Pakeleiviai

Filmas „Pakeleiviai“ yra sukurtas pagal scenarijų, ilgai vadintą geriausiu nepastatytu filmu Holivude. Scenarijus, kurį parašė Jon Spaihts, apie dešimtmetį ėjo iš rankų į rankas, jį gyrė visi, kas tik galėjo, ir galiausiai tapo vienu stambiausių mokslinės fantastikos filmų pastaraisiais metais, kartu su įspūdingu biudžetu, įprastai neskiriamu visiškai originaliems projektams, ir dviem pagrindiniais aktoriais, kurie yra neabejotinai dvi didžiausios jaunosios žvaigždės kine šiuo metu. Tokiems sėkmei ruošiamiems projektams, atrodo, yra lemta kažkur paslysti, ką „Pakeleiviai“ galiausiai ir padaro.

Morteno Tyldumo, sukūrusio „Vaizduotės žaidimą“ (angl. „The Imitation Game“), režisuotas filmas pasakoja apie 120 metų trunkančią kelionę įspūdingu erdvėlaiviu „Avalon“, keliaujančiu iš Žemės į tolimą žmonių įkurtą koloniją, kurioje daugiau nei 5000 erdvėlaiviu keliaujančių keleivių ketina pradėti naują gyvenimą. Pagal taisykles jie turėtų visus 120 metų praleisti miegantys savo kapsulėse, tačiau likus 90 metų iki kelionės tikslo du keleiviai – Džimas (akt. Chris Pratt) ir Aurora (akt. Jennifer Lawrence) – pabunda ir privalo sugalvoti, ar jiems įmanoma išgyventi likusią kelionės dalį.

Su jųdviejų pabudimu yra susijusi ir tam tikra siužeto detalė, kurios čia nesinori atskleisti ir kurią filmo kūrybinė komanda kruopščiai slėpė visuose anonsuose, nors būtų sunku paaiškinti, dėl ko ji yra tokia slepiama. Galbūt paaiškinimas yra paprastesnis, nei galima pagalvoti – filme įvyksta tiesiog per mažai dalykų, kad nuoširdžiai sudomintų žiūrovus, ir tai yra vienintelis elementas, už kurio gali kabintis daug intrigų neturinti istorija.

Jau minėtuose filmo anonsuose „Pakeleiviai“ buvo pateikiama kaip dviejų žmonių meilės istorija kosmose, kas nėra didelis melas, nors teisingiau būtų sakyti, kad net pats filmas nežino, kokią istoriją pasakoja. Meilės elementas čia išties yra. Yra ir bandymo išgyventi aspektas. Užkabinama ir vienišumo tema – jiedu yra vieninteliai du gyvi žmonės beribėje erdvėje ir veikiausiai nepasieks savo kelionės tikslo, – nors tai filmas vėlgi paliečia atsargiai ir tik iš dalies.

Dėl tokio abstraktumo ir aiškaus tikslo trūkumo „Pakeleiviai“ stipriai nukenčia. „Pakeleiviai“ yra liūdnai panašus į taip dažnai didžiuosiuose Holivudo filmuose matomus bandymus užkabinti kuo daugiau temų ir į jas nesileisti gilyn, taip teoriškai užkabinant ir kuo įvairesnes auditorijas (mėgstančias ir meilės istorijas, ir kosmosą, ir išgyvenimo dramas, ir trilerius), tačiau galiausiai tampantis tik blankia ir visko po truputį imančia istorija, kurią pamačius yra sunku pagalvoti, kad kažkam ji nuoširdžiai įsimins.

Galima sugalvoti daug būdų, kaip šį siužetą buvo galima pakeisti ir paversti jį kur kas labiau specifiniu (psichologinis trileris kosmose būtų turbūt geriausias filmo pasirinkimas, juolab kad su šiuo žanru yra susijusios geriausios filmo scenos), nors vietoje to „Pakeleiviai“ kryžkelėse dažniausiai rinkdavosi lengviausius variantus. Pykčiai tarp filmo veikėjų visad buvo greitai užsiplieskiantys ir dar greičiau nugesinami, gyvybei grasinančios problemos išsprendžiamos laikantis tiesiogine to žodžio prasme knygose parašytų instrukcijų, o nuoširdžią intrigą galima aptikti tik dviejose filmo vietose, kurioms irgi yra skiriama per mažai laiko, kad jos padarytų rimtesnį įspūdį.

Galiausiai garsųjį ir lūkesčių neišpildantį scenarijų gelbėja techniniai dalykai, į kuriuos buvo sukišta daugiau nei 110 mln. dolerių (kurių filmas, panašu, gali ir neatgauti). Į vieną garsiausių pastarųjų metų Holivudo skandalų su studija „Sony“ įsivėlusi Jennifer Lawrence, išsikovojusi įspūdingus 20 mln. dolerių siekiančią algą, čia su Chrisu Prattu (gavusiu vargingus 12 milijonų) įrodo, dėl ko jie dabar pasirodo kiekviename šimtamilijoniniame filme.

Atskirai jie atrodo puikiai. J. Lawrence, vaidinanti banaliai kosmose vykstančiam filmui pavadintą Aurorą, savo nepavykusia kelione nepatenkintą ir atsakymo visais įmanomais būdais ieškančią mergina įkūnija išties energingai, sugebėdama įtikinamai persimainyti iš visiškai nuoširdžios iki žiauriai piktos moters per kelias sekundes. C. Prattas irgi parodo savo talentus kaip atsipalaidavęs, savo likimą daugiau ar mažiau priimantis nagingas veikėjas, bandantis labiau gyventi šia diena nei pernelyg žiūrintis į ateitį. Kartu jie atrodo stipriai, sugebėdami perteikti jautrią (ir, ilgiau pagalvojus, nepatogiai keistą ir nepadorią) meilės istoriją, kuri yra paremta labiau pasirinkimo neturėjimu nei nuoširdžia draugyste, nors tai yra dar vienas svarbus aspektas, kurio filmas taip ir neišnagrinėja.

Nors „Pakeleiviai“ yra išties dviejų žmonių istorija, čia atsiranda vietos ir dar keliems garsiems aktoriams, kurių garsumo čia išties nereikėjo. Michaelas Sheenas vaidina linksmą androidą-barmeną, kuris yra labiau ne atskiras veikėjas, o objektas, kuriam pagrindinis duetas gali garsiai išsakyti savo mintis. Laurence‘o Fishburne‘o veikėjo istorija čia yra trumpa, nors atrodo labiau išbaigta nei Džimo ar Auroros. Tuo tarpu Andy Garcia pasirodymas bus neabejotinai svarbiausias dalykas, už kurį bus atsimenamas šis filmas, kadangi tuo pasirodymu negalima patikėti net ir jį pamačius savo akimis.

Kitos techninės detalės taip pat gelbėja bendrą filmo kokybę. M. Tyldumas yra išties talentingas režisierius, sėkmingai peršokęs nuo ganėtinai smulkaus biudžeto ir masto „Vaizduotės žaidimo“ iki begalinio kosmoso vaizdavimo, su kuo jis tikrai susitvarkė. Kosmoso, erdvėlaivio ir jo vidaus vaizdavimas yra pilni kvapą gniaužiančių vaizdinių, kuriems 3D akiniai nepadeda ir kuriuos geriau būtų žiūrėti ryškesnes spalvas sugebančiuose perteikti formatuose.

Todėl ilgiausiai girta ir filmą pagimdžiusi jo dalis – scenarijus ir istorija – pasirodė esanti silpniausiu filmo elementu, pavertusi „Pakeleivius“ neaiškia, nuspėjama ir tradicine meilės istorija, kurią gan sėkmingai gelbėja J. Lawrence ir C. Prattas bei įspūdingi kosmoso vaizdiniai. Po tokių ilgai lauktų ir lūkesčių galiausiai neatitinkančių ambicingų filmų kartais nebūna keista (nors ir nelinksma), kad Holivudas yra labiau linkęs šimtamilijonines sumas paskirti didesnę sėkmės tikimybę turintiems filmams.