„Principai“

Nusipelnęs amerikiečių režisierius ir Oskaro laureatas Tayloras Hackfordas, atskleidęs savo talentą įvairiuose kino žanruose ir padovanojęs mums puikias ir įsimintinas juostas, kaip 1997 metų stiprų trilerį „Velnio advokatas“ su nepriekaištinguoju Alu Pacino ar 2004 metais pasirodžiusią biografinę dramą „Rėjus“, pelniusią aibę apdovanojimų, pristato išskirtinį veiksmo filmą su šių dienų tikro vyro įsikūnijimu – Jasonu Stathamu.

Žinomas kino kūrėjas kviečia susipažinti su dar vienu nauju didvyriu pagal Donaldo E. Westlake‘o romanų ciklą, atsidurti pavojingiausiuose kriminalinio pasaulio vietose ir mėgautis keršto vedamo personažo neįprastais sprendimais kovojant su savo skriaudikais.

Apie ką mes čia…

Parkeris – profesionalus vagis su tam tikrais principais bei vadovaujantis pagal nusikaltėlių garbės kodeksą. Po sėkmingo apiplėšimo Parkerį išduoda jo paties komanda bei, kaip jiems atrodo, jį nužudo. Atsigavęs ir kupinas keršto širdyje vyras pradeda ieškoti visų, kurie prisidėjo prie jam padarytos žalos. Be kompromisų ir vedamas vien tik neapykantos jis privalės stoti į kovą su pavojingiausiais mafijozais, kuriems nerūpi nei garbė, nei orumas, nei žmogaus gyvybė.

Kūrinio vidus

Metų pradžia išties gausi įvairiausių veiksmo filmų, o maloniausia, jog visi geriausi šio žanro atstovai vis dažniau džiugina akis. Žinoma, dabartiniai veiksmo filmai turi standartinį pavidalą, kur vienas kovoja prieš būrį, tačiau tas ir žavi, prisiminus senus gerus sovietmečio laikus, kai ekranuose karaliavo brutalūs ir raumeningi vyrukai, kurie galvojo vien tik kumščiais. Nors ši juosta ir nelabai skiriasi nuo kitų tokio pat turinio kolegų, bet visgi ji turi šarmo. Maloniausia, jog bandoma papasakoti įdomią istoriją bei iškelti tam tikrais žmonių vertybes. Visgi net ir vagys turi savo principus, kurie jiems leidžia likti žmonėmis. Šiuo atveju mes matome itin sunkų veikėją, kuris kartu ir trokšta pinigų, bet kartu nori būti nepriklausomas nuo jų. Kerštas, kuriuo vadovaujasi juostos herojus, yra būdingas daugeliui žmonių – čia kalba eina ne tik apie apgavystę, čia kalbama apie žodžio stiprumą, pagarbą bendradarbiui, pasaulėžiūrą. Nors labai tiesmukiškai vyksta visas veiksmas, tačiau nesijaučia kokio nors dirbtinumo.

Brutalus bet ir teisingas scenarijus, kurio dėka viskas įsivažiuoja paeiliui, niekas nešokinėja iš vienos vietos į kitą, yra suderinta viskas ypač herojaus išmintis. Siužetinės linijos pateikimas taipogi malonus akimis. Žinoma, banalumas karaliauja visos juostos metu, bei parodomas labai nenugalimo žmogaus portretas, bet pats Parkeris pateikiamas labai solidžiai, matosi visas personažo galingumas. To, deja, negalima pasakyti apie Leslę. Pateikiant pagrindinį moters personažą reikia ji bent kiek apgalvoti, bet filmo metu mes matome labai pilką ir kartu greitai užmirštamą ponią. Jos pasirodymas ekrane yra tiesiog bereikšmis.

Dialogai filme irgi daro nemažą įtaką bendram vaizdui. Keletas nelabai pavykusių juokelių, ištartų Parkerio lūpomis, bei ganėtinai šalti pokalbiai apie nieką, keiksmažodžių iš „F“ raidės vartojimas nesukuria jokių papildomų emocijų, kartais net pasidaro nemalonu kas antrą žodį girdint vulgarizmus. Įsimintinų frazių irgi nėra, tačiau kaip bebūtų keista, būtent scenos, pasakojančios apie pagrindinio personažo charakterį, yra labai gerai suderintos prie įtampos. Kartais jaučiama ir jo gana stipri blogoji pusė. Filmui trūksta įtampos – visgi jau jam prasidedant yra žinoma šio trilerio baigtis, bet tas netrukdo mėgautis muštynėmis ir susišaudymais.

Techninės pusės ypatumai

Juostos šaltą ir kartu pilką atmosferą puošia gana neblogas garso takelis. Išties puikiai prie staigesnių scenų priderintos kompozicijos. Operatorius taipogi pasidarbavo neblogai –vaizdžiai perteikė veiksmą ir kartu suteikė šiokio tokio adrenalino. Visgi pradžioje galima pasijausti lyg dalyvaujant apiplėšime. Spalvos ir fonas gana šaltas, nepajuntamas Kalifornijos karštis. Montažas – bene maloniausiais techninės pusės momentas. Jo dėka veiksmas rutuliuojasi gana laisvai, nėra sunkumo jausmo ir kartu nedetaliai perteiktos minties.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinis juostos aktorius, kovos menų meistras ir tiesiog kietas vyrukas Jasonas Stathamas nenustebina – jis eilinį kartą atsiduria savo stichijoje, tačiau net malonu į jį žiūrėti. Akis ypač džiugina naujas švarkas ir skrybėlė – Jasonas papildo savo garderobą dar vienu šarmingu rūbu. Vaidybos kaip ir nelabai rasta, bet užtat kaip jis puikiai mušasi. Tas kompensuoja visus minusus. Brutalaus brito partnerė, seksualioji dainininkė Jennifer Lopez labai blankiai atrodo ekrane. Jos grožis tik iš dalies sugeba padengti personažo minusus, bet net ir šiame aspekte ji nespinduliuoja taip, kaip ją matome muzikiniuose klipuose, o gaila, bent kiek sugebėtų pakaitinti filmo atmosferą.

Filmo antagonistas Michaelis Chiklis ekrane atrodo ne ką geriau nei Jennifer. Neišdirbtas blogiukas, kuris neturi jokios charizmos. Kiti aktoriai taipogi ne ką geriau pasirodo, nors kiekvieno iš jų potencialas yra didžiulis. Galima pastebėti ir kino veteraną Nicką Noltę ar gana šarmingą antraplanių vaidmenų atlikėją Cliftoną Collinsą. Apskritai žiūrint į visą aktorių kolektyvą šiek tiek gaila, jog jie nesugebėjo deramai sužibėti ekrane.

Verdiktas

„Parkeris“ – tai gana brutalus ir žavus veiksmo trileris, pasakojantis apie tikras vyriškas vertybes, kaip žodžio laikymasis, pagarba oponentui ir garbė. Tai filmas, turintis neblogą istorijos potencialą su išdirbtu pagrindinio personažo portretu, tačiau dėka kitų veikėjų dirbtinumo ir gana blankių dialogų jis nesugeba iškilti virš tokio pat žanro atstovų. Banalūs ir kartais naivūs dialogai tik dar labiau pablogina situaciją, tačiau visgi juosta turi viena didelį pliusą – nenuilstantį veiksmą, puošiantį kiekvieną sceną nuo pradžios iki galo.

5.6
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
5.5
Kinematografija
6.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles