Bulgarai Kristina Grozeva ir Petaras Valchanovas savo kūrybinį kelią kine pradėjo palyginus dar gana neseniai. 2004 m. abu debiutavo su savo trumpametražiais filmais, paskui sekė dar keli trumpametražiai bandymai, kur vienas kitam rašė scenarijus. 2010 m. duetas suvienijo jėgas ir debiutavo su pirmuoju ilgametražiu filmu „Avarinis nusileidimas“ (bulg. „Avariyno katzane“). 2012 m, jie kartu sukūrė dar vieną trumpametražį – „Šuolis“ (bulg. „Skok“), o P. Valchanovas dar prisidėjo ir prie įvairių televizijos projektų. 2014 m. duetas grįžo su savo antruoju ilgo metro filmu – drama „Pamoka“. Jei pirmasis jų bendras darbas, galima sakyti, liko nepastebėtas, tai „Pamokai“ iš pat pradžių sekasi žymiai geriau. Filmas Gioteburgo filmų festivalyje pelnė tarptautinio debiuto prizą, Angerso Europos pirmųjų filmų festivalyje apdovanota pagrindinė aktorė Margita Gosheva, o filmas nominuotas žiuri prizui; Jeruzalės filmų festivalyje „Pamoka“ nominuota FIRESCI prizui geriausio debiutinio filmo kategorijoje, San Sebastijano filmų festivalyje už geriausią režisūrą K. Grozeva ir P. Valchanovas apdovanoti Kuxta prizu; Salonikų kino festivalyje – bronziniu Aleksandru bei prizu už geriausią režisūrą, o Tokijo filmų festivalyje – specialiuoju prizu, bei buvo nominuoti didžiajam prizui; Sofijos tarptautiniame filmų festivalyje „Pamoka“ pelnė net tris prizus (publikos apdovanojimas tarptautinėje ir Blakanų konkursinėje programoje, geriausias bulgariškas filmas, Sofijos miesto filmų didysis prizas už geriausią filmą), o Transilvanijos filmų festivalyje filmas apdovanotas už geriausią režisūrą ir geriausią pagrindinį moters vaidmenį. Neliko šis filmas pamirštas ir Lietuvoje – „Pamoka“ dalyvavo „Kino pavasario“ konkursinėje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ ir M. Gosheva buvo apdovanota kaip geriausia aktorė. Be to, „Pamoka“ pateko į finalinį Europos parlamento teikiamo prizo „Lux“ kandidatų trejetą.

Nedideliame Bulgarijos miestelyje anglų kalbos mokytoja dirbanti Nadia (akt. Margita Gosheva) bando išsiaiškinti, kuris iš moksleivių klasėje vagiliauja ir nori, kad kaltininkui tai būtų gera moralinė pamoka. Tačiau ir taip nelengva finansinė Nadios situacija netrukus dar labiau komplikuojasi, kai paaiškėja, kad bedarbis sutuoktinis Mladenas (akt. Ivan Barnev) vėjais paleido iš banko paimtos paskolos pinigus ir jau kelis mėnesius nieko negrąžino. Kyla reali grėsmė, kad poros namai bus parduoti iš varžytinių, o jie patys su maža dukrele bus išmesti į gatvę. Aklavietėje atsidūrusi Nadia visais būdais bando laiku grąžinti paskolą – o tą jai padaryti reikia per tris dienas. Neturinti kito pasirinkimo ji kreipiasi pagalbos į turtingą tėvą (akt. Stefan Denolyubov), gyvenantį su pamote (akt. Ivanka Bratoeva), kuri pagal amžių pati tiktų jam į dukras, tačiau susitarti nepavyksta, tad Nadiai nelieka nieko kita, kaip tik skolintis pinigų iš lupikautojo (akt. Ivan Savov). O tai ją galiausiai pastūmės prie itin radikalaus sprendimo.

Filmas „Pamoka“ užduoda moralinį klausimą – ar galime teisti kitus ar jiems moralizuoti, jei niekada nežinome, ar aplinkybės mūsų pačių neprives prie panašios situacijos? Iš esmės netiesiogiai cituojama Biblija: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas meta akmenį“. Iš kitos pusės, paliekama pamąstyti apie tai, kiek mūsų sprendimai priklauso nuo mūsų pačių noro ir valios, o kiek esame priversti vienaip ar kitaip pasielgti, įsprausti į siaurą aplinkybių dėžutę. Galiausiai filme atskleistas paradoksalus ir tuo pačiu labai realistinis požiūris į pinigus – gal ir ne tai gyvenime svarbiausia, bet be jų orus gyvenimas vakarų civilizacijoje yra sunkiai įmanomas. Pinigų stygius gali tapti kliūtimi, užkertančia kelią į tai, kas vis tik yra aukščiau už materialinių vertybių.

Kaip pasakojo „Kino pavasario“ festivalio metu Lietuvoje viešėjusi pagrindinė filmo aktorė M. Gosheva, filmą sukurti įkvėpė tikras įvykis. Kontrastas tarp mokytojos statuso ir jos poelgio prieš keletą metų buvo plačiai aptarinėjamas Bulgarijos visuomenės.

Filme pagrindinis ir ryškiausias personažas – Nadia, kurią puikiai vaidina M. Gosheva. Kartu su šia veikėja žiūrovams tenka išgyventi įtampą ir nusivylimą, desperaciją – o kartais tiesiog laikyti kumščius, kad tik ji spėtų, kad tik nebūtų per vėlu, ar kartu atsidusti dėl negailestingo likimo ir griežtų nė per milimetrą nepajudinamų taisyklių. Nors veiksmo nėra daug, įtampa išlaikoma iki pat pabaigos – svarbiausios dramos verda Nadios viduje. Kiti personažai yra antraeiliai, tačiau pakankamai ryškūs – galima sakyti, kad aktoriai savo darbą atliko neblogai.

Techninei juostos pusei priekaištų vis tik tenka daugiau. Filmuojant nestabilia kamera ir sekant paskui personažus vaizdas dažnai gana smarkiai šokčioja. Kadrai kartais netinkamai sufokusuoti – pvz., užgriebiamos lubos, tačiau personažai „nupjaunami“ per pusę. Vaizdo montažas iš esmės neblogas, nors keli staigūs nukirpimai vis tik liko. Garso montažas taipogi nėra visiškai švarus. Garso takelio filme nėra – bet tas nė kiek nemaišo – sprendžiant sudėtingas gyvenimiškas ir moralines dilemas foninė muzika gali skambėti dirbtinai.

„Pamoka“ – stipri ir nemažai minčių tolesniam apmąstymui paliekanti drama. Puiki M. Goshevos vaidyba, neblogas scenarijus ir režisūra – šio filmo stipriosios pusės. Ir nors techninė dalis nėra nugludinta, moraliniai šios dramos iškeliami klausimai, į kuriuos paliekama atsakyti patiems žiūrovams, leidžia teigti, kad K. Grozevos ir P. Valchanovo sukurtas filmas iš tikrųjų yra gera pamoka mums visiems.

7.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Napoleonas / 2016 sausio 23

    Geras filmas.Maciau kine.Skiriu septynis su puse balo.