„Legendų sugrįžimas“
Po akinamos Sylvesterio Stallonės režisuoto 2010 metų filmo „Nesunaikinami“ sėkmės, kuriame legendinis aktorius surinko daugelį senos ir naujos kartos veiksmo filmų žvaigždžių, tapo aišku, jog neišvengiamai bus imtasi tęsinio sukūrimo. Šį kartą kultinis aktorius yra atsakingas tik už juostos scenarijų, o į režisieriaus kėdę po jo pasitraukimo atsisėdo ne mažesnis žanro specialistas, britas Simonas Westas, kuris gali pasigirti kultine 1997 metų veiksmo juosta „Kalinių lėktuvas“, 2001 metais pasirodžiusia kompiuterinių žaidimų ekranizacija apie kapų plėšikės nuotykius filme „Kapų plėšikė Lara Kroft“ bei pernai metais rodytu įtempto siužeto trileriu „Mechanikas“. Daug garsių pavardžių, daug brutalaus veiksmo bei daug vyriško humoro pripildyta juosta atliks laiko mašinos vaidmenį į tuos pašėlusius laikus, kai kino ekranuose karaliavo Schwarzeneggeris, Norrisas bei Stallone.
Praėjus keleriems metams, kai „nesunaikinamųjų“ komanda padarė tvarką Vilenoje bei išlaisvino jos gyventojus nuo žiauraus generolo diktatūros, atsirado nauja bėda. Skolingas valstybės tarnautojui Kerčui paslaugą, Barnis su kompanija privalo surasti bei atgabenti jam vieną prarastą daiktą. Išvykę į misiją samdiniai net nenutuokė, kokią svarbą pasaulio ateičiai turi maža dėžutė, kurios viduje, kaip išaiškėja, yra radaras, galintis nurodyti, kokioje tiksliai vietoje paslėptas didelis plutonio kiekis. Gabenant svarbų krovinį „nesunaikinamiems“ kelią pastoja teroristinės organizacijos samdiniai, pasivadinę „avinais“, kurie per prievartą atima radarą. Po patirto fiasko persigrupavę vyrai privalo surasti teroristus bei juos sunaikinti, nes kitaip pasaulio ateitis atrodys labai miglotai.
Veiksmas, veiksmas ir dar kartą veiksmas. Jeigu lyginsime šią dalį su pirmtaku, galima drąsiai teigti, jog šis bandymas į vieną juostą sugrupuoti tiek veiksmo filmų legendų pasiteisino visu šimtu procentų. Visų pirma, žiūrint šią juostą reikėtų į šoną atmesti realybės jausmą, nes tokio žanro darbams, o ypač žinant, koks būtent yra šio filmo tikslas, visiškai neegzistuoja logikos supratimas. Nesuvokiamai daug pateikiama tikro, brutalaus, senos mokyklos veiksmo, kuris lydi visą filmą nuo pradžios iki grandiozinio jo galo. Visgi malonu matyti bendrą vaizdą, kai kiekvienas iš aktorių turi atskirą vaidmenį bei svarbą, o ne padaro vieno personažo šou, nors visgi pagalvojus, Chucko Norriso pirmas pasirodymas toks ir buvo, galima netgi teigti, jog tai ryškiausias viso filmo pasirodymas. Efektingai pateikiamos dvikovos bei mūšiai atvirame karo lauke, bet labiausiai įspūdį palieka mikro dvikovos, kurias pristatė kai kurie aktoriai. Ganėtinai brutalus susidūrimas tarp Scotto Adkinso bei Jasono Stathamo, bet visgi pirmenybė yra teikiama grandioziniam Van Dammo su Stallone mūšiui, kurį galima pripažinti beveik metų dvikova, po epinės Betmano su Beinų akistatos. Labai daug smurto, brutalių, žiaurių, kruvinų scenų, kurios sudaro nemažą viso filmo foną, todėl kai kurios vietos gali net prilygti „Pjūklo“ lygio skerdynėms, kai kraujas liejasi laisvai, o žarnos mėtosi į visas galimas puses. Kitas svarbus tokio žanro filmų faktorius yra vyriškas humoras, o šioje juostoje jis yra pateiktas gana išradingai, nes kiekvienas neblogai apgalvotas juokelis yra susijęs su kiekvieno iš legendinių aktorių karjeros praeitimi. Schwarzeneggero klasika tapusio pasisakymo apie grįžimą puiki ironija, Stallonės apie jo legendinį Rembo personažą šmaikščios kalbos, daug ironijos yra pateikiama iš asmeninio Dolpho Lundgreno gyvenimo bei apie jo intelektą ir išsilavinimą, kuris yra vienas įspūdingiausių visame Holivude. Didžiausios ovacijos visgi skiriamos kultinių juokelių apie jį patį savininkui – Chuckui Norrisui, nes kaip galima būtų apeiti tokią aktualią internetinių pokštų tematiką apie paties Dievo tėvą. Arogantiški, bet visiškai teisingai atspindintys juostos turinį užrašai ant kovinių automobilių šmaikščiai parodo bendrame juostos kontekste, jog blogiukams nebus šanso išsikapstyti iš bėdų, jeigu jie nuspręs mesti iššūkį „nesunaikinamų“ brigadai. Neapsieita ir be sentimentų apie grįžtančius iš praeities šešėlius, kai visgi dažnai kinuose pasirodydavo pagrindinių vaidmenų atlikėjai, o dabar jau – pasikeitusių, kompiuterinių efektų perpildytų filmų eros pradžia. Meilės tematika taipogi yra prisiūta prie filmo, nors užima mažą laiko atkarpą visos juostos eigoje, tačiau turi nemažą poveikį bendram vaizdui. Rimti pokalbiai bei pasaulėžiūra į ištikimybę, atsidavimą vienam žmogui, atleidimą už kadaise padarytas žalas. Kelios scenos visgi atrodė gana primityviai, nes jos tiesiogiai yra nukopijuotos nuo dviejų visai neseniai pasirodžiusių veiksmo hitų. Sraigtasparnio nudaužymas motociklu lygus „Kietam Riešutėliui 4“, o pradinės misijos scenos beveik identiškos su 2008 metais pasirodžiusiu „Džonas Rembo“ filmu. Vienu iš įdomiai įgyvendintų siurprizų buvo Stathamo pasirodymas bažnyčioje, kuris prilygo kompiuterinio žaidimo „Žudiko kredo“ Altairo įvaizdžiui, ir pagal šią sceną galima būtų tą patį Stathamą siūlyti įkūnyti greitai pasirodančioje žaidimo ekranizacijoje pagrindinį veikėją, nes kiek jau galima jam tokiuose pačiuose vaidmenyse rodytis. Visgi žiūrint bendrai į visą senukų šou, tai yra bene įspūdingiausias visų jų pastarųjų metų projektas, vertas didėlės pagarbos kiekvienam iš jų.
Efektingas bei galintis pasigirti išties kokybiškais specialiaisiais efektais filmas yra tarsi atominė bomba visos eigos metu, nes gauti tiek adrenalino dozės nuo veiksmo scenų galima ganėtinai retai atsižvelgus į paskutiniu metu kuriamus šio žanro filmus, nebent tik indonezijėčių sukurtas „Reidas“ gali pasigirti tokia pačia atmosfera. Daug sprogimų, daug įspūdingų lėktuvo manevrų bei susišaudymų paverčia juostą iš techninės pusės tikra pirotechnikos meistrų laimės valanda. Operatoriaus darbas šiame filme sudarė didžiulį efektingumo pamatą, todėl batalijų scenos nepriekaištingai atrodė bendrame juostos kontekste, ir toks stulbinantis efektas yra išgautas dėka puikiai valdančio kamerą Shelly Johnono darbo. Garso takelis ir jo pagrindinės temos kaip ir pirmoje dalyje lydi kiekvieną juostos sceną perteikiant atmosferos buvimą. Nuo ramių dramatiškų scenų kompozicijų iki beprotišku adrenalinu perpildytų. Į akis krenta ir filmo dekoracijos, sukuriančios tam tikrą sovietmečio laikų atmosferą, kas labiau priartina juostą į tuos laikus, kai buvo populiarus Rembo.
Tikrų tikriausias veiksmo filmų elitas yra surinktas vienoje vietoje, galbūt tokio šanso pamatyti tiek kultinių aktorių vienoje vietoje niekada nebus. Vaidybos planą reikia pamiršti visiškai, nes beveik visi pagrindinių vaidmenų atlikėjai yra beviltiški jame, užtat raumenų kalnai sugeba efektingai bei nepamirštamai pasirodyti bei išspardyti blogiukams užpakalius. „Nesunaikinamų“ lyderis, aktorius Sylvesteris Stallone, nepaisant savo garbaus amžiaus atrodo tiesiog nepakartojamai, beveik nepasenęs, vis dar galiūnas, galintis mesti iššūkį jauniems. Šių laikų pirmoji veiksmo filmų pasaulio žvaigždė, Jasonas Stathamas, tokiame pačiame amplua kaip ir daugelyje paskutiniu metu pasirodančių su juo filmų, brutaliai šmaikštus. Blogiuko vaidmenį atlikęs Jeanas Claude-Van Damme‘as puikiausiai tiko tokiam vaidmeniui, net charizma lenkia patį Stallone šiame filme. Baigęs eiti Kalifornijos gubernatoriaus pareigas, legendinis Arnoldas Schwarzeneggeris pasirodo filme vos penkioms minutės už kurias gavo dešimties milijonų honorarą, tačiau užtat kokia nostalgija užklumpa, kai austrų kilmės aktorius ištaria „aš grįžau“. Kietas riešutėlis Briuce‘as Willisas, taipogi kaip ir Arnoldas, šį syki pasirodo ilgesniam laikui, bet tik dėl bendro vaizdo jis šiame filme yra būtinas, nes jo suvaidintas personažas visiškai nėra įdomus. Chuckas Norrisas, pasirodęs vos kelioms akimirkoms, pasisavina visus laurus sau, nes tokio efektingo bei šmaikščiai sukurto pasirodymo visos juostos metu nebuvo. Old Spicey reklamos žvaigždė, buvęs amerikietiško futbolo žaidėjas, aktorius Terry Crews kaip ir reklamoje pateikia save kaip visiškai pašėlusį beprotį. Jeigu visgi reikėtų kalbėti apie kokią nors vaidybą šioje juostoje, tai visiems kino senbuviams reikėtų pasimokyti iš jaunojo Liamo Hemswortho, nes tik jis ir sugebėjo įnešti šiek tiek dramatizmo. Labiausiai gaila, jog filme mažai pasirodė kovos menų specialistas Scottas Adkinsas, daugeliui žinomas iš puikaus Jurijaus Boikos personažo įkūnijimo abiejuose paskutiniuose „Nenuginčijamojo čempiono“ dalyse. Didžiausia filmo mįslė yra Jetas Li, nes jo beveik ir nebuvo juostoje, tačiau koks juokingai žavus jo personažo atlikimas vos keliose juostos minutėse, jog galima pamiršti apie jo nebuvimą. Dolphas Lundgrenas bei Randy‘is Couture‘as irgi įnešė dalelę savęs į juostą, nors jų personažai taipogi buvo labai jau pilki bei neįdomūs, ypač pirmojo, palyginus su 2010 metais atliktu pasirodymu. Apskritai, kiekvienas iš šių kultinių aktorių yra vertas didelės pagarbos bei ovacijų už tokį nemenką indėlį, įneštą į kino istoriją.
„Nesunaikinami 2“ – tai neabejotinai vienas stipriausių daugelio iš jame vaidinančių aktorių karjeros darbas, žymiai lenkiantis savo pirmtaką. Filmas lygus duoklei su laiku užmirštiems devintojo dešimtmečio herojams, kurie galbūt paskutinį kartą sugebėjo susirinkti kartu bei parodyti, jog tikrų vyrų kinas dar gyvuoja. Legendų šou, kurio metu ištartos frazės iš kadaise populiarių bei su laiku tapusių kultiniais filmų, sukels nostalgiją širdyje tiems laikams, kai kinuose karaliavo raumeningi ir brutalūs vyrai.
