatoriaus darbas padaro tikrą stebuklą – staigių manevrų ir drebančios kameros efektas gana gerai įsipaišo į bendrą vaizdą. Keliose scenose jaučiamas ir epiškumas, todėl net originalus filmo pavadinimas irgi šiek tiek pasiteisina. Montažas taipogi neblogas, tik kelios scenos nelabai gerai sujungtos viena su kita.

Aktorių kolektyvinis darbas

Lietuviškai dubliuotas filmukas prarado pusę žavesio, nes visgi pats Christopheris Waltzas įgarsino Mandragą, tačiau tai neblogai atliktas mūsų tautiečių darbas.

Visi aktoriai, tarp kurių: Rūta Ščiogolovaitė, Darius Rakauskas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Mantvydas Mockus, su savo darbu susidorojo gerai, tačiau vieną didelį minusą visgi galima įžvelgti, ir tai būtent Marijonas Mikutavičius. Su visa pagarba jam, tačiau jo balsas visiškai netiko kuriamam personažui, vardu Nim Galū. Vienintelė vieta, kai dainuojama, pateikta gerai, tačiau kai jau prasideda dialogai, prarandamas visas veikėjo žavesys.

Verdiktas

„Paslaptinga karalystė“ – tai spalvingai žavi kelionė po girias, miškus ir pievas su naujais draugais, neblogomis kovų su priešais scenomis bei nenuobodžiai pateikiamu veiksmu, tačiau filmo turinys, deja, visiškai netikęs, mėgdžiojantis kitas žymias kino juostas ir neperteikiantis nieko savito ar išskirtinio animacijos žanre.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 4/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 6/10

[youtube=http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=ThhCcDWcT-Q]