„Lėktuvo maniakas“
Ispanų kilmės režisierius ir prodiuseris Jaume Collet-Serra, labiausiai žinomas iš trilerio žanro filmų, padovanojęs ir laikęs įtampoje žiūrovus per maniakišką siaubo trilerį „Vaško namai“, mistinę dramą „Našlaitė“ ir intelektualų veiksmo trilerį „Nežinomas“, pristato dar vieną kraują stingdantį nuotykį.
Režisierius kviečia atsidurti dešimties kilometrų aukštyje ir kartu su lėktuve skrendančiais keleiviais patirti tikrą siaubą ir neviltį iš nematomo teroristo, kurio vieninteliu tikslu tampa milžiniška išpirka už jų gyvybes.
Apie ką mes čia…
Skrendant lėktuvais, slapti pareigūnai visada turi būti pasiruošę ekstremalioms situacijoms, kurias jie privalo nukenksminti kaip įmanoma greičiau. Deja, bet įprastai rytą sutikusiam oro pajėgų maršalui Bilui tai bus vienas iš siaubingiausių gyvenimo skrydžių. Skrendant per Atlanto vandenyną jis gauna paslaptingas žinutes iš žmogaus, reikalaujančio 150 milijonų dolerių išpirkos už keleivius, kitaip jis kas dvidešimt minučių nužudys po vieną žmogų. Bilas pradeda veikti, tačiau kaip sugauti vaiduoklį, kuris gali būti vienas iš pusantro šimto keleivių?
Kūrinio vidus
Režisierius jau antrą sykį mums pristato kvapą gniaužantį ir visiškai nenuspėjamą trilerį, kuris priverčia visą peržiūros laiką sėdėti ir spėlioti, kaip pasibaigs visas veiksmas ir kas iš tikrųjų yra filmo blogiukas. Dažniausiai tokio žanro filmuose būna puiki ir daug žadanti pradžia, įtampoje laikantis viduriukas ir visiškai lėkšta pabaiga. Šiuo atveju pati pabaiga gal ir nėra iš pačių geriausių, tačiau pats filmas išlaiko dramatišką įtampa iki pat finalo, kas jau sukuria puikų pamatą pačiai istorijai, kuri neturi kokių nors išskirtinių bruožų.
Visos juostos veiksmas vyksta lėktuve, o tai labai sužaidžia pasakojama istorija ir kelia psichologinę įtampą. Iškyla klausimas, kas būtų, jei pats atsidurtum tokioje padėtyje kaip visi skrydžio keleiviai. Pavojinga skraidyti, nes nemaža tikimybė, jog lėktuvas gali sugesti, o čia dar atsiranda ir išgamos, kuriems kitų žmonių gyvenimas nesvarbus, kaip ir jų pačių. Žvelgiant į Bilo veikėją už drąsą galima pagerbti visus tokius pareigūnus, kurie rizikuoja savo gyvybe dėl mūsų gerovės. Įtampa kyla jau nuo pat pirmų minučių ir galiausiai, kai prieinama prie visiškos nežinios taško, galima sunkiai atsikvėpti ir laukti tolesnių veikėjų veiksmų. Labai neįprastas reiškinys tokios tematikos trileryje, kuris primena „Skrydžio planą“. Lyginant abi juostas, „Non-Stop“ be abejonės laimi visu pajėgumu, nes čia vyksta ne tik kova dėl išlikimo, bet kartu parodomas ir sodrus veiksmas, kuris su kiekviena scena ir įtampos augimu perauga į kokybiškesnį reiškinį.
Veikėjas filme yra vienas – tai Bilas Marksas, kuris vien savo veiksmais ir išskirtine charizma sugeba taip gerai prikaustyti dėmesį, jog kiti filmo herojai liaunasi egzistavę. Vieno aktoriaus ir veikėjo pasirodymas, kurį papildo fone sudėlioti antraplaniai statistai. Kitaip jų nepavadinsi. Bilo psichologinis portretas yra gana įdomus filmo papildymas. Jis šiek tiek neigiamas, tačiau įsižiūrėjus iš arčiau galima pamatyti nelaimingo žmogaus gyvenimą, kuriam vieninteliu tikslu tampa skrydžiai, galintys nutraukti beviltišką egzistavimą šioje žemėje. Kartu tai ir paveikslas drąsaus žmogaus, turinčio „kiaušus“ ir išliekančio vyru, galinčiu kovoti su moterų, vaikų ir senolių skriaudikais. Labai smagu, kai vienas herojus sugeba taip meistriškai valdyti situaciją, ypač trileryje, kuriame dažniausiai didvyrius užstoja charizmatiški blogio genijai, už kuriuos ir norisi sirgti dėl jų apipavidalinimo. Šioje juostoje tokių veikėjų nesutinkame.
Kažko naujo filme žiūrovai nepamatys, tačiau puikią ir įtampoje laikančią pramogą gaus su kaupu, o kartu galima ir pakrutinti smegeninę siekiant atskleisti blogiuką. Bus sunkoka, nes juo gali būti kiekvienas iš Bilą supančių žmonių, o tai priduoda ir azarto, nes žiūrovas tiesiog vedžiojamas už nosies iki tam tikro momento, kai atsiskleidžia visa tiesa apie teroristą. Tai vienas įdomesnių pastarųjų metų darbų ir vienas geresnių juostų apie lėktuvo užgrobimus nuo „Prezidento lėktuvo“ su legendiniu Harrisonu Fordu. Tai filmas, vertas kino teatro, nes paskutinės filmo akimirkos tiesiog galingai užbaigią visą Bilo nuotykį lėktuve. Namie tokį efektą vargu ar galima būtų patirti.
Techninė juostos pusė
Labai didelį vaidmenį filme atliko operatorius Flavio Martinezas Labiano, kuris jau ne pirmus metus bendradarbiauja su filmo režisieriumi. Vizualus apipavidalinimas ir dvikovų scenos atrodo labai tikroviškai ir efektingai. Keli epizodai net primena „Borno“ trilogijos atspalvį ir stilizaciją. Tai labai geras kameros manevras, kuris dar labiau įtraukia į vaizduojamą siužetinės linijos veiksmą.
Juostos montažas kai kuriuose vietose šlubavo dėl tam tikrų techninių klaidų, tačiau visumoje, tai įtampoje laikančio trilerio pakankamai stabilus ir mažai spragų turintis darbas, kurio dėka neišduodama pagrindinė filmo mintis – kas yra tas paslaptingas žmogus, žudantis keleivius.
Vienintelis nelabai patikęs techninės dalies aspektas – paprastas ir visiškai neišskiriantis garso takelis, kuris tik pradžioje atrodo visai stiprus. Vėliau viskas rutuliojasi labai monotoniškai ir tik atėjus pabaigai ir patiems titrams vaizdas pagyvinamas tipine žanrui priskiriama muzika. Tiesa, garso montažas yra aukštumoje, ypač per finalinę filmo sceną. Jis kompensuoja visą neatleistinai prastą muzikinę palydą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vieno aktoriaus šou ir ne kitaip. Per paskutinius metus iš puikaus draminio aktoriaus Liamas Neesonas virto į vieną solidžiausių veiksmo žanro atstovų, kuriam tokį titulą suteikė „Pagrobimas“ ir po jo einantys aktoriaus projektai. Antrą sykį bendradarbiaujantis su režisieriumi (pirmas kartas buvo su 2010 metų veiksmo trileriu „Nežinomas“) aktorius pateikia save jau ne iš naujos perspektyvos. Jis kietas ir nepalaužiamas žmonių gynėjas, bet kokiu būdu atkeršysiantis visiems skriaudikams. Malonus vaizdas, kai 61-rių metų vyras sugeba taip gerai laikytis kadre. Kartu ir vaidybos prasme jis atskleidžia visa savo talentą, todėl Bilas atrodo labai tikroviškai ir suvaidintas visiškai nepersūdant.
Neesoną papildantys aktoriai Julianne Moore, Scottas McNairy‘is, Corey‘is Stole‘as ir būsima Kino Akademijos laureatė Lupita Nyong atrodo varganai prieš pagrindinį vaidmenį atlikusį aukštaūgį. Kas keisčiausia, pastaroji aktorė filme stambiame kadre pasirodė vos vieną kartą. Iš tikrųjų, kūrėjai galėjo ir neimti į filmą kitų žinomų Holivudo veidu, nes scenarijus aiškiai pritaikytas Liamui, kuriam tai dar vienas hitas trilerio žanre.
Verdiktas
„Non-Stop“ – tai raunantis stogą psichologinio pobūdžio veiksmo trileris su žiupsniu dramos, kuriame Liamas Neesonas ir jo vaidinamas personažas tvarkosi su lėktuve pasilėpusia grėsme. Efektingas, kartais brutalus, išraiškingai pateiktas žanro atstovas be abejonės yra vienas įsimintiniausių filmų lėktuvų užgrobimo tematikoje nuo 1997 metų kultine tapusios juostos su Harrisonu Fordu priešaky.
