„Dangus griūna“

Seniausia visų laikų kino franšizė švenčia savo garbingą penkiasdešimties metų jubiliejų nuo pirmo 1962 metų filmo „Daktaras Nou“ pasirodymo didžiuosiuose ekranuose, kurio dėka į padanges iškilo sero Seano Connerio žvaigždė. Per penkis dešimtmečius populiariausio pasaulyje šnipo nuotykiai buvo pristatyti net dvidešimt dviejuose filmuose, vienoje neoficialioje juostoje bei kokybiškoje parodijoje. Personažas keitėsi, kaip ir keitėsi jį vaidinantys aktoriai, tačiau Danieliui Craigui atėjus suvaidinti šį kultinį personažą, Bondiada pasiekė neregėtas aukštumas filme „Kazino Royale“ su realistiškai pateiktu siužetu, kas sužavėjo tiek viso pasaulio kritikus, tiek gerbėjus. Po ganėtinai vidutiniško „Paguodos kvanto“ Metro Goldwyn Mayer studiją ištiko didžiulės finansinės problemos ir projektas buvo užšaldytas trejiems metams, tačiau atsikračius skolų projektui vėl buvo duota žalia šviesa. Po visų nesklandumų filmų serijos prodiuserė Barbara Broccoli pakvietė jubiliejaus proga sukurti įsimintiniausią franšizės juostą ne kam kitam, o vienam iškiliausių mūsų dienų režisierių Samui Mendesui. Žmogus, 1999 metais sukūręs subtilią dramą su trilerio prieskoniu „Amerikos grožybės“, už kurią buvo pripažintas daugybe prestižinių apdovanojimų ir tuo pačiu triumfavo Oskaruose, 2002 pristatęs kriminalinę dramą „Kelias į pražūtį“ bei režisavęs karinę juodąją komedija „Desantininkai“ buvo idealiausias kandidatas, kurį pasirinko, todėl yra realu tikėtis bene geriausios Bondiados dalies, kuri pasirodo švenčiant nepailstamo kino ekranuose šnipo gimtadienį.

Lojaliausias bei geriausias savo srities specialistas, MI6 pažiba, agentas 007 Džeimsas Bondas grįžęs iš nepriekaištingai atliktos misijos sužino, jog jo viršininkė M turi siaubingą paslaptį, kuri gali sukelti labai daug gyvybių netekčių. Visame pasaulyje agentai pradeda mirti, todėl išsiaiškinti iškilusią bėdą yra siunčiamas Bondas. Susidūręs su negailestingu priešu agentas supranta, jog ši kumščių ir intelekto dvikova nulems tolimesnę jo tarnybos bei Britanijos ateitį, todėl nedelsiant reikia likviduoti šį incidentą, kol jis neišsiplėtė dar labiau.

Pakeitus paskutinį režisierių, kuris nelabai vaizdingai perkėlė Bondo personažą į didžiuosius ekranus, Samo Mendeso kandidatūra buvo didžiulis stimulas gerbėjams tikėtis, jog tai bus vienas įspūdingiausių metų filmų ir, kaip matome, visiškai teisingas projekto prodiuserės Barbaros Broccoli pasirinkimas, atvedęs franšizę iki naujojo lygio, pasiteisino. Pats filmas yra stilizuotas labai niūriai, o kartu ir realistiškai, kaip tas buvo 2006 metų „Kazinio Royale“ juostoje. Įkvėpimo naujas projektas sėmėsi iš vieno svarbiausių šio amžiaus filmų, kino genijaus Christophero Nolano „Tamsos riterio“, kurio įtaka matoma plika akimi visos siužetinės linijos metu. Džiugiai stebint juostos veiksmą suprantame, jog viskas yra atitolinama nuo senosios Bondiados standartų padarant šį populiaraus agento šou tikroviška istorija, tačiau kartu matosi ir duoklė pirmoms ekranizacijoms pagal Iano Flemingo parašytus literatūrinius kūrinius.  Vienas liūdniausių šiam projektui visgi priimtų žingsnių buvo atsisakymas toliau tęsti „Kvanto“ istoriją, kuri gana įtraukiančiai pateikiama praeituose filmuose su Danieliu Craigu. Naujos kartos kriminalinė blogio imperija buvo lyginama su legendine pirmųjų Bondo filmų organizacija – Spektru, todėl tikrai norima buvo išvysti tolesnius įvykius, tačiau tai buvo nelemta. Iš vienos pusės tai gal net geriau, nes žiūrovas gauna visiškai nauja istoriją ir vieną Bondo nuotykį, kuris užtemdo daugelį iki  šiol parodytų. Iš kitos pusės, viskas yra pradedama iš naujo, nors galėtų sukurti „Kvanto“ trilogiją, o ne palikti viską vidury pasakojimo kelio ir pradėti iš naujo. Nauja juosta intriguoja savo didybe, nes tokių veiksmo scenų jokiame kitame filme apie nenugalimą šnipą mes negalime regėti. Taip kruopščiai viskas yra parengta, jog stebint šį nepakartojamą pasirodymą mes galime pasijausti tikrais istorijos dalyviais, patirti savo kailiu nuotykį, kurio ilgai nepamiršime išėję iš peržiūros. Netikėtumas dar ir tas, jog šį sykį bandoma parodyti visą MI6 darbą iš vidaus, ko nebuvo praeituose filmuose, todėl kaip kruopščiai atliekamas vienos svarbiausių slaptų organizacijų darbas yra malonus papildymas prie bendro šios niūrios tematikos paveikslo. Bondo antagonistai taipogi visada atspindi pačią atmosferą, o tuo labiau prisideda prie efektingo istorijos pateikimo, tačiau ne visada jie yra charizmatiški. Paminėti galima nebent puikiai perteiktą Spektro vadovą Blofildą 1969 metų „Jos didenybės slaptoje tarnyboje“, gana charizmatišką 1964 metų „Auksapirštį“, kuriame spindėjo Goldfingero portretas bei 2006 metų šedevrą „Kazino Royale“, kur pirmuoju smuiku grojo bankininko Le Šifro personažas. Šiuo atveju, prie šios trijulės galima priskirti ir nepriekaištingo blogio įsikūnijimą – Silvą, kuris nė akimirkai nenusileidžia nenugalimajam agentui 007. Lygi genijų dvikova, po mažu virstanti į kiekvieno iš jų asmeninį šou, o tas tiesiog džiugina žiūrovą. Humoras specifinis, subtilus, ironijos galima pastebėti irgi, tačiau kaip bebūtų keista, viskas puikiausiai tinka atspindint kiekvieną pateiktą siužetinės linijos sceną. Kūrėjų dėka filmo vaizdas buvo priartintas prie pačių pirmųjų serijos dalių, bet tik dėl vienos priežasties – Bondo slaptų įrankių.  Tai sukelia tam tikrą nostalgiją prisiminus, koks kadaise buvo 007 ir koks jis yra parodomas dabar. Dialogai irgi sudaro nemažą juostos dalį, tačiau su potekste, moralu, o kartu sugebantys duoti  peno apmastymams tam tikrose scenų temose, nes priartinant prie labiau žmogiško Bondo portreto jis visgi irgi kenčia ir turi nuoskaudų tokiam baisiam gyvenimui, kuris su kiekvienais metais vis labiau pasiglemžia mūsų pasaulį. Apskritai, pati filmo potekstė yra stipri, galinti sutapatinti šį fikcinį personažą su tikrovėje gyvenančiais žmonėmis, kurie saugo mus nuo piktadarių, panašių į Silvą.  Kokybiškas ir be priekaištų sukurtas filmas, kuris kada nors taps kultiniu serijos kūriniu.

Su kiekviena dalimi didėjantis biudžetas irgi prisideda prie vizualinio juostų pateikimo. Šis filmas yra kartu ir veiksmo žanro stebuklas, nes nors ir su kompiuterinių technologijų pagalba sukurtos kai kurios scenos, ypač traukinio įvažiavimas tunelį, bet visgi labai realistiškai yra viskas pateikta, o prie to dar ir adrenalino dozė prisideda, nes efektingomis bei neregėtomis veiksmo scenomis visgi šiais laikais yra sunku nustebinti išlepintus „Transformerių“ kartos žiūrovus. Operatoriaus darbas nepriekaištingas, tiesiog puikiai sugebama perteikti sceną iš labiausiai efektingos pozicijos, kad žiūrovas galėtų patirti visą juostos didybę prieš savo akis. Atmosferą sukuria ir meistriškas garso takelis. Pradedant nuo virtuozinio vizualiai pateikiamo įvado į filmą su Adelės „Skyfall“ kompozicija ir tęsiant labai staigiais, ramiais kūriniais išlaikoma tikrosios Bondiados dvasia, nes visgi nuo garso takelio irgi daug kas priklauso, ypač norint perteikti pačią filmo temą bei jame tvyrančia atmosferą.

Šeštas istorijoje Bondas, pripažintas bene geriausiu visų laikų 007, aktorius Danielis Craigas trečią kartą pasirodo šiame amplua, kaip visada stulbinančiai save pateikia, nors visgi reikia pripažinti, jog savo debiute jis visgi atrodo stipriau, ne iš fizinės pusės žinoma, tačiau iš vaidybinės, todėl šioje juostoje jis bus šiek tiek užtemdytas pagrindinio antagonisto. Pirmas didžiulis Javiero Bardemo karjeroje projektas labai įsimintinas tiek jam, tiek žiūrovui, nes galima teigti, jog tai antras charizmatiškiausias jo suvaidintas personažas. Po 2007 metų brolių Coenų režisuoto trilerio „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ ir jo tobulai perteikto Antono portreto praėjus vos tik penkeriems metams žiūrovas gauna kitą, ne ką prastesnį, bei vėlgi šukuosenos virtuozą – Silvą. Klasikinio Bondo priešas, ne tik iš išvaizdos, bet ir iš gyvenimo filosofijos, darbų, siekių. Netikėtas panelės Manipeni pasirodymas, nes juodaodė aktorė Naomi Harris peržengia stereotipus, susidariusius po knygų serijos pasirodymo, kur juodaodžiai yra ganėtinai reti veikėjai, o tuo labiau niekada nevaidinantys pagrindinių juostos personažų. Graži ir talentinga aktorė labai tiko šiam netipiškai pateiktam personažui, nusižengusiam visoms Flemingo tradicijoms. Bondo mergina, modelis ir aktorė Berenice Marlohe savo buvimu įneša daug estetikos, grožio, subtilumo, matosi, kad Bondas lieka patenkintas, o tas ir svarbiausia, jog yra meilės intriga. Paskutinį kartą karjeroje suvaidinusi M, britų kino legenda, aktorė Judi Dench kerinti kaip visada, o dar prie kompanijos prisidėjęs kitas charizmatiškas aktorius Ralphas Fiennesas taipogi dar labiau sutvirtina visos juostos stiprumą. Apskritai, tai bene geriausias aktorių kolektyvas, kuris kada nors yra buvęs Bondo franšizėje.

„007: operacija Skyfall“ – tai vienas įspūdingiausių visos penkerius dešimtmečius trunkančios epopėjos filmų, kerintis ne tik savo puikiai įgyvendintu scenarijumi, tačiau pačia idėja, kuri sklinda visos juostos metu. Efektingas, dinamiškas, įtraukiantis darbas parodo, jog dėka meistriškos režisieriaus rankos net ir tokia sena tema kaip Bondas gali būti pateikta visiškai iš naujos perspektyvos, o tuo labiau tapti savo žanro perlu, kuris su laiku be jokių abejonių gaus kultinį statusą.

10
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
10
Režisūra
10
Kinematografija
10
Garso takelis
10
Techninė pusė
10
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles